- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-658-166-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pociene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nuteistasis
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. M. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dviems metams 6 menesiams laisves atemimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausme subendrinta su Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2007-03-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisves atemimo bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas dviems metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
S. M. nuteistas už tai, kad jis, 2008-07-18 apie 23.15 val., budamas prie Verkiu g. 17-to namo, Vilniuje, panaudojo fizini smurta prieš nukentejusiji V. A. – griebes iš V. A. ranku pinigine, 40 Lt vertes, su joje buvusiais 410 Lt, V. A. vardu išduota asmens tapatybes kortele 10 Lt vertes, AB „SEB Vilniaus bankas“ priklausancia, išduota V. A. vardu kortele 40 Lt vertes, nuolaidu kortele „Aciu“ 5 Lt vertes, o nukentejusiajam V. A. pasipriešinus, kartu su nukentejusiuoju nugriuvo ant žemes bei, liepdamas V. A. atsigulti ant pilvo ir rankas laikyti už nugaros, pagrobe nuo V. A. kaklo ausines 65 Lt vertes, ištrauke iš nukentejusiojo V. A. marškiniu kišenes pastarajam priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6070“, 300 Lt vertes, su jame buvusia SIM kortele, 10 Lt vertes, tuo padarydamas nukentejusiajam V. A. 860 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo iš naujo peržiureti byla ir i teismo posedi iškviesti ir apklausti nukentejusiji bei liudytojus V. M. ir O. G.. Apelianto manymu, už jam inkriminuota nusikaltima nuteistas nepagristai, kadangi byloje nesurinkta jo kalte patvirtinanciu objektyviu ir negincytinu irodymu. Skunde nurodo, kad paskelbes apkaltinamaji nuosprendi teismas visiškai ignoravo šiurkšcius LR BK ir LR BPK pažeidimus, kuriuos tyrimo metu padare tyrejas O. G. ir prokuroras D. Kunigelis. Apelianto isitikinimu, teismas negalejo vadovautis liudytojos V. M. parodymais. Nurodo, kad pareiškime V. A. pats pripažino, kad jis paskambino V. M. ir susitare del susitikimo su ja, nurode susitikimo vieta. V. M. sulaikymo metu pareigunai ir tyrejas O. G. žinojo, kad pastaroji yra narkomane ir yra jo sugyventine. Apelianto teigimu, nuo pat pradžiu tyrejas A. J. reikalavo, kad V. M. prisipažintu nusikaltimo ivykdyme ir apkalbetu ji. Apeliantas teigia, kadangi nukentejusysis nemate kas ji apipleše, o jis turedamas penkis teistumus labai tiko plešiko vaidmeniui. Apeliantas taip pat teigia, kad Mialdun budama narkotines abstinencijos busenoje pasake, kad jis apipleše V. A., bet ji nežinojo, kad jis stebi jos susitikima su V. A..
Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškime V. A. dave aiškius parodymus apie tai, kad jis nemate ji užpuolusio asmens, užpuoliko veido jis nemate. Atpažinimo metu jo gynejui pranešta nebuvo, savo sutikimo atpažinimo veiksmui be advokato nedave. Apeliantas nurodo, kad po atpažinimo tyrejas A. J. ji fotografavo, liepe išsižioti, nusirengti ir nufotografavo tatuiruota ant peties, ir pagal šiuos bruožus neva ji atpažino V. A.. Todel apelianto manymu, tokie tyreju veiksmai yra ne tik neteiseti, bet ir nusikalstami. Be to, apelianto teigimu, pareigunai, neteisetai pasinaudodami V. M. narkotines abstinencijos busena, tycia neišaiškindami jos teisiu dare jai moralini spaudima, grasino, ir tokiu budu išgavo parodymus.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad teisminio tyrimo metu V. M. padare raštiška pareiškima ir smulkiai viska paaiškino del kokiu priežasciu ji pakeite savo parodymus. Apeliantas teigia, kad teisme iš nukentejusiojo žodžiu buvo irodyta, kad atpažinimas buvo daromas dirbtinai, del ko pats prokuroras papraše ji laikyti neteisetu, taciau teismas ši fakta ignoravo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo kalte buvo irodyta vien tik liudytojo A. J. tiek žodiniais, tiek rašytiniais parodymais. Teigia, kad liudytojas A. J. dare spaudima teismui ir pažeide jo teises, t.y. nekaltumo prezumpcijos teise, o iškviestas liudytojas O. G. dave melagingus parodymus, kas patvirtina jo teismui pateiktas rašytinis irodymas. Be to, apeliantas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybe susipažinti su teismo posedžio protokolu, o prašymas prijungti prie bylos jo pareiškimus buvo ignoruotas.
Be to, apeliantas prašo atsižvelgti i tai, kad Vilniaus 1-os apylinkes teismo nuosprendžio rusu kalba jis negavo, ir tai neleido jam aiškiau nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio klaidu, kas pripažintina šiurkšciu jo kaip Lietuvos Respublikos piliecio teisiu pažeidimu.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. S. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. S. M. nuteistas pagristai - jo nusikalstama veika irodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog S. M. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.
Teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalis irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Liudytoja V. M. tiesiogiai stebejo nuteistojo S. M. nusikalstama veika, o ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai iforminti tinkamai. Ikiteisminio tyrimo pareigunu A. J., O. G. parodymai atitinka istatymo keliamus reikalavimus irodymams, taip pat ir irodymu sasajumo bei leistinumo salygas. Teismas jais pagristai vadovavosi ir vertino, lygindamas su kitais bylos faktiniais duomenimis. Pareigunu neteisetu veiksmu ir pažeidimu atliekant ikiteismini tyrima teismas nenustate. Teismas, vertindamas kaltinamojo, liudytoju, nukentejusiojo parodymus, irodymu vertinimo taisykliu nepažeide. S. M. parodymus, duotus teisiamajame posedyje, teismas motyvuotai atmete kaip nelogiškus, prieštaringus, neitikinamus. Nuteistojo parodymu nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Todel teismas turejo pagrinda jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai ivertino ir kita bylos medžiaga, tarp ju nukentejusiojo, liudytoju, nuteistojo parodymus. Liudytoju A. J., O. G., ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. M. bei nukentejusiojo parodymai papildo vienas kita ir sutampa esminese detalese. Tuo tarpu nuteistasis S. M. iš pradžiu atsisake duoti parodymus, veliau sprendžiant kardomosios priemones – suemimo skyrimo klausima prisipažino pavoges iš nukentejusiojo daiktus, taciau šiu savo parodymu teisme atsisake. Todel atsižvelgiant i byloje esancius duomenis, irodymu visuma, teiseju kolegija sutinka su apylinkes tesimo padaryta išvada, kad S. M. teisme duotais parodymais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neigia padares plešima, jo kalte irodo byloje surinktu bei ištirtu irodymu visuma. P. S. M. kaltu pagal BK 180 str. 1 d. teismas pagristai remesi kaltinamojo S. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju A. J., O. G. ir V. M. bei nukentejusiojo V. A. parodymais bei kita bylos medžiaga.
Apelianto skundo argumentai, kad V. A. plešimo jis nepadare, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei visiškai neatitinka faktinems bylos aplinkybems.
