- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-25
- Bylos Nr.
- 2K-566/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- M. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėjus M. M. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, o pagal BK 64 straipsnį paskirtą bausmę subendrinus su bausme pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. nuosprendį M. M. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 286 ir 290 straipsnius paskirtas bausmes apėmus M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, o pagal BK 64 straipsnį paskirtą bausmę subendrinus su bausme pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. nuosprendį M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2005 m. rugpjūčio 29 d., apie 4.10 val., pataisos namų uždaroje zonoje panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems prižiūrėtojams R. M. ir V. Z., o pagal BK 290 straipsnį už tai, kad ten pat įžeidė R. M., V. Z. bei kitus savo pareigas atliekančius pataisos namų pareigūnus – R. P., V. G., A. P., S. Š., V. P..
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, neigdamas kad padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodo, kad teismų sprendimai naikintini, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti. M. M. teigia, kad įvykio metu neteisėtai elgėsi ne jis, o pataisos namų pareigūnai. Jis, norėdamas paneigti jam primestą apsvaigimą, beldėsi į kameros duris ir pagrįstai prašė nedelsiant leisti duoti medikams šlapimo pavyzdžius, tačiau tai suerzino pareigūnus ir jie neteisėtai panaudojo prieš kasatorių fizinį smurtą. Pareigūnų pažadai vėliau paimti šlapimo pavyzdžius kasatoriaus netenkino, nes dėl pavyzdžių paėmimo ilgesnės trukmės vėlesni rezultatai galėjo būti atmesti. Todėl kasatorius laiko, kad jo veiksmai buvo pagrįsti, teisės aktams neprieštaravo, o pareigūnų atsisakymas nedelsiant paimti minėtus pavyzdžius ir jų tolesni veiksmai buvo neteisėti ir nepagrįsti. Kasatoriaus nuomone, net ir vertinant, kad jis ne visai tinkamai gynė savo teisę įrodyti nekaltumą dėl apsvaigimo, jo elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į BK 2 ir 31 straipsnių nuostatas. Tuo tarpu teismai, iš esmės pažeisdami BPK 7, 20, 276, 301 straipsnių reikalavimus, netyrė bylos aplinkybių, susijusių su pareigūnų veiksmų neteisėtumu, nepagrįstai atmetė kasatoriaus, liudytojų J. Š., J. U. parodymus, nevertino duomenų, kuriais grindžia savo sprendimus, prieštaravimų, aplinkybių, kad įvykio vietoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kameros, o pataisos namų administracija specialiai nepateikė atitinkamo vaizdo įrašo, galėjusio padėti nustatyti byloje objektyvią tiesą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl fizinio smurto prieš R. M. panaudojimo yra pagrįstas prielaida – tikėtina specialisto išvada, o byloje paduotas apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, nes kolegija, iš esmės pažeisdama BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neatsakė į skundo argumentus, kad būtent nukentėjusieji, kaip pareigūnai, elgėsi neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kasatoriaus motyvų, susijusių su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinio skundo motyvų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu
M. M. šioje byloje yra nuteistas pagrįstai, nes teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 286 ir 290 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio metu M. M., nevykdydamas pataisos namų administracijos reikalavimų, bandė suduoti ranka vienam prižiūrėtojui į galvą ir sudavė jam į petį, o kitam prižiūrėtojui spyrė į dešinę koją, be to, juos ir kitus įvykio vietoje buvusius pareigūnus vadino necenzūriniais ir kitokiais užgauliais žodžiais. Teismai pagrįstai tikėjo nukentėjusiųjų parodymais, kad M. M. prieš juos panaudojo fizinį smurtą, juos įžeidė, nes šiuos parodymus patvirtina kiti teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Kasatoriaus versija apie minėtą įvykį įvertinta tinkamai.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. M., nepaklusdamas pataisos namų administracijos reikalavimams išeiti iš kameros, pataisos namuose panaudojo fizinį smurtą prieš prižiūrėtojus ir juos bei kitus pareigūnus įžeidė. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. M. įvykio metu veikė tyčia, yra pagrįsta ir motyvuota. Kasatorius pripažįsta, kad jis ne visai tinkamai gynė savo teisę įrodyti nekaltumą – reikalavo paimti tyrimui šlapimo pavyzdžius, tačiau nurodo, kad tokį jo elgesį sąlygojo neteisėtas pareigūnų atsisakymas patenkinti šį jo prašymą. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad prieš įvykį, t. y. 2005 m. rugpjūčio 28 d., nuo 21.55 iki 22.20 val., atliekant M. M. medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, šis šlapimo testo atsisakė. Kiti kasacinio skundo motyvai dėl šio įvykio aplinkybių, kasatoriaus, pareigūnų veiksmų yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl įvykio aplinkybių, kasatoriaus bei pareigūnų veiksmų yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
BK 31 straipsnio, reglamentuojančio būtinojo reikalingumo nuostatas, 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Byloje nėra duomenų, kad M. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir juos įžeidė siekdamas pašalinti šiame straipsnyje nurodytą pavojų, todėl kasatoriaus teiginiai, kad jo elgesiui taikytinas BK 31 straipsnis, atmestini. Laikyti, kad BK 2 straipsnio nuostatos dėl kaltės M. M. taikytos netinkamai, nėra pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl BPK 7, 20, 276, 301 straipsnių pažeidimo nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išvadas dėl bylos aplinkybių, pareigūnų veiksmų, nuteistojo kaltės grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Liudytojų J. Š., J. U. parodymai įvertinti kartu su kitais įrodymais ir dėl jų padarytos pagrįstos išvados. Aplinkybes, susijusias su įvykio vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kameros veikimu, apeliacinės instancijos teismas patikrino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Apeliacinės instancijos teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius byloje paduoto apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – ir dėl nukentėjusiųjų veiksmų, šį skundą išnagrinėjo tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad fizinio smurto prieš R. M. panaudojimo faktas buvo įrodinėjamas ne tik specialisto išvada, bet ir kitais teismų sprendimuose nurodytais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti.