- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1103-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17260-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. V.
- Pareiškėjas
- K. V.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20304-955/2024 pagal pareiškėjo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – uždrausti atsakovei D. V. išvežti nepilnametę dukrą K. V. nuolat gyventi į užsienio valstybę (Norvegiją), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.
2. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu. Nuo santuokos sudarymo iki 2019 m. ieškovas su atsakove ir nepilnamečiais vaikais gyveno Norvegijoje. Ieškovas ir atsakovė, nutraukdami santuoką, susitarė, kad nepilnamečiai šalių vaikai su ieškovu ir atsakove bendraus po dvi savaites per mėnesį. Po santuokos nutraukimo atsakovė su vaikais apsigyveno Kauno rajone, abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Iš savo nepilnametės dukters ieškovas sužinojo, kad atsakovė yra suplanavusi be ieškovo žinios ir (arba) pritarimo nepilnametę dukrą vieną išsiųsti gyventi ir mokytis į Norvegiją pas atsakovės seserį, kuri su šeima gyvena ir dirba Norvegijoje. Su tokiu atsakovės sprendimu ieškovas nesutiko. 2024 m. birželio mėnesį ieškovas iš atsakovės gavo pranešimą el. paštu, kuriuo buvo informuotas, kad šalių nepilnametė dukra mokslo metų laikotarpiu gyvens ir mokysis Norvegijoje pas atsakovės seserį ir jai yra perleista atsakomybė už nepilnametį vaiką. Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad yra kreiptąsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, vaiko gerovės centrus tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje ir yra gauti sutikimai išvežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos. Nė viena iš šių tarnybų apie nurodytas aplinkybes ieškovo neinformavo. Šiuo metu nepilnametė dukra yra pabaigusi progimnaziją Kaune ir nėra priregistruota į jokią kitą Lietuvos gimnaziją. Be to, be ieškovo sutikimo ir žinios jau yra pateikti dokumentai Norvegijos vidurinėje mokykloje dėl priėmimo šiems mokslo metams.
3. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra įregistruota Norvegijoje. Apie tai ieškovas sužinojo iš Norvegijos mokesčių inspekcijos pranešimo. Taigi bendravimo tvarkos, kuri yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu, bus neįmanoma įgyvendinti, nes ieškovas neturės galimybės matyti savo nepilnametės dukters kas dvi savaites.
4. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio nuostatomis, šeimos ginčuose taikoma privalomoji mediacija. Ieškovas, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą, kreipėsi su prašymu pradėti privalomos mediacijos procesą. Prašymas yra gautas ir užregistruotas. Ieškovas baiminasi, kad atsakovė neteisėtai išveš nepilnametę dukrą iš Lietuvos, jo neįspėjusi ir negavusi jo leidimo, sutikimo, todėl ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimas visiškai nutrūks. Tokie esminiai pokyčiai nepilnametei dukrai gali sukelti didelę socialinę ir psichologinę žalą, daug emocinių išgyvenimų (nerimo, streso, baimės jausmo), kas daro neigiamą poveikį dabartinei ir tolesnei nepilnametės dukters raidai ir psichologinei sveikatai. Lietuvoje yra užtikrinama nepilnametės dukters teisė į stabilią, saugią ir vaiko interesus atitinkančią aplinką ir mokslą, rūpinamasi vaiko visapusišku ugdymu, pažanga, sveikata, emocine ir psichologine būkle, tuo rūpinasi ir abu nepilnametės dukros tėvai. Jei šalių nepilnametė dukra būtų išvežta į Norvegiją, nebūtų užtikrintas padėties stabilumas. Aplinkos, kurioje gyvena dukra, stabilumas yra reikšmingas dukros psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Nuo 2021 m. dukrai gyvenant Lietuvoje, praėjus adaptaciją, įsivyravus rutinai ir stabilumui, vėl bandoma viską keisti iš esmės. Atsakovė taip pat nepaiso ir šalių nepilnamečio sūnaus psichologinės būklės – jis bus atskirtas nuo sesers.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20304-955/2024 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, t. y. šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai turi nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. užpildytą prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, tačiau šis prašymas nepatvirtina, kad šalys realiai pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl ginčo dalyko. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, nesilaikydamas šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas, prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą, privalo mediacijos proceso metu bandyti taikiai susitarti su atsakove dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir tik nepavykus rasti bendro sprendimo turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši sąlyga negalioja teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalimi pakanka pateikti įrodymus apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijosinicijavimą. Ieškovas tinkamai įgyvendino įstatymu reglamentuojamą pareigą kreiptis dėl privalomosios mediacijos proceso organizavimo, pateikė pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus – užpildytą prašymą, kurį išsiuntė el. paštu, ir el. paštu gautą patvirtinimą apie prašymo pateikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
8.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurių pagrindu prieš kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas privalo tik kreiptis dėl privalomosios mediacijos proceso inicijavimo. Priešingai, nei nurodo teismas, mediacijos proceso inicijavimas nesiejamas su kitos ginčo šalies sutikimu / nesutikimu dalyvauti mediacijoje. Kreipimasis dėl mediacijos proceso organizavimo – tai pirmoji mediacijos proceso stadija, kurios įgyvendinimas, vadovaujantis CPK 147straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pakankamas pagrindas, kuriam esant ieškovas šeimos bylose gali teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad atsakovė gali nepilnametę dukrą išsiųsti gyventi į Norvegiją, o teismui patenkinus ieškovo ieškinį gali būti priimtas sprendimas grąžinti dukrą į Lietuvą, dėl to nepilnametei šalių dukrai būtų sukeltas stresas. Nors, ieškovo žiniomis, nepilnametė dukra jau dabar atsakovės išsiųsta ne atostogauti, bet mokytis Norvegijoje, tačiau kuo greičiau (neprasidėjus mokslo metams Lietuvoje) dukra bus sugrąžinta į Lietuvą, tuo mažesnę traumą ir lengvesnį adaptacinį etapą patirs sugrįžusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvai. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-27223-944/2019 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-17260-2019-8) šalių santuoka nutraukta. Minėtu teismo sprendimu patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), taip pat nustatytas ieškovo nepilnamečiams vaikams mokamas išlaikymo dydis ir tvarka, nustatyta vaikų bendravimo su ieškovu ir atsakove tvarka, padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, išspręsti kiti klausimai.
12. Į bylą pateiktas pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui. Į bylą pareiškėjas taip pat pateikė el. laišką, kuris siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui el. paštu kaunoskyrius@vgtpt.lt. (CBP-14521).
Dėl atsisakymo priimti prašymą
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
14. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas (pareiškėjas) pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, teismas patikrina, ar nėra pareiškimo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111–114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus.
15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui pagrįstumo skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, nesilaikydamas šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
16. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės argumentuoja, kad jis tinkamai įgyvendino įstatymu reglamentuojamą pareigą kreiptis dėl privalomosios mediacijos proceso organizavimo, pateikė pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
17. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
18. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).
19. Taigi remiantis byloje esančiais duomenims apeliantas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateikęs 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, iš kurio matyti, kad pareiškėjas prašo vykdyti privalomąją mediaciją šeimos ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kt. Be to, apeliantas yra pateikęs ir el. laišką, kuris siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui el. paštu kaunoskyrius@vgtpt.lt. Iš laiško turinio matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius apelianto 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymą gavo.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pradėta ikiteisminė privalomosios mediacijos procedūra dėl šeimos ginčo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją nepatvirtina, kad šalys realiai pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl ginčo dalyko, nepagrįsta, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, CPK 147 straipsnio 3 dalis numato tik tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos. Todėl konkrečiu atveju nuspręsti, kad apeliantas tokių duomenų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi byloje pateikti duomenys yra priešingi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas būtų nesilaikęs CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, kad apelianto 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją neatitiktų Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kurie keliami paduodant prašymą dėl mediacijos skyrimo.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, nesilaikydamas šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šeimos bylų kategorijai priskirtinų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti prašymą. Atsižvelgus į tai, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui priėmimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis panaikinama ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo K. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.