Visu pirma pažymetina tai, kad 2008-08-28 S. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja prisipažino, kad jis daiktus pagrobe, taciau peilio nenaudojo, nes nebuvo jokio reikalo ji naudoti prieš girta žmogu. S. M. taip pat parode, kad su V. M. buvo kalba apvogti V. A., bet ne apiplešti. V. M. turejo nukentejusiji nugirdyti, o jis pavogti pinigine (t. 1, b.l. 81). Apeliaciniame skunde apie ši prisipažinima apeliantas visiškai nutyli, kažkokiu argumentu del savo prisipažinimo skunde nenurodo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parode, kad 2008-07-18 Kalvariju g. darželyje gerdama alkoholinius gerimus su V. A., iš krumu išlindo jos pažistamas S. M. ir pradejo muštis su V. A.. Ji išsigando ir pabego (1 t., b.l. 15). Teisiamajame posedyje liudytoja savo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, atsisake ir parode, kad ji gyvena kartu su S. M. nuo 2008-12-01. V. A. ji pažista jau senokai. 2008-07-18 ji susiskambino su V. A., jie sutiko, nupirko buteli ir jie nuejo i darželi. Kadangi ji narkomane, todel daug negalejo gerti. Po to V. A. pasiule jai pasimyleti, ji pradejo šaukti. Iš krumu iššoko kažkoks vyriškis ir ji pabego. Kai ji grižo namo, jos vyras, t.y. S. M. miegojo namuose. S. M. negalejo buti darželyje. Parodymus raše tyrejas, jai dave pasirašyti teksta, kurio ji neskaite, o už pasirašyma jai buvo pažadeta, kad bus iškviestas gydytojas, nes jai buvo „lomkes“. Liepe duoti parodymus prieš S. M.. Del šiu tyrejo veiksmu ji pareiškimo neraše, nes nenorejo prasideti. Visus dokumentus jai duodavo pasirašyti neskaitant. Pirmos apklausos metu ja verte pasirašyti parodymus. V. A. padovanojo jai mobilaus ryšio telefona „Nokia“, ji istate savo kortele. Tai kad S. M. yra jos sugyventinis, ji pareigunams sake. Be to, jie žinojo kad ji narkomane.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusysis parode, kad 2008-07-18 vakare jis susitiko su V. M. ir nuejo per kiemus išgerti i vaiku darželi, esanti prie Verkiu g. 17 namo. Po to jis pasiule V. M. pasimyleti, kuri sutiko su salyga, kad jis simboliškai duos jai palaikyti 200 litu. Kai jis išsitrauke pinigine staiga pribego vyriškis ir išpleše pinigine, kurioje buvo 410 litu ir pradejo begti, o V. M. reke gaudyti ta vyriški. Vienu momentu ta vyriški pagavo ir parverte ant žemes, taciau pastarasis buvo stipresnis, jegos buvo nelygios. Po to užpuolikas parverte ji ant žemes ir prikišo kažkoki šalta daikta jam prie kaklo, tas daiktas buvo panašus i peili. jam pasirode kad tai peilis, taciau kategoriškai teigti, kad tai buvo peilis jis negali. Užpuolikas panaudodamas jega krauste jam kišenes, pavoge pinigine, telefona ir ausines, kurios galejo buti nupjautos tuo metu, kai jis gulejo ant pilvo. Tada tas vyriškis su V. M. dingo. Be to, nukentejusysis parode, kad kai prieš savaite susipažino su V. M., tuo paciu metu jis susipažino ir su S. M., kuris prisistate advokatu ir su kurio gere alkoholi. Todel kaltinamaji S. M. jis atpažino ne tik iš balso, bet ir iš veido kai buvo daromas atpažinimas del apiplešimo.
Be to, ta aplinkybe, kad apeliantas pavoge iš nukentejusiojo telefona, t.y. padare plešima, patvirtino ir liudytojo A. J. parodymai, kad tuo metu, kai nukentejusysis užpultas ir pavogtas jo mobilaus ryšio telefonas, nukentejusiojo telefonas pradejo judeti link Verkiu gatves, link taboro. Ir prieš užpuolima ir po užpuolimo iš nukentejusiojo telefono Nr. 860788196 buvo bendrauta su tuo paciu numeriu, kuriuo iš pradžiu bendravo nukentejusysis, po to kaltinamasis S. M.. Buvo nustatyta, kad telefonas priklauso V. M., kuri nuolat bendrauja su S. M.. Prieš nusikaltima ir po nusikaltimo buvo bendrauta iš tu paciu numeriu. Atlikus tyrima pasitvirtino, kad nusikaltima ivykde V. M. dalyvaujant S. M.. Liudytojo teigimu, jokio spaudimo nei V. M., nei S. M. atžvilgiu nebuvo. V. M. nebuvo verciama duoti parodymus, ji pati dave tokius parodymus.
