- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 1-27-305/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00938-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinių ligonių
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiajam V. B., civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų atstovui nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas: 2004-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų. 2005-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir nuteistas 4 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme ( bausmę atlikęs 2009-08-17), 2015-01-15 Kauno apygardos teismo išteisintas pagal LR BK 260 str. 3 d., kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 7 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent: 2013-12-14 apie 08 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia ikiteisminio tyrimo nenustatytu skysčiu apipylė V. B. megztinį ir žiebtuvėliu jį uždegė padarydamas nukentėjusiajam V. B. veido, kairės rankos, dešinio čiurnos sąnario ir gerklų srities I-II B laipsnio nudegimus, apimančius 7% kūno paviršiaus, t.y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 7 p.
Kaltinamasis R. D. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad kaltinamas, kad padegiau V., aš parodymų nedaviau, o kai jis atėjo į protą, kad mane melagingai apkaltino, tada aš tyrėjai daviau parodymus. Tos dienos rytą aš išėjau į parduotuvę, kadangi mes iš vakaro naudojom alų, išgėrėm nedaug, aš nuėjau į parduotuvę nusipirkti pavalgyti, o kai grįžau V. jau nebuvo. Aš pavalgiau ir išvažiavau į darbą. Ten buvo parašyta, kad aš buvau išgėręs, bet kaip aš galėjau važiuoti į darbą, jeigu buvau neblaivus. 2014-12-14 išvakarėse bendravau su nukentėjusiuoju. 2014-12-14, 8 val. ryte jis miegojo, o aš išėjau į parduotuvę, nusipirkti maisto. Alkoholio aš nepirkau. Aš esu nekaltas, man advokatas nereikalingas. Nukentėjęs nurodė mane, nes mes anksčiau su buvom apsipykę. Jis vis sakė, kad tau padarysiu. Su juo buvo piktumų, todėl jis mane apkalbėjo. Konfliktai buvo tarp mūsų nuo senų laikų ir dėl merginų. Nieko aš jam nedariau. Iš vakaro aš atvažiavau pas draugą S. V., kur išgėrinėjom alų. Po to atėjo V., buvo R. V.. Gėrėm alų iki 22 val., o vėliau aš nuėjau miegoti. Jie toliau išgėrinėjo. Aš nuėjau miegoti ant lovos. Ten yra du kambariai ir virtuvė. Aš išgėriau, apsvaigau, todėl nuėjau dar pažiūrėti filmą, po ko nuėjau miegoti. Ryte atsikėliau apie 07 val.. Nusiprausiau ir ėjau į parduotuvę. Dar prisikėliau S. ir pakalbinau eiti į parduotuvę kartu. Kėliau S., nes nenorėjau eiti vienas į parduotuvę. Kai aš išėjau V. miegojo, miegojo kitame kambaryje. R. taip pat miegojo. Parduotuvėje užtrukom 40 min. gal iki valandos. Išėjau į parduotuvę apie 8 val., nes pradeda dirbti nuo 8 val. Namo grįžau apie 09 val. B. jau nebuvo, kur jis buvo nežinau. Paskui paskambino S. V., ar V. S. ir šis sakė, kad dabar tai bus. S. pasakė, kad man dabar tai bus. Kodėl taip jis sakė, aš nesupratau. Tik paskui sužinojau kas atsitiko V.. Kitą rytą vėl atvažiavau. Ten atvažiuoju beveik kasdien, nes draugauju su R.. B. tą vakarą kvietė atvykti S.. Kodėl kvietė nežinau. Šiek tiek išgėriau ir nuėjau gult. Su ieškiniu nesutinku, nes nusikaltimo jokio nepadariau.
