- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- eI3-8190-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00401-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, D. B.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, D. B., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. gegužės 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojos K. M. sprendimą dėl 2023 m. gegužės 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-376; 2) panaikinti 2023 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto P. B. privalomąjį nurodymą Nr. PN-376 ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo arba privalomą nurodymą pakeisti, nustatant terminą M. B. parengti vidinės miškotvarkos projektą ir gauti už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimą, o nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti iki tam tikro termino pašalinti iš miško žemės neteisėtai įrengtus įrenginius.
Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2022-06-30 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento pareigūnai, gavę Anykščių regioninio parko raštą Nr. G2-132(8.5) „Dėl neteisėtai įrengtų įrenginių ir reklamos (duomenys neskelbtini)“, atliko apžiūrą privačiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu užfiksavo, jog miško žemėje pažintinis takas, aikštelė, apžvalgos bokštelis ir kiti rekreaciniai įrenginiai įrengti neturint suderinto ir patvirtinto individualaus miškotvarkos projekto. Pažymi, kad 2023-05-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-376 ir įpareigojo miško savininką M. B. iki 2023-06-05 pašalinti miško žemėje neteisėtai įrengtus įrenginius. Nurodo, jog išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja 2023-05-26 sprendimu „Dėl 2023-05-08 privalomojo nurodymo Nr. PN-376“ ginčijamą privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Pabrėžia, jog privati miško žemė, kurioje įrengtas takas ir rekreaciniai objektai pagal 2021-04-29 bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 1823, priklauso naudotis miško savininkams M. B. ir D. B.. Mano, jog pagal Privačių miškų tvarkymo nuostatų 15.5 punktą, pareiškėjas turėjo teisę privačioje miško žemėje įrengti pažintinį taką, aikštelę ir kitus rekreacinius įrenginius, tačiau tam turėjo būti parengtas ir suderintas vidinės miškotvarkos projektas. Vertina, kad pareiškėjui pirmiausia turėjo būti nustatytas terminas parengti vidinės miškotvarkos projektą bei gauti už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimą, ir tik nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius, surašytas privalomasis nurodymas pašalinti iš miško žemės neteisėtai įrengtus įrenginius.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad Aukštaitijos regioninio parko direkcija 2022-05-30 raštu Nr. G2-107(8.5) informavo M. B. ir D. B., kad jiems priklausantis sklypas yra išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir naujai įrengti rekreacinio pobūdžio įrenginiai nėra leistini, nes neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje draustiniuose galimų skatinamos veiklos objektų, todėl iki 2022-06-30 savininkų buvo paprašyta atraktyvius rekreacinius objektus pašalinti iš privataus sklypo. Pažymi, kad iki 2022-06-30 pareiškėjui geranoriškai rekreacinių objektų nepašalinus, 2022-06-30 raštu Nr. G2-132(8.5) Aukštaitijos regioninio parko direkcija apie neteisėtai įrengtus rekreacinius objektus privačiame miško sklype informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Akcentuoja, jog 2022-07-21 Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai atliko apžiūrą ir nustatė, kad rekreaciniai įrenginiai įrengti neturint suderinto ir patvirtinto miškotvarkos projekto. 2022-10-20 ir 2022-11-28 atliktų patikrinimų metu miško savininkas M. B. teigė, jog įrenginių įteisinimo dokumentai rengiami. Argumentuoja, kad negavus iš savininkų rekreacinius įrenginius pateisinančių dokumentų ir nustačius, jog pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 95 straipsnio bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punkto reikalavimai, 2023-05-08 pareiškėjui buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-376 pašalinti neteisėtai įrengtus rekreacinius įrenginius iki 2023-06-05. Pabrėžia, jog nuo 2022-05-30 pareiškėjas turėjo daugiau nei metus laiko pradėti rengti vidinės miškotvarkos projektą, tačiau duomenų, jog M. B. ėmėsi kokių nors veiksmų, nepateikta. Tvirtina, jog pareiškėjo įrengti rekreacinio pobūdžio įrenginiai nėra leistini, nes neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje draustiniuose galimų skatinamos veiklos objektų. Kadangi nėra tikimybės gauti Aukštaitijos regioninio parko direkcijos pritarimą, todėl nustatyti terminą šiam pritarimui gauti, netikslinga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Mano, jog nėra tikslinga pakeisti ginčijamą privalomąjį nurodymą, nustatant terminą pareiškėjui parengti vidinės miškotvarkos projektą ir gauti už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimą. Pabrėžia, kad pareiškėjo žemės sklype įrengti rekreaciniai įrenginiai yra išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir nenumatyti Aukštaitijos regioninio parko tvarkymo plane.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl 2023 m. gegužės 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PN-376 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2022-05-30 raštu Nr. G2-107(8.5) Aukštaitijos regioninio parko direkcija (nuo 2022-07-01 Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (toliau – Direkcija)) informavo pareiškėją M. B. ir D. B., kad 2022-05-17 parko teritorijos planinio patikrinimo metu nustatyta, jog M. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti nauji rekreacinio pobūdžio įrenginiai, ir reklaminiai stendai, kurie su Direkcija nebuvo suderinti, todėl M. B. ir D. B. paprašyta iki 2022-06-30 pašalinti visus įrenginius, kurie negalimi žemės sklype, o reklaminius stendus suderinti su Direkcija ir gauti leidimą iš Anykščių rajono savivaldybės. 2022-06-30 raštu Nr. G2-132(8.5) Direkcija informavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybą, jog sklypo savininkai iki 2022-06-30 rekreacinio pobūdžio įrenginių ir reklaminių stendų nepašalino. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2022-10-31 patikrinimo akte Nr. PA-5839 nustatyta, kad privati miško žemė, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-06-21 nuosavybės teise priklauso M. B., D. B., S. P. ir D. P., o tikrinamo sklypo dalis, kurioje įrengtas takas ir rekreaciniai objektai pagal 2021-04-29 bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 1823 priklauso M. B. ir D. B.; 2022-10-20 patikrinimo metu miško žemėje užfiksuotas reklaminis stendas, 3 m pločio ir apie 100 m ilgio takas (užpiltas skalda), įrengta apie 0,1 ha ploto aikštelė, užpilta skalda ir aptverta 1 m aukščio metaline tvora, pritvirtinta ant medinių stulpelių, aikštelėje pastatyta keletas medinių namelių triušiams, pastatytas apžvalgos bokštelis; patikrinimo metu dalyvavęs miško žemės sklypo savininkas M. B. žodžiu informavo, kad įrengtų įrenginių įteisinimo dokumentai rengiami. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2022-12-14 patikrinimo akte Nr. PA-7079 užfiksuota, kad reklaminis stendas nuimtas, tako ir aikštelės teritorijoje buvusios skaldos nerasta, tačiau kiti neįteisinti rekreaciniai įrenginiai iš miško žemės nebuvo pašalinti, papildomų dokumentų dėl rekreacinių objektų įteisinimo savininkai nepateikė. Ginčijamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-05-08 privalomuoju nurodymu Nr. PN-376 pareiškėjui M. B. nurodyta iki 2023-06-05 pašalinti miško žemėje neteisėtai įrengtus įrenginius, esančius privačiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), LKS koordinatės: (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2023-05-08 privalomojo nurodymo Nr. PN-376 teisėtumo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja 2023-05-26 sprendimu Nr. AD5-10611 pareiškėjo skundo netenkino.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), buvo įrengti nauji rekreacinio pobūdžio įrenginiai (mediniai nameliai triušiams, apžvalgos bokštelis, kt.), neturint parengto miškotvarkos projekto ir negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo. Pareiškėjas M. B. taip pat neginčija, jog jam nuosavybės teise priklausantis miško žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) draustinyje, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, t. y. saugomoje teritorijoje. Tačiau pareiškėjas nesutinka, jog ginčijamu privalomuoju nurodymu jam nebuvo nustatytas terminas miškotvarkos projektui parengti ir už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimui gauti.
Leistinas veiklas draustinių teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, jog draustiniuose skatinama veikla, išsauganti, palaikanti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, išsauganti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas, taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtinto Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento (toliau – Reglamentas) III skyriuje reglamentuoti reikalavimai, taikytini miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoms. Reglamento 13 punktas išskiria keturias miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupes – ekosistemų apsaugos miškus, rekreacinius miškus, apsauginius miškus, ūkinius miškus. Remiantis Reglamento 14 punkto nuostatomis Ekosistemų apsaugos miškuose išskiriamos - išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona bei atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Pagal Reglamento 14.1.9. papunktį, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra M. B. ir D. B. priklausantis Žemės sklypas, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą. Pažymėtina, jog statyti rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą leidžiama tik rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Reglamento 15.1.8 papunktis), į kurią Žemės sklypas nepatenka.
Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 15.5 papunktis leidžia privačių miškų savininkams II B, III ir IV A miškų grupių miškuose įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, tačiau įvertinus tai, kad Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje Reglamento nuostatos vertintinos kaip specialiosios teisės normos, turinčios pirmenybę ir Nuostatų 15.5 papunktis ginčo situacijoje negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį; specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Esant situacijai, kai tie patys visuomeniniai santykiai patenka tiek į bendrosios, tiek specialiosios teisės normos reguliavimo sritį, pirmenybė visuomet turi būti teikiama specialiajai teisės normai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1122/2013). Be to, ir pačių Nuostatų 30 punkte imperatyviai nurodyta, kad privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ginčijamo 2023-05-08 privalomojo nurodymo Nr. PN-376 4 punkte klaidingai nurodyta, jog buvo pažeistas Nuostatų 15.5 papunktis – neparengtas vidinės miškotvarkos projektas ir negautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas, kadangi pagal Reglamento 14.1.9 papunktį jokios rekreacinės įrangos ir infrastruktūros statyba Žemės sklype, esančiame išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, negalima. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamu privalomuoju nurodymu jam visų pirma turėjo būti nustatytas terminas vidinės miškotvarkos projektui parengti, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad surašant 2023-05-08 privalomąjį nurodymą Nr. PN-376 buvo nurodyta netiksli teisės norma, nesudaro pakankamo pagrindo privalomąjį nurodymą panaikinti, nes nagrinėjant administracinę bylą aplinkybė, kad rekreaciniai įrenginiai Žemės sklype įrengti neteisėtai, nepaneigta.
Privalomųjų nurodymų davimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje, kurio 1 dalies 8 punktas numato, jog kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Spręstina, kad Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nustačius, jog Žemės sklype neteisėtai (nors ir nurodžius kitą, nei nustatė teismas, neteisėtumo pagrindą) įrengti rekreaciniai įrenginiai, ginčijamu 2023-05-08 privalomuoju nurodymu Nr. PN-376, remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjas M. B. pagrįstai įpareigotas neteisėtai įrengtus įrenginius per nustatytą terminą pašalinti. Pripažinus, kad skundžiamas 2023-05-08 privalomasis nurodymas Nr. PN-376 duotas pagrįstai ir teisėtai, nėra teisinio pagrindo naikinti ir 2023 m. gegužės 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojos sprendimą Nr. AD5-10611, kuriuo minėtas privalomasis nurodymas paliktas galioti.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjo M. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.