- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-1100-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- Artūro Jurgaičio, A. J.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Artūro Jurgaičio atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2189-364/2009 pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Linai Ugnei Dzikienei, N. I. ir A. I., akcinei bendrovei „Teo LT“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. 2008-10-02 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-3) prašydamas panaikinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2008-09-11 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškojimo vykdymą nukreipti asmeniškai įmonės nuomininkui N. I. Skunde nurodė, kad 2008-09-26 grįžus iš komandiruotės, buhalterė pareiškėją informavo apie tai, kad gautas patvarkymas iš antstolės Linos Ugnės Dzikienės vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, toks antstolės veiksmas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Vykdomasis raštas išduotas 2005-01-17. Laikotarpyje iki 2008-09-26 antstolė nesiėmė jokių veiksmų informuoti pareiškėją apie vykdomąjį raštą. 2008-09-11 patvarkyme nurodoma išieškoti iš pareiškėjo 20 801,84 Lt. Tačiau suma nedetalizuota, nenurodytos palūkanos. Nei pareiškėjui, nei buhalterei nėra aišku, kokiu pagrindu turi būti išskaitoma nurodyta suma. Pareiškėjas nurodo, kad įmonė nuomos sutartimi išnuomota N. I. Todėl jo nuomone, nuomininkas turi prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus įstatyme. N. I. vardu pareiškėjas išdavė ir įgaliojimą bei perdavimo-priėmimo aktą. Sutartis nenutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 52-54) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nepažeidžiant įstatymų antstolė vykdė užklausimus dėl pareiškėjo piniginių lėšų banko sąskaitose. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, kai yra duomenų apie konkrečiame banke, kredito įstaigoje arba pas kitą asmenį esančias skolininko lėšas, antstolis šiam bankui, kredito įstaigai ar kitam asmeniui gali iš karto pateikti patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (Instrukcijos p. 34 ). Ši norma yra dispozityvaus pobūdžio ir palieka antstoliui teisę veikti ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, užkirsti galimybę piktnaudžiauti procesu (LR CPK 7 str.). Teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl įmonės nuomos ir informacijos apie skolą nebuvimo. Pagal įmonės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti įmonę, kaip turtinį kompleksą, naudojamą verslui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.536 str.). Tik viešame turto registre ir juridinių asmenų registre įregistruota įmonės nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (LR CK 6.538 str. 3d.), tačiau teismas, patikrinęs registro duomenis nustatė, kad minėta nuoma nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre. Pačioje nuomos sutartyje nėra pilnai įvardintas sutarties objektas, yra kitų formos ir turinio prieštaravimų. Nors nuomos sutartis neterminuota, įgaliojimas N. I. išduotas tik vieneriems metams. Iš vykdomojoje byloje esančio juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad savininkas A. J. likvidatoriumi paskyrė A. I. 2004-08-02 ir ši valia įregistruota 2004-08-09 (vykd. b. l. 27-26). Registro p. 14.2. nurodyta, kad toks buvo savininko sprendimas (ten pat, b. l. 26). Iš Gyventojų registro pažymos (ten pat, b. l. 23) matyti, kad A. I. 2005-01-10 išvyko į užsienio valstybę-Austriją. N. I., registro duomenimis, yra likvidatorės sutuoktinis (ten pat). Pats pareiškėjas turėjo pareigą domėtis įmonės finansine-ūkine veikla, vykdyti kitas nuomininko pareigas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas negalėjo pateikti savo paskirtos likvidatorės A. I. gyvenamosios vietos adreso procesinių dokumentų įteikimui. Apie tai, kad pareiškėjo įmonė turi skolinių įsipareigojimų, pareiškėjas teigia nežinojęs. Tačiau tam prieštarauja byloje esantis automobilio MB 207, priklausančio pareiškėjui, areštas (ten pat, l. 14-17). Iš perdavimo-priėmimo akto (b. l. 5) matyti, kad pareiškėjas automobilio neišnuomojo, todėl teismas preziumavo, kad naudojosi pats ir teiginys, kad apie skolą, įsipareigojimą ir patvarkymą sužinojo tik 2008m. rugsėjį, teismo buvo įvertintas kritiškai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 66-67). Apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir nurodo šiuos motyvus:
Atsiliepimas
1. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų, savo sprendimą grindė vien tik antstolės atsiliepimu į skundą, kad ji informavo įmonės likvidatorę A. I. apie esamą įsiskolinimą už telekomunikacijų paslaugas bei gautą vykdomąjį raštą. Iš to daroma išvada, kad apeliantas turėjo viską žinoti iš A. I., nes ir savo atsiliepime antstolė neneigia, kad viskas buvo siunčiama būtent A. I. Teismas savo sprendime nurodo, kad antstolių kontora 2005-03-24 d. gavo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Tačiau iš byloje esančios registrų centro pažymos akivaizdžiai matyti, kad A. I. su Šveicarijos piliečiu N. I. 2005-01-10 išvyko į Austriją, ką patvirtino ir kaimynai (kad jie jau labai senai čia negyvena). Iš to darytina išvada, kad apeliantas jokiais būdais apie esamus įsiskolinimus ir vykdomuosius raštus negalėjo žinoti, nes jam apie tai niekas pranešti negalėjo, o antstolė neneigia, kad ji asmeniškai apelianto apie tai nebuvo informavusi.
2. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti A. J. skundą, visiškai neatsižvelgė į apelianto, kaip skolininko teisėtus reikalavimus. Savo sprendime teismas įvardijo, kad vykdymo procesų normų taikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalis. Pagal CPK 655 str. antstolis, prieš pradėdamas priverstinius vykdymo veiksmus, privalo pateikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio išieškojimo vykdymo procedūra. Tačiau tokių raginimų apelianto atžvilgiu, pateiktoje vykdymo byloje nėra. CPK 662 str. 2d. suteikia teisę nurodyti iš kokio turto vykdyti išieškojimą ir šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Šiuo atveju vykdant išieškojimo procedūrą, antstolė nepaisė šios teisės normos, ši teisė buvo atimta ir teismas šio fakto apskritai nevertino.
Suinteresuotas asmuo antstolė Lina Ugnė Dzikienė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 73) prašo teismo nutartį palikti nepakeistą joje nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo motyvais.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. antstolė Lina Ugnė Dzikienė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš A. J. darbo užmokesčio (b. l. 8) pagal 2008 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1 (b. l. 9-10) civilinėje byloje Nr. 2-13962/2004. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2004 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo Artūro Jurgaičio įmonės (įmonės kodas 6161462, buveinė V. Putvinskio 39-10, Kaunas) 1 699,15 Lt pagrindinės skolos, 51 Lt žyminio mokesčio, 248,31 Lt už viešą procesinių dokumentų įteikimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2004-10-15), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AB „Lietuvos telekomas“, 7 Lt pašto išlaidų valstybei (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-139622004 b. l. 55-56). Sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Ginčas civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdytinas dokumentas kilo dėl skolos už telekomunikacijų paslaugas pagal sutartį Nr. 2003/KRC-PS-TSid/473, sudarytą tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir Artūro Jurgaičio įmonės įgalioto asmens A. I. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-13962/2004 b. l. 10-19) priteisimo. A. I. 2004-08-02 likvidatore paskyrė pats įmonės savininkas A. J. ir ši valia įregistruota 2004-08-09 juridinių asmenų registre (vykdomosios bylos Nr. 0050/05/00197 b. l. 26-27). Pažymėtina, kad minėta civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant A. Jurgaičio įmonės atstovui, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta viešojo paskelbimo spaudoje būdu.
Antstolė, vykdydama 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimą, siuntė raginimus sumokėti įsiskolinimą gera valia per 10 dienų nuo raginimo gavimo ir patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo A. Jurgaičio įmonės likvidatorei A. I. adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 2, 3, 6, 7). Tačiau dokumentai nebuvo įteikti, pašto atžymoje nurodyta, jog gavėja išvykusi į Austriją (vykd. b. l. 5). Šiuo atveju antstolė turėjo vadovautis CPK 660 straipsnio nuostata, kad tada, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais panaikinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2008-09-11 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Pareiškėjas A. J., skunde dėl antstolės veiksmų išreiškė ne tik minėtą reikalavimą panaikinti antstolės patvarkymą, bet ir nukreipti išieškojimo vykdymą asmeniškai nuomininkui N. I. Nurodydamas, kad vykdymas turėjo būti nukreiptas ne į jo turtą, o į nuomininko turtą, pareiškėjas remiasi 2002 m. spalio 28 d. nuomos sutartimi (b. l. 7), pagal kurią A. J. perdavė laikinai valdyti ir naudoti įmonę kaip turtinį kompleksą ūkinei komercinei veiklai vykdyti pagal priėmimo-perdavimo aktą N. I. Ši sutartis neterminuota. B. l. 4 esantis įgaliojimas, pagal kurį A. J. įgaliojo N. I. vykdyti ūkinę komercinę veiklą įmonės vardu ir įmonės interesais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, importuoti-eksportuoti prekes, atidaryti įmonės vardu atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, organizuoti įmonės veiklą sutinkamai su Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis, priimti ir atleisti darbuotojus, tvarkyti apskaitą ir mokėti privalomus mokesčius, įsigyti turtą įmonės vardu ir įmonės reikmėms, gauti ir pateikti dokumentus valstybinėse ir privačiose įmonėse, juos pasirašyti, galiojo vienerius metus. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0050/05/00197 esančio LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (vykdomosios bylos Nr. 27-28) matyti, kad įmonės savininkas yra A. J., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nesant įregistruotos įmonės nuomos sutarties viešame turto registre ir juridinių asmenų registre, tokia sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.538 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. J. argumentus dėl vykdymo nukreipimo į nuomininko N. I. turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimas priteisti skolą iš A. Jurgaičio individualios įmonės turi res judicata galią (CPK 18 straipsnis). Antstolė, vykdydama teismo sprendimą, nepažeidė įstatymų, nukreipdama išieškojimą į A. Jurgaičio įmonės savininko turtą, kadangi nenustačius Artūro Jurgaičio individualios įmonės turto buvimo vietos ir neradus lėšų atsiskaitomose skolininko sąskaitose, antstolė turėjo teisę pasinaudoti CPK 673 straipsnio norma, leidžiančia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės ir jos savininko turtą tais atvejais, jei individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, tačiau pažymėtina, kad nebuvo laikytasi raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos (CPK 660 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui A. J. neužkertamas kelias kreiptis dėl išieškotos sumos priteisimo iš įmonės nuomininko N. I.
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo A. J. atskirasis skundas tenkintinas, naikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis dalyje dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, šioje dalyje išsprendžiant klausimą iš esmės - patenkinant šį pareiškėjo prašymą (CPK 327 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338 straipsniais bei 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dalies panaikinimo.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. J. reikalavimas panaikinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2008-09-11 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš A. J. darbo užmokesčio, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. J. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2008-09-11 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš A. J. darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.