Nukentėjusysis V. B., parodė, kad iš vakaro mes išgėrinėjo, ryte atsikėliau, malkos buvo truputį drėgnos. Žinojau, kad virtuvėje po kriaukle yra degaus skysčio. Pyliau į ugnį tą skystį, o ten dar buvo žarijų. Kišau žiebtuvėlį ir ugnis davė tiesiai į mane. Virtuvėje pabuvau gal 10-15 min. ir išėjau į gatvę kur išsikviečiau greitąją, kuri išvežė į ligoninę. Skystis buvo 646 ar 466, tiksliau nežinau. Kažkoks skiediklis. Nepagalvojau, kad taip gali būti. Viskas atsitiko iš ryto gal 8 val., tikslaus laiko nepamenu. Išsikviečiau greitąją, jie atvažiavo. Ką jiems sakiau, nepamenu. Apšnekėjau kaltinamąjį, norėjau atkeršyti. Seni laikai, praėjo 15-20 metų. Kaltinamojo nebijau. Nenoriu sodinti kito žmogaus, nes esu pats kaltas. Atvažiavo K. į namus ir pasakiau visą teisybę. Kažkodėl prie bylos nėra prijungta mano paskutiniai parodymai. Mane klausinėjo vasarą. Apšnekėjau kaltinamąjį ir aš pats kaltas. Pildamas skystį nepagalvojau, kad taip gali būti. Anksčiau esu irgi pats apdegęs. Gydžiausi ligoninėje 5-6 dienas. Pasekmių neliko. Kerštas nuo senų laikų buvo. Kaltinamojo nebijau, galiu ir prie jo kalbėti. Paskutiniai parodymai teisingi. Žinau, kad galiu būti patrauktas atsakomybėn už melagingus parodymus. Anksčiau buvau teistas už smulkią vagystę. Apie įvykį aš niekam nesakiau iš liudytojų. Greitojoje, kiek atsimenu, sakiau, kad pats užsiliejau. Paskui praradau sąmonę. Sąmonę praradau dėl skausmo. Alkoholio buvau vartojęs iš vakaro ir naktį. Po to prabudęs bambalį gėriau. Išgėrinėjom su S. V. ir R.. Prie stalo jokių konfliktų nebuvo. Kai apsideginau, tai šovė į galvą mintis, kad reikia kažką sumąstyti. Todėl ir apšnekėjau. Kaltinamasis vakare gėrė alų kartu. Ryte namie nieko nebuvo. Kur tuo metu buvo kaltinamasis aš nežinau. Virtuvėje nebuvo nieko. R. miegojo kitame kambaryje. Ikiteisminio tyrimo metu buvau apklaustas du kartus. Vieną kartą namuose. Du ar tris kartus buvau apklaustas, tiksliai nepamenu. Protokolus perskaičiau, paskutinis surašytas teisingai, o kiti ne. Neteisingai, todėl, kad aš apkaltinau žmogų. Pirmą kartą, kai mane apklausinėjo aš verčiau bėdą ant R.. Kitus kartus irgi dar kaltinau jį. Kai mane kvietėsi tyrėja atvykti trečią kartą, aš jai sakiau, kad neturiu pinigų. Tada tyrėja atvyko pas mane į namus pati. Sakiau duosiu teisingus parodymus. Pirmus du kartus daviau melagingus parodymus. O paskutinius daviau teisingus, kad kurdamas pečių pats apsideginau. Su kaltinamuoju susitaikėm po to, kai daviau paskutinius parodymus. Aš atsiprašiau jo. Ar aš kuriam nors iš jų skambinau, kai mane vežė greitoji, aš tikrai nepasakysiu. Telefonas buvo paimtas ir negaliu pasakyti. Telefoną paėmė medicinos darbuotoja. Paskui gal tyrėja paėmė. Po įvykio nebendravau nei su S. V., nei su R. V., nei su kaltinamuoju. Gal ir skambinau kuriam kai prabudau, bet nepamenu. Pas S. kas kvietė irgi tiksliai negaliu pasakyti ar aš skambinau ar