- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- A2-1028-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V.
- Ieškovas
- D. K., V. K.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- I. K., AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. K. ir V. K. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, AB „Ūkio bankas“, Kėdainių rajono notarų biuro notarei Aušrai Rabačiauskienei, Z. M., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centras dėl pripažinimo statytojais, nuosavybės teisių į namo dalį pripažinimo, turto įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys I. K., AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1801-638/2007 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad jis ir ieškovė D. K. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami pripažinti juos priestato prie gyvenamojo namo 1a2/p, esančio Obelynės g. 35, Kaune, statytojais, pripažinti ieškovams nuosavybės teises į 48/100 dalis gyvenamojo namo Obelynės g. 35, Kaune, sudarančias 137, 09 kv. m. šio namo bendrojo ploto, pripažinti AB Ūkio bankas“ ir I. K. 1995 m. vasario 28 d. turto įkeitimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad reikalavimas taikyti restituciją 2007 m. sausio 26 d. yra išvestinis ir gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta negaliojančia įkeitimo sutartis. Įkeitimo sutarčiai likus galioti, restitucija netaikytina.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė ir bylos dalį dėl ieškovų pripažinimo gyvenamojo namo, esančio Obelynės g. 35, Kaune, priestato statytojais bei nuosavybės teisių į šį priestatą jiems pripažinimo nutraukė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 18 d. nutartimi Kauno apygardos tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
2009 m. balandžio 2 d. V. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.Jo nuomone, yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Naujos aplinkybės V. K. tapo žinomos 2008 m. gruodžio 31 d., perskaičius leidinyje ‚Laisvas laikraštis“ publikuotą straipsnį „Nebetiki Lietuvos teismais“. Tik po šio straipsnio publikacijos sužinojo, jog jo sesuo I. K. paėmusi iš Ūkio banko paskolą realiai ja nepasinaudojo, banko darbuotojų ir jo skolininko E. A. buvo apgauta, perleidusi 64 000 Lt paskolą banko skolininkui A. A.. Šių pinigų neatgavo iki šios dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo argumentą, kad jam tik po 2008 m. gruodžio 31 d. paaiškėjo, kad 64 000 Lt paskola, paimta iš AB „Ūkio banko“ Kėdainių filialo, jo sesuo I. K. nepasinaudojo, nors civilinės bylos Nr. 2-1801-638/2007 nagrinėjimo metu jis visą laiką manė, kad jo įgaliojimo pagrindu sesers pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Jo nuomone, šis faktas keičia situaciją iš esmės, kadangi tokiu atveju pareiškėjo turtas, esantis Obelynės g. 35, Kaune, yra perduotas turto perdavimo be varžytinių aktu už visiškai jam svetimo asmens skolas be jo sutikimo savo turtu užtikrinti jam nepažįstamų asmenų prievolės įvykdymą. Pareiškėjas mano. Kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra vertinama kaip esminė. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad ši aplinkybė jam teisminio ginčo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, sudaro pagrindą procesui atnaujinti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. K. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jo nurodyta nauja aplinkybė jam tapo žinoma tik 2008 m.gruodžio- 2009 m. sausio mėnesiais, nes byloje yra duomenų, kad ji buvo žinoma jam jau 2008 m. sausio mėn., todėl pareiškėjas praleido CK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo prašymas dėl šios aplinkybės atmetamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. K. nurodoma aplinkybė 2007 m. sausio 26d. priimtam sprendimui esminės reikšmės neturi.
Šalies argumentai
V. K. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog iš paskolos sutarčių matyti,kad 1995 m. kovo 1d. kredito sutartimi paskola suteikta I.K., o tos pačios dienos sutartimi surašyta paskolos sutartis tarp I. K. ir E. A. dėl 64 000 Lt paskolinimo ir procentų bankui mokėjimo visą paskolos laikotarpį, paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola bus grąžinta 1996m. kovo 1d. Vėliau perleistų pinigų suma 1995 m. gegužės 1 d. tarp I. K. ir UAB „Eglenda“ generalinės direktorės Ž. A. buvo įforminta paskolos sutartimi Nr. 2, kurioje nurodyta, kad UAB „Eglanda“ įsipareigoja sumokėti visas banko palūkanas, kad paskola bus grąžinta iki 2000m. sausio 10 d. litais.
Teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog V. K. galėjo žinoti jau anksčiau apie realų pinigų panaudojimo tikslą.
Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjui V. K. jau 2008 m. sausio mėn. buvo žinoma aplinkybė, kad I. K. iš AB „Ūkio bankas“ paskolintus pinigus galėjo atiduoti Alenskams, nes šią aplinkybę ji nurodė 2008 m. sausio 8 d., prisidėdama prie V. K. ir D. K. kasacinio skundo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. prisidėjimas prie kasacinio skundo įteiktas pareiškėjui.
Nepagrįstas tesimo teiginys, kad I. K. pinigus gal ir paskolinio Alenskams, įtakos AB „Ūkio banks“ ir I. K. sutartims neturėjo ir neturi. Gauti paskolą, pažeidžiant galiojusias paskolų išdavimo taisykles, I. K. padėjo būtent E. A., kadangi jis pats buvo suinteresuotas I. K. gautų pinigų panaudojimų.
Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo V. K. nurodyta nauja aplinkybė nėra esminė,nes neva neturi įtakos trečiųjų asmenų E. A., Ž. A. ir UAB „Eglenda“ teisėms ir pareigoms, ir jų įtraukimas į bylą nebuvo būtinas. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi ieškovai negali remtis regreso tvarka išieškodami žalos iš trečiųjų asmenų, jeigu nuspręstų tokia teis pasinaudoti. Neatnaujinus proceso šioje byloje, pažeidžiama CPK 2 straipsnio norma-ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Z. M. su atskiruoju skundu nesutinka. Prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1801-638/2007 I. K. visą laiką kartojo, kad pinigus perskolino E. A.. V. K. ir D. K. jos parodymų negalėjo negirdėti, nes dalyvavo byloje.
Kauno apskrities viršininko administracija su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad V. K. nurodyta nauja aplinkybė nėra esminė ir išnagrinėta civilinė byla neturi įtakos E. A., Ž. A. ir UAB „Eglenda“ teisėms ir pareigoms.
Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjui 2008 m. sausio mėn. buvo žinoma, kad I. K. buvo apgauta E. A..
AB „Ūkio bankas“ su atskiruoju skundu nesutinka, kadangi praleistas terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Be to, V. K. yra už-vedęs civilinę bylą Nr. 2-09902-52/2010, kurioje kelia tuos pačius reikalavimus, kaip ir prašydamas atnaujinti procesą.
Valstybės įmonės registrų centras Kauno filialas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. leidinyje „Laisvas laikraštis“ publikuotame straipsnyje pateiktos aplinkybės nelaikytinos esminėmis.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad prievoliniai santykiai, susiklostę tarp I. K. ir Alenskų negali būti sprendžiami prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Ginčas tarp I. K. ir Alenskų turi būti sprendžiamas arba baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, arba naujai inicijuotoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
V. K. nurodo, kad jis tik 2008 m. gruodžio 31 d., perskaičius leidinyje „Laisvas laikraštis“ publikuotą straipsnį sužinojo, jog jo sesuo I. K. paėmusi iš Ūkio banko paskolą realiai ja nepasinaudojo, banko darbuotojų ir jų skolininko E. A. buvo apgauta , perleidusi 64 000 Lt paskolą banko skolininkui E. A..
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra esminė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu(CPKn 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad 1995 m. kovo 1 d. Ūkio bankas I. K. suteikė 64 000 Lt kreditą, kurio ji laiku negrąžino, todėl 1998 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės I. K. ieškovui AB „Ūkio bankas“ priteista 55 200 Lt negrąžintos paskolos, 26 772 Lt palūkanų ir 15000 delspinigių, iš viso 96 972 Lt, o taip pat 4848, 60 Lt teismo išlaidų(b. l. 9, 10, t.1). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad I. K. iš banko gautus pinigus paskolino E. A., o šis negrąžindamas kredito ją pagavo, nėra esminė, kadangi ji neturi įtakos Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 4d. sprendimui. I. K. iš banko gavo kreditą, bet jo negrąžino, t.y. civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp kredito davėjo ir kredito gavėjo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti(CPK 368 straipsnio 1 dalis). 2008 m. sausio mėnesį pareiškėjui V. K. jau buvo žinoma aplinkybė, kad I. K. iš Ūkio banko gautą kreditą galėjo atiduoti Alenskams, nes šią aplinkybę I. K. nurodė2008 m. sausio 8 d.prisidėdama prie V. K. ir D. K. kasacinio skundo. Apie I. K. prisidėjimą pareiškėjui buvo žinoma(b. l. 86, t.1). Pareiškėjas V. K. į teismą kreipėsi 2009 m. balandžio 2d., t.y. praleidus įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą.
Kiti atskirajame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.