Apklaustas teisiamajame posedyje liudytojas O. G. parode, kad jokio spaudimo kaltinamojo S. M. atžvilgiu nebuvo. Iš S. M. puses buvo kažkokie nepasitenkinimai. Susipažinimo metu dalyvavo net 2 vertejos, prašymo del akistatos nebuvo, susipažinimui medžiagos lapai buvo sunumeruoti. Jeigu advokatas nesikeicia, tai byloje buna tik vienas orderis. Duomenu, kad iš bylos galejo dingti S. M. parodymai, neturi. V. M. joks spaudimas daromas nebuvo, nei psichologinis nei fizinis. Jos parodymai yra iš esmes tie patys, t.y. ir kaip itariamosios ir kaip liudytojos. Sulaikius V. M. su ja buvo normaliai bendrauta, išoriškai nesimate jokiu požymiu, kad ji butu neadekvati, itarimu apie narkotiku arba alkoholio priklausomybe jam nekilo. V. M. neminejo apie savo busena del narkotiku. Spaudimo V. M. atžvilgiu duoti parodymus prieš S. M. nebuvo. Medicinines pagalbos V. M. jo nepraše, ar praše kitu pareigunu jis nežino.
Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiojo bei liudytoju parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Duomenu apie tai, kad nukentejusysis bei liudytojai A. J., O. G. kalbetu netiesa, byloje nera, juolab, kad minetu asmenu parodymai neprieštarauja liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Taigi, byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad S. M. padare nusikalima, numatyta BK 180 str. 1 d., t.y. panaudojo fizini smurta prieš nukentejusiji V. A. – griebes iš V. A. ranku pinigine, pastarajam pasipriešinus, kartu su nukentejusiuoju nugriuvo ant žemes bei, liepdamas V. A. atsigulti ant pilvo ir rankas laikyti už nugaros, pagrobe nuo V. A. kaklo ausines ir mobiliojo ryšio telefona, tuo padarydamas nukentejusiajam V. A. 860 Lt turtine žala.
Savo skunde apeliantas daug demesio akcentuoja i liudytojos V. M. spaudimo budu gautus parodymus, kurie apeliantui nera palankus. Tai, kad butent apeliantas padare nusikaltima, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. M. parodymai, kad 2008-07-18 Kalvariju g. darželyje gerdama alkoholinius gerimus su V. A., iš krumu išlindo jos pažistamas S. M., ir pradejo muštis su V. A.. Ši fakta patvirtina ir tai, kad 2008-08-27 apklausta itariamaja V. M. patvirtino savo parodymus, kad 2008-07-18 Kalvariju g. darželyje gerdama alkoholinius gerimus su V. A., iš krumu išlindo jos pažistamas S. M., ir pradejo muštis su V. A.. Gi teisiamajame posedyje buvo gautas V. M. rašytinis pareiškimas, kuriame ji atsisake savo parodymu duotu ikiteisminiame tyrime, nes tuos parodymus ja duoti priverte, be to jai nebuvo išaiškinta, kad ji turi teise neduoti parodymu prieš savo sugyventini S. M. (1 t., b.l. 231-234).
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas negalejo vadovautis liudytojos V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi pareigunai, neteisetai pasinaudodami V. M. narkotines abstinencijos busena, tycia neišaiškindami jos teisiu dare jai moralini spaudima, grasino, ir tokiu budu išgavo parodymus. Teiseju kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagristus. Vertinant liudytojos V. M. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme gauta pareiškima, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi liudytojos V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojos pareiškime nurodyta aplinkybe, kad parodymus ja duoti priverte, be to jai nebuvo išaiškinta, kad ji turi teise neduoti parodymu prieš savo sugyventini S. M., yra neitikinama ir neirodyta. Teiseju kolegija kritiškai vertina tokius pareiškime duotus parodymus, traktuoja juos kaip siekima padeti savo sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybes. Atkreiptinas demesys i tai, kad apklausta liudytoja V. M. nurode, kad 2008-07-18 gerdama alkoholinius gerimus kartu su V. A. vaiku darželyje iš krumu iššoko jos pažistamas S. M., o ne kažkoks kitas asmuo. Be to, apklausiant kaip itariamaja V. M. patvirtino savo parodymus, kad 2008-07-18 Kalvariju g. darželyje gerdama alkoholinius gerimus su V. A., iš krumu išlindo jos pažistamas S. M.. Tiek pirmoje, tiek antroje apklausoje V. M. nurode, kad S. M. yra jos pažistamas. Teiseju kolegija daro išvada, kadangi ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurode, kad ji yra S. M. pažistama, t.y. „iš krumu iššoko jos pažistamas S. M.“, todel sutinkamai su LR BPK 82 str. 2 d. pastarajai pagristai nebuvo išaiškinta teise neduoti parodymu prieš savo sugyventini.
Teiseju kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. M. parodymai atitinka faktinems bylos aplinkybems ir neprieštarauja paties kaltinamojo parodymams sprendžiant kardomosios priemones – suemimo skyrimo klausima. Teismo posedžio metu S. M. prisipažino iš V. A. pavoges daiktus, taciau neige panaudojes peili. Atkreiptinas demesys ir ta aplinkybe, kad tiek apklausiant liudytoja, tiek itariamaja V. M. nurode, kad su S. M. plešime ji nebendrininkavo, jokio susitarimo su S. M. nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad nusikaltimo metu iš S. M. veiksmu V. M. suprato, kad vyksta apiplešimas, taciau jokio peilio ji taip pat nemate. Be to, apie tai, kad V. A. susitikimo metu butu jai padovanojes mobilaus telefona V. M. nenurode, ši versija buvo iškelta tik teisiamajame posedyje atsisakius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pareigunai pasinaudodami V. M. narkotines abstinencijos busena, grasindami ir darydami jai spaudima išgavo parodymus. Tokiu rodymu, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodymai buvo duoti spaudimo budu, byloje nera. Jokiu skundu ir pretenziju del ikiteisminio tyrimo metu pareigunu kažkokiu neteisetu veiksmu V. M. nepareiške. Pažymetina, kad tiek apklausiant liudytoja, tiek itariamaja apie tai, jog vartoja narkotines medžiagas, arba del savo narkotines abstinencijos busenos negali duoti parodymu, tyrima atliekantiems pareigunams V. M. nenurode. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad po kiekvienos apklausos V. M. pasiraše, kad jos parodymai surašyti teisingai.
Apeliantas savo skunde daug demesio akcentuoja i ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu A. J. ir O. G. neteisetus veiksmus ir ju melagingus parodymus. Kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagristus. Visu pirma, del minetu pareigunu kažkokiu neteisetu veiksmu atlikimo S. M. skundu nepareiške. Duomenu apie tai, kad atliekant ikiteismini tyrima su S. M. buvo elgiamasi netinkamai arba kažkokiu budu buvo pažeistos jo teises, byloje nera. Turint omeny tai, jog apeliantas teisiamas ne pirma karta, todel ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu apskundimo tvarka jam yra žinoma. Taciau tokia istatyme numatyta teise S. M. nepasinaudojo ir istatymo nustatyta tvarka ju veiksmu neapskunde. Kaip jau mineta, ikiteisminio tyrimo pareigunu A. J., O. G. parodymai atitinka istatymo keliamus reikalavimus irodymams, šie liudytojai nera suinteresuoti bylos baigtimi, duomenu apie tai, kad jie turetu tiksla apkalbeti S. M., byloje taip pat nera.
Be to, teiseju kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jam nebuvo suteikta galimybe susipažinti su pirmosios instancijos teismo posedžio protokolu, o prašymas prijungti prie bylos jo pareiškimus buvo ignoruotas. Iš bylos matyti, kad teisiamasis posedis vyko su pertraukomis. Pirmosios instancijos teismas apeliantui raštu išaiškino, kad sutinkamai su LR BPK 261 str. susipažinti su teismo posedžio protokolu galima tik tada, kai protokola pasirašo teisejas ir posedžio sekretore, o protokolas pasirašomas tada, kai byla užbaigiama nagrineti. Taciau iš bylos matyti, kad išnagrinejus byla jokiu apelianto prašymu susipažinti su teismo posedžio protokolu pateikta nebuvo.Be to, apeliantas nepagristai teigia, kad prašymas prijungti prie bylos jo pareiškimus buvo ignoruotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi teismui adresuojami apelianto prašymai buvo prijungti ir atitinkamai išspresti.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, jo vaidmeni nusikaltimo ivykdyme, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas 5 kartus (tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei). Be to, šia nusikalstama veika nuteistasis padare budamas lygtinai paleistas iš pataisos istaigos. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Pažymetina, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, taciau ankstesnes bausmes teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadare. Nustatydamas S. M. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jo ivykdytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str.).
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
N. S. M. apeliacini skunda atmesti.