S. skambino. Tą kartą aš dar namuose buvau išgėręs. Eidamas pas S. V. žinojau, kad ten yra R. D.. Nieko nebuvo dėl ko aš būčiau bijojęs ten eiti. Mes su S. draugai, ne vieną kartą esu su juo gėręs. Po apsideginimo ėjau į lauką, galvojau, kad pratrauks. Norėjau eiti namo. Bet po to pasidarė silpna. Iki S. V. namų gal 300 m. Iš S. V. namų matosi mano gyvenamoji vieta. Iki namų nepriėjau, paskui man pasidarė silpna. Greitoji atvyko po 15 min. Tame pačiame name su manimi gyvena mano dukterėčia su draugu ir vaikais. Nežinau ar jie matė, ar ne, kai aš išėjau pas S.. Mano yra atskiras kambarys. Kai pasigerdavau tai likdavau nakvoti pas S., dažnai žiemą likdavau. Aš žinau, kad nešu atsakomybę. Gailiuosi, kad negerai padariau. Aplankyti buvo atvykusi R. V.. Atvežė pavalgyti. Jai nieko nesakiau, nes buvau apsvaigęs, dar nepaėjau. Buvau apsvaigęs nuo vaistų. Įvykio metu megztuką nusivilkau per galvą, tada viskas užgeso. Viskas įvyko labai staigiai. Nusivilkau megztuką, tačiau iš karto nieko nepajutau. Tik po to pajutau karštį. Megztukas degė ant krūtinės. Skystį pyliau į ugnį. Pečius stovi virtuvėje. Jame dar buvo žarijų. Nepagalvojau, kad taip gali atsitikti. Pečiaus durelės yra apačioje. Ten skystį pyliau ant malkų. Buvau atsitūpęs. Aš nežinau ar dar apsiliejau, kaip tėškėsi. Naujas butelis buvo, gal apsitėškiau kai ugnis pasirodė, nes man ir ranka užsidegė. Kur butelį su skysčiu padėjau, nepamenu. Butelį gal palikau ten. Butelis buvo gal litro talpos.
Liudytojas S. V. parodė, kad su kaltinamuoju giminės nesam, piktumų nėra. Mes tą dieną taisėm boilerį, o po darbų atsigėrėm alaus. Mums dviem buvo nuobodu, todėl pasikvietėm V., kaimynas, šalia gyvena. Gėrėm tik alų, konfliktų nebuvo jokių. Apie ankstesnius jų piktumus nieko nežinau. Jie bendravo normaliai. Anksčiau irgi baliavodavom, bet piktumų nebūdavo. Nukentėjusysis pas mus dažnai nakvodavo, todėl, kad jis ten vienas gyveno. Atstumas iki jo nuo mūsų gal apie kilometrą. Jam vienam namuose būdavo nuobodu, jis neturi nei televizoriaus, ateina kavos atsigeria. Tą rytą mudu su V. išgėrėm du bambalius alaus, R. negėrė. Mes su R. išėjom į parduotuvę apsipirkti, nes jam reikėjo į darbą, o kai grįžom V. nebuvo namuose. Ryte aš jį mačiau, nes gėrėm su juo alaus. Kai grįžom iš parduotuvės V. jau nebuvo, tik kai paskambinau paklausti kur jis randasi, jis man atsakė, kad važiuoja į ligoninę. Aš jam paskambinau ir V. kaltino R.. Aš klausiau, kodėl jis kaltina, tai sakė sužinosi. Kai grįžo iš ligoninės aš jo klausiau kodėl tu jį kaltinai, sakė, kad pats nežino. Kai aš išėjau į parduotuvę su kaltinamuoju tai viskas dar buvo gerai, o po to kai grįžom, jau jo nebuvo. Dar klausiau mamos kur V. išėjo, mama sakė, kad matė jog link namų. Ikiteisminio tyrimo metu aš buvau du kartus apklaustas. Aš protokolą perskaičiau. Kada aš ryte pamačiau B. negaliu pasakyti kiek valandų buvo. Aš atsikėliau, o