- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- 1-1391-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04456-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji K. N. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: ji 2025-01-28, apie 13.58 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-04-19 nutarimo Nr. 273 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui), 103 punkto (išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, išvažiuodama iš Kretingos g. ir sukdama į dešinę, laiku nepastebėjo dviračių taku važiavusios nukentėjusiosios dviratininkės K. G., nedavė jai kelio (nesustojo) ir ją partrenkė, taip nesunkiai sutrikdė K. G. sveikatą (padarė kaukolės skliauto kaulų linijinį lūžimą kairėje, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžimą, stuburo kalinio 7 slankstelio skersinės ataugos ir lanko lūžimą dešinėje, šoninės masės lūžį, siekiantį vertebralinę angą, dešinės plaštakos pirmo piršto antros falangos lūžį, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą veido kairėje, galvos smegenų sukrėtimą).
Kaltinamoji K. N. kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte: ji sukdama dešinėn nepamatė dviračiu atvažiuojančios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Po įvykio su nukentėjusiąja bendrauti neteko, tačiau susisiekė su jos dukra, kuri apibūdino situaciją. Ji (kaltinamoji) anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, toks įvykis jos gyvenime pirmas. Ji su nukentėjusiąja visiškai atsiskaitė, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, kurios nebuvo padengęs draudimas, todėl nukentėjusioji jai pretenzijų nebeturi, jos susitaikė.
Kadangi kaltinamoji K. N. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios K. N. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2025-01-08 tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo (1 t., b. l. 1–2);
2025-01-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (1 t., b. l. 17–39);
2025-01-28 eismo įvykio vietos planu (1 t., b. l. 40);
2025-02-04 tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l. 9);
2025-02-05 kitų objektų apžiūrų protokolu (1 t., b. l. 184–186);
2025-02-06 kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 187–190);
2025-02-07 liudytojo E. S. apklausos protokolu (1 t., b. l. 111–114);
2025-02-12 nukentėjusiosios K. G. apklausos protokolu (1 t., b. l. 45–42);
2025-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 148/2025 (1 t., b. l. 170–174);
2025-04-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. pG 354/2025 (1 t., b. l. 178–182).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji K. N. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad K. N. vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, išvažiuodama iš Kretingos g. Palangoje ir sukdama į dešinę, laiku nepastebėjo dviračių taku važiavusios nukentėjusiosios dviratininkės K. G., nedavė jai kelio (nesustojo) ir ją partrenkė, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamosios veiksmai, kuriais ji pažeidė KET reikalavimus, buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, todėl tokie kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip neatsargus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 3 metai.
Kaltinamoji K. N. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, kritiškai vertino savo veiksmus, dėl jų gailėjosi, savu noru atlygino likusią dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusioji kaltinamajai jokių pretenzijų nebeturi, jos susitaikė. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2025-10-17 susitarimas dėl žalos atlyginimo bei mokėjimo nurodymas, iš jų matyti, kad K. N. su nukentėjusiąja susitaikė ir atlygino jai 3 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 100–101). Kaltinamoji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirba. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios K. N. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo nuomone, yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąją K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. N. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jos susitaikė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai K. N. neskiria.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusioji K. G. byloje pareiškė 10 056,92 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 92–97). Į bylą pateiktas 2025-10-17 susitarimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 4 445,33 Eur turtinės ir neturtinės žalos, o kaltinamoji įsipareigojo atlyginti likusią ieškinio dalį – 3 000 Eur, susitarta, kad nukentėjusioji likusios ieškinio dalies atsisakys. Iš 2025-10-19 mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamoji atlygino likusią 3 000 Eur žalą (2 t., b. l. 100–101). 2025-11-26 teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė patvirtino, kad nukentėjusiajai padaryta žala yra atlyginta, jokių pretenzijų dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiosios K. G. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja K. G., ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Išaiškinti K. N., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl nukentėjusiosios K. G. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.