Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam S. K. patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2008-12-10 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 1 d. - galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo; 2010-11-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2008-12-10 nuosprendis pakeistas, nuspręsta laikyti nuteistu pagal BK 24 str. 4 d. 147 str., 147 str., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d. - galutinė bausmė 5 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo; 2009-07-02 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 147 str. 2 d. - galutinė bausmė 7 m. 1aisvės atėmimo; 2011-01-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. - galutinė bausmė 11 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2010-01-22, bausmės pabaiga - 2020-07-21.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos 2016 m. kovo 30 d. nutarimo negautas.

Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. K. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmę nuo 2015-03-24 atlieka lengvojoje grupėje, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos bei integracijos į visuomenę programose, socialinių įgūdžių lavinimo – meno terapijos užsiėmimuose, problemų sprendimo trumpalaikėje terapijoje, streso valdymo kursuose, seminaruose, mokymuose, elgesio korekcijos programoje ir kt. Bausmės atlikimo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas 9 kartus, pataisos namuose mokosi, įgijo vidurinį išsilavinimą, keletą specialybių, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai). Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 35 balai pagal OASys, tačiau ji yra gana artima vidutinei rizikai (41-99 balai) ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad atliekant bausmę nuteistasis tris kartus buvo baustas drausmine tvarka už šiurkščius drausmės pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir nors nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, jis yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, nuteistajam ne visada pavyksta apgalvoti savo elgesio pasekmes, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę. Nuteistojo netinkamas sprendimo būdų priėmimas, pasekmių suvokimas, ankstesni teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.

Iš nuteistojo nuosprendžiu yra priteistas 1803,08 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, kurį jis moka nuo 2013-04-10 kas mėnesį po 30 Eur, liko mokėti 1572,51 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis atlygino tik nedidelę žalos dalį, nors į sąskaitą pataisos namuose vien praeitų metų bėgyje gavo 3153,11 Eur, o savo reikmėms išleido 3100,81 Eur, todėl galima teigti, kad nuteistasis savo įsipareigojimus vykdo tik paviršutiniškai, nesistengdamas kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Likusi didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis: iš paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatlikęs 4 metų 3 mėnesių 21 dienos bausmės (Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nustatant intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. kovo 30 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. kovo 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.