po to jis atsikėlė. Ryte dar buvo du bambaliai alaus, mes juos išgėrėm. Po to su R. išėjom į parduotuvę. Prieš išeinant į parduotuvę aš buvau išėjęs į laiką savo reikalais, gal minutę tik pabuvau. Kai grįžau iš lauko pamačiau V. prie ugnies. Dabar atsimenu tiksliai. Jis buvo prie ugnies, bet kad ją kurtų aš nemačiau. D. buvo nuėjęs į kambarį apsivilkti striukę, nes ruošėmės eiti į parduotuvę. R. V. dar miegojo. Iki kelintos valandos iš vakaro mes vartojom alkoholį aš nepamenu, gal iki 22 val. R. nuėjo pirmas gulti. O aš su B. dar likau. Ryte aš atsikėliau pirmas, V. antras, o po to R.. Kai paskambinau, tai pasakė, kad važiuoja į ligoninę, nes apdegė veidą ir rankas ir pradėjo kaltinti R.. Pasakė, kad apdegiau. Klausiau kodėl tu kaltini R., tai sakė, kad tu sužinosi. O kai grįžo iš ligoninės, tai klausiau kodėl tu kaltini R., tai sakė pats nesuprantu. Aš lankyti į ligoninę V. nevažiavau. Kas važiavo nežinau. Nevažiavau, nes aš jam nieko negalėjau padėti. Draugas, bet gulėjo prijungtas prie aparatų. Sakė jo teta, kad prijungtas prie aparatų, kai sutikdavom tai pasakydavo. Ji buvo atėjusi į namus aiškintis, dar jo telefoną padavė. Nukentėjusiojo telefoną padavė mums. Kodėl davė, nežinau, bet paskui atgal padavė. Ji du kartus atvažiavus buvo. Prašė pasakyti ar mes jį padegėm, sakiau, kad mes nieko nepadegėm. Sakiau, kad jis pats prie ugnies buvo. Kai girtas būna jis pastoviai lenda, girtas jis būna neatsargus. Aš su V. sutariau gražiai. Geriam, išgeriam ir einam gulti.
Liudytoja R. V. parodė, kad ryte atsikėliau, V. irgi atsikėlė su manim, parūkėm, o aš nuėjau toliau miegoti. Po to kai atsikėliau, tai sakė, kad veža į ligoninę. Kai degė nerėkė. Po kelių dienų sužinojau, kad pasidegė ar padegė. Iš vakaro, kai gėrė, tai niekas neįvyko. Ateina pas mus dažnai girtas, apsibalnojęs. Šalta, kai būna tai ateina pasišyla, kavos išgeria, televizorių pažiūri. Nakvoja pas mus dažnai. Kaltinamasis irgi ateina, su nukentėjusiuoju jie matydavosi. Daug kartų jie buvo atėję, bet konfliktų tarp jų nebūdavo. Jie tą vakarą atsisėdę gėrė, nieko tarp jų nebuvo. Pečių ryte kūrė V., nes jis buvo išsimiegojęs. Malkos buvo iš lauko šlapios, drėgnos. Atsinešė malkų tikriausia V.. Jis žino kur pas mus malkos, nes dažnai pas mus būna. Kaip kas vyko aš su juo nekalbėjau. Kai paleido jį iš ligoninės, tai sakė, kad jis pats pasidegė. Iš pradžių jis nieko nepasakojo. Aš važiavau į (duomenys neskelbtini) ir užėjau į ligoninę. Kurioje palatoje jis guli aš pasiklausiau priėmime. Prisistačiau kaimyne ir man pasakė kur guli. Nuėjus pamačiau, kad guli V.. Jis buvo ištinęs, oda apdegus. Aš su juo nekalbėjau, nes jis nekalbėjo, tai aš išėjau. Aš neklausiau, nes jis miegojo. Pas mus į namus buvo atėjusi V. pusseserė po kelių dienų po įvykio. Ji klausinėjo, kaip viskas buvo. Aš jos pavardės nežinau, tik žinau, kad R. vardas. Prašė drabužių nukentėjusiajam. Aš padaviau V. telefoną, nes man ligoninėje jį padavė, nes jį norėjo vežti į Kauną, o daiktų vežti negalima, sakė paduosi giminėms. Nukentėjusysis nuo mūsų gyvena gal kokie 300m., gal daugiau. Aš miegojau savo kambaryje, nuo virtuvės trečiam. Ten yra didelis kambarys pertvertas spinta. Turiu vaiką, dabar pusantrų metų. Tą rytą aš atsikėliau anksti gal buvo 5-6, aš dažnai pas vaiką keliuosi. Aš atsikėliau, nuėjau į virtuvę, atsikėlė ir V., paprašė cigaretės, aš nuėjau gulti, o jis ten sėdėjo. S. V. miegojo kambaryje tame tik iš virtuvės. Su kaltinamuoju esame draugai, pažįstami. Paprasti draugai. Su nukentėjusiuoju esam draugai, kaimynai. Nukentėjusįjį priimam todėl, kad ten pas jį šalta, vienas kambarys, ateina atsigerti kavos, televizorių pažiūrėti. Anksčiau išgertuvės baigdavosi tuo, kad išgeria ir išsiskirsto, arba namo eina, arba gult, tokių dalykų nėra buvę.
Liudytojas S. B. parodė, kad su kaltinamuoju giminės nesam, piktumų nėra. Tą vakarą grįžo namo V. B. iš kažkur išgėręs, neturėjo rūkyti. Jam paskambino gal R. ir jis išėjo. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai ir aš sužinojau, kad jis yra apdegęs. Sakė einam į kambarį žiūrėti, nes jis už sienos gyvena. Aš sakiau, jeigu jis čia būtų apdegęs, tai būtų namas sudegęs. Aš jo nemačiau, nes jis kaip išėjo. Buvau ligoninėje jį aplankyti, ten su juo kalbėjau. Jis man nieko konkrečiai nepaaiškino, ar jis pats ar ne. Aš nežinau kas jam paskambino, tik jis verkė, kad rūkyti neturi. Eidavo pas juos į kaimynystę tai rūkyti, tai išgerti. Aš jo nesaugoju, aš turiu šeimą. Būdavo grįžta naktį daužosi, aš nežinau iš kurt jis grįždavo. Buvau policijoje, tą patį irgi pasakiau. Tačiau nepamenu savo parodymų. Pasirašiau apklausos protokolą. Gal teisingai jie užrašyti. Vieną kartą jis buvo gavęs mušti. Nuo ko buvo gavęs mušti, aš nežinau, parėjo verkdamas. Parėjo iš kaimo. Aš nežinau iš kur jis pareina.
Liudytoja I. Š. parodė, kad dirbau greitojoje, buvo kvietimas ir važiavom pagal kvietimą. Kada buvo neprisimenu. Buvo kvietimas, kad yra apdegęs žmogus, bet jis atėjo priešais mus gatve ir jis mus stabdė. Mes sustojom, ligonis buvo apžiūrėtas mašinoje, buvo suteikta pirma pagalba ir atvežtas į priėmimo skyrių. Kiek aš pamenu tai buvo apdegusi nosis, antakiai, kakta, bet daugiausia buvo apdegusi nosis. Ką jis sakė aš tikrai nepamenu. Kai teiki pagalba neklausi. Jis bendravo telefonu. Su kuo bendravo nežinau. Kokiais tiksliai rūbais buvo apsirengęs negaliu pasakyti, bet lyg tai tamsūs rūbai buvo, tik žinau, kad buvo šlapi. Daugiau buvo apdegusi viršutinė nosies dalis. Ar jis galėjo apdegti kurdamas pečių negaliu pasakyti. Galėjo kuriant ugnis plykstelt. Kad girtas būtų, tai tikrai nebuvo, o ar buvo alkoholio kvapas, tikrai nepamenu. Jis suvokė, ką pasakojo. Sakė, kad labai skauda, leidom nuskausminamuosius. Vežant į ligoninę jis buvo sąmoningas. Jis sėdėjo kėdėje, net negulėjo.
Liudytojas V. B. parodė, kad dirba greitosios vairuotoju. Pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini) jų laikęs vyriškis, kurio buvo apdegęs veidas. Tačiau ką jis kalbėjo jis neatsimena, be to ne viską girdėjo, nes su juo bendravo med. seselė.
Tomas I: 2013-12-17 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name virtuvė. Įvykio vietoje paimtas tuščias oro gaiviklio flakonas ( b.l. 6-8). Garso įrašų suvestinėje Nr. 2013-12-14 08-02-21 iš garso įrašų suvestinės galima daryti prielaidą, kad V. B. galimai apipiltas benzinu ir padegtas ( b.l. 13-19). Duota specialisto išvada Nr. G 111/14(09), kad V. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti veido, kairės rankos, dešinio čiurnos sąnario ir gerklų srities I-II B laipsnio nudegimas, apimantis 7% kūno paviršiaus, buvo padarytas aukštos temperatūros ir degaus skysčio poveikyje ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir apipilant ji degiu skysčiu bei padegant, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje ( b.l. 61). Duota specialisto papildoma patikslinta išvada Nr. pG 58/14 (09), kad V. B. buve nudegimai galėjo būti padaryti kad ir jam pačiam apsipilant degiu skysčiu bei pasidegant ( b.l. 66). Viešoji įstaiga Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė žurnalo įrašų kopiją, kur yra užfiksuota kvietimo priežastis „apdegė veidą, padegė“, bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją, kurioje yra įrašai, kad prieš 1 val. pilietį apipylė degiu skysčiu (benzinu) ir padegė ( b.l. 69, 70). 2014-05-28 nukentėjusysis V. B. atpažino R. D. ir pareiškė, kad jis 2013-12-14 apipylęs jį degiu skysčiu padarė kūno sužalojimus ( b.l. 78-79, 80). Duota specialisto išvada Nr. 11-1096(14), kad V. ant V. B. drabužių- džinsinių kelnių ir sportinio švarko – degių skysčių pėdsakų nėra ( b.l. 76-77). 2014-11-06 apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės tyrimui: V. B. sportinės kelnės, megztinis, glaudės, kojinės, marškinėliai, batų pora ir flakonas, kurie saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK ( b.l. 81, 82-84, 86). 2014-05-06 apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung GT-E1200M su SIK kortele, kuris saugoti pakvitavimu atiduotas saugoti V. B. ( b.l. 87, 88-91, 92).
Teismas konstatuota, kad kaltinimo pareiga įrodyti kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai kaltinamajam nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad būtent kaltinamasis ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).
Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų kaltinamąjį R. D. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje prokuratūros pareikštas R. D. kaltinimas teismo nuomone nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, tokių neginčijamų įrodymų, išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo surinkta ir teisminio proceso metu.
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaip asmenį jį apipylusi degiu skysčiu ir jį padegusį nurodė kaltinamąjį R. D.. Tačiau įpusėjus ikiteisminiam tyrimui jis savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad dėl tarpusavio nesutarimų ir piktumų, apkalbėjo R. D.. Sužalojimus pasidarė pats, nes netyčia apsipylė degiu skysčiu norėdamas užkurti krosnį. Ši aplinkybė patvirtintina ir specialisto papildoma patikslinta išvada Nr. pG 58/14 (09), kad V. B. buve nudegimai galėjo būti padaryti kad ir jam pačiam apsipilant degiu skysčiu bei pasidegant. Be to, V. B. apipylimo degiu skysčiu ir padegimo pirminę versija verčia abejoti ir tas faktas, kad specialisto išvada Nr. 11-1096(14), konstatuoja, kad ant V. B. drabužių - džinsinių kelnių ir sportinio švarko – degių skysčių pėdsakų nėra. Nors jeigu jis būtų apipiltas tokie pėdsakai neabejotinai būtų likę. V. B. teismui nurodė, kad supranta visas jam kylančias pasekmes dėl parodymų pakeitimo ir kad gali būti pats patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingą pranešimą ar melagingus parodymus. Jis nurodė, kad jo atžvilgiu niekas jokio smurto nenaudojo, neprašė pakeisti parodymų, niekaip kitaip neįtakojo. Kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. pakeitė savo parodymus ir pareiškė, kad apkalbėjo kaltinamąjį patvirtino ir byloje apklausta tyrėja. Kiti liudytojai tik patvirtino kaltinamojo versija, kad tuo metu jis ėjo į parduotuvę, kai V. B. apdegė. Be to, nukentėjusio V. B. pirminių parodymų, kad būtent R. D. ji apipylė skysčiu ir padegė nepatvirtino ne tik tuo metu įvykio vietoje buvę liudininkai, bet ir kita bylos rašytinė medžiaga. Iš garso įrašo ir kitų įrašų medicininiuose dokumentuose, negalima daryti net prielaidos, kad padegė kaltinamasis, nes jis nė karto nukentėjusiojo nebuvo įvardintas kaip padegėjas. Galima daryti tik prielaidą, kad galimai jis buvo padegtas, nes taip pradžioje teigė pokalbyje ir yra toks įrašas medicininiuose dokumentuose.
Be to, byloje esantis Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ( T. I b.l. 78-80), teismo manymu yra perteklinis, niekinis ir betikslis veiksmas - nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis ir nukentėjęs nurodė, kad vienas kita pažįsta nuo jaunystės laikų. Jie ne kartą susitikdavo, kartu išgerdavo ir pas liudininką S. V.. Todėl jau tik dėl šių aplinkybių šio dokumento vertė ir prasmė abejotina.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad prieš nukentėjusį jokio smurto nevartojo. Pastarasis jį apšnekėjo, nes nuo jaunystės laikų tarp jų buvo konfliktinių situacijų ir nesutarimų. Tuo tarpu nukentėjusysis tiek teismo posėdžio metu tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Abu nurodė, kad dėl šio įvykio susitaikė ir nukentėjęs V. B. atsiprašė R. D..
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokios teismo išvados gali būti padaromos pašalinus visus prieštaravimus, paneigus abejones. Negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kai surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamos išvados. Visos abejonės, kurių šioje byloje išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis R. D. 2013 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu skysčiu apipylė V. B. megztinį ir žiebtuvėliu jį uždegė, t.y. kad tokiais savo veiksmais pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 7 p. išteisintinas.
R. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Kauno teritorinių kasų pareikštas civilinis ieškinys dėl 2049,68 Lt ( 593,62 eurų) atmestinas, nes neįrodyta kad kaltinamasis R. D. dalyvavo darant nusikalstamą veiką ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.)
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: sportinės kelnės, megztinis, glaudės, kojinės, marškinėliai, batų pora saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. B., o flakonas sunaikintinas ( b.l. 86). Mobilaus ryšio telefonas Samsung GT-E1200 saugomas pas V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas pastarajam ( T I b.l. 92 LR BPK 94 str. ).
Be to, teismas konstatuoja, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, prokurorui spręstinas klausimas dėl nukentėjusiojo atsakomybės už galimai melagingus parodymus baudžiamojo proceso tvarka, bei galimai melagingą pranešimą pagal galiojančias LR ATPK nuostatas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 7 p. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kauno teritorinių kasų pareikštą civilinį ieškinį dėl 2049,68 Lt ( 593,62 eurų) atmesti, nes neįrodyta kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: sportinės kelnės, megztinis, glaudės, kojinės, marškinėliai, batų pora saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. B., o flakonas sunaikintinas ( b.l. 86). Mobilaus ryšio telefonas Samsung GT-E1200 saugomas pas V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas pastarajam ( LR BPK 94 str. ).
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.