Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi dirbo nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Taip pat jis buvo bendrovės kasininkas. Jis priiminėjo į darbą darbuotojus, su kiekvienu darbuotoju buvo pasirašoma darbo sutartis, kurioje buvo nurodomas darbo užmokestis, mokamų dienpinigių išmokėjimo norma, kitos darbo sąlygos. Įstatymas leidžia mokėti mažesnius dienpinigius, bet nemažesnius kaip 50 % valstybės nustatyto dydžio. Jokių papildomų susitarimų nebuvo. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Šios įmonės darbuotojai tvarkė apskaitos dokumentus, buvo atsakingi už teisingą atvaizdavimą. UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojams skaičiuodavo darbo užmokestį pagal jų išdirbtą laiką, kurį fiksuodavo mašinoje įmontuotas tachografas. Tachografas fiksuodavo tiek naktinį darbo laiką, tiek dieninį, minučių tikslumu ir pagal tą darbo laiką vairuotojams buvo skaičiuojami atlyginimai.

Darbo užmokestis susidėjo iš darbo užmokesčio plius kompensacijos už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis, šeštadieniais ir sekmadieniais. Kadangi darbas švenčių dienomis ir naktį skaičiuojamas taikant padidintą tarifą, neretai darbo užmokestis būdavo didesnis negu nurodytas darbo sutartyje. Iki 2009 rugsėjo mėn. dienpinigiai buvo mokami 100 procentų, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. dienpinigių norma buvo 60 procentų. Vairuotojų gaunami pinigai susidėdavo iš gaunamo užmokesčio ir jiems išmokėtų dienpinigių, kurių mokėjimas yra privalomas. Jie vairuotojams būdavo išmokami dažnai su vėlavimu, atlyginimas taip pat vėluodavo, nes įmonėje buvo sunki situacija, neretai nustatytą dieną pritrūkdavo pinigų. Dienpinigius mokėjo savo nuožiūra, kada sąskaitoje turėdavo pinigų arba kada kasoje būdavo pinigų. Dažniausia būdavo išmokama už kelias komandiruotes, nes vairuotojai grįždavo iš reiso ir tuoj pat būdavo siunčiami į kitą, neretai dokumentus perduodavo kitam vairuotojui, kad atvežtų juos, dėl to susikaupdavo avansinių apyskaitų ir kitų su komandiruote susijusių dokumentų, kurie būdavo priduodami ne iš karto grįžus iš komandiruotės, o susikaupdavo į vėlesnius laikotarpius. Grynus pinigus dažniausia išmokėdavo įmonės patalpose, jokia mergina negalėjo jų išmokėti. Ateidavo vairuotojas, jeigu įmonė jam buvo skolinga dienpinigių ar darbo užmokesčio, išmokėdavo tuos pinigus. Buhalterijoje jis užprašydavo kasos išlaidų orderio, juos paruošdavo, jis išmokėjo pinigus, vairuotojas pasirašydavo kasos išlaidų orderyje. Teisės aktai nenumato papildomų priemonių, kurios užtikrintų ar paliudytų tam tikrą operaciją apart tos operacijos dalyvių parašų arba operacijos turinio aprašymo. Dėl liudytojų parodymų, kad jie pasirašė, bet pinigų negavo, mano, kad tai yra susitarusių asmenų kerštas. Atėjęs dirbti į įmonę pastebėjo, kad įmonėje buvo nepagrįstai nuolaidžiaujama vairuotojams - nesekami kuro likučiai, nesigilinama, ar vairuotojas važiuoja nustatytu maršrutu, ar grįždavo į namus su sunkvežimiu pasiimti rūbų ar maisto, buvo užfiksuoti atvejai, kuomet vairuotojai iš bakų pildavo kurą. Vairuotojai neretai pristatydavo į įmonę dokumentus neva pagrindžiančius jų turėtas išlaidas, nors iš tikrųjų jie tų išlaidų nepatyrė, o tuos dokumentus dažnai falsifikuodavo. Buvo atvejų, kada vairuotojai savo iniciatyva be įmonės atsakingų darbuotojų žinios, patys perveždavo krovinius ir atlygį pasiimdavo sau. Dėl to pradėjo kontroliuoti vairuotojų darbo laiką, sugriežtino vairuotojų pareigines instrukcijas, su jomis juos supažindino. 2009 m. rudenį buvo sutarta, kad vairuotojams bus mažinami valstybės nustatyti dienpinigiai, mokami iki 60 procentų. Vairuotojams tai nepatiko, pasigirdo kalbų, kad reikia nuversti direktorių ir juo atsikratyti.

Komandiruotės išlaidos yra išlaidos, susijusios su komandiruote, t. y. kažkokios mašinos aptarnavimo sąnaudos: mašinos plovimas, mokesčiai, už aikšteles, kelius ir kt. 400 Lt suma buvo laisvai nustatyta, jei vairuotojas važiuodavo toliau, buvo daugiau pervedama, vienu metu mokėdavo grynais pinigais, kitą kartą pervedama į vairuotojo asmeninę sąskaitą.

Inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Darbo užmokestis yra pagrįstas žiniaraščiais, komandiruotės yra pagrįstos komandiruočių dokumentais, išmokėjimai yra pagrįsti išmokėjimo dokumentais. Mano, kad vairuotojai visus gaunamus pinigus, nesvarbu, ar tai darbo užmokestis, ar dienpinigiai, vadina darbo užmokesčiu. Nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo pasakyti, kas tai yra dienpinigiai.

Susitarimo su vairuotojais jiems mokėti už pravažiuotus kilometrus nebuvo. Vairuotojų ataskaitos yra vairuotojų juodraščiai ir jų pačių niekuo nepagrįsti skaičiavimai. Specialistė tyrime atliko skaičiavimą, daugino kilometrus iš centų, žiūrėjo, kiek gaunasi pinigų ir ta savo išvada paneigė vairuotojų parodymus, nes gautos sumos už pravažiuotus kilometrus išmokėtos ir paskaičiuotos visiškai neatitinka, tai rodo, kad tokio darbo užmokesčio skaičiavimo negalėjo būti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI atstovas K. U. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VMI palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ieškinys pareikštas remiantis tik specialisto išvada, kurią atliko FNTT (duomenys neskelbtini) apygardos valdyba. Mokesčių inspekcija buvo pradėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, tačiau patikrinimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla ir priimtas sprendimas.

Ieškinys pareikštas 154 707 Lt sumai pagal surašytą ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą privalomų mokesčių: 68943,83 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 27577,53 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 459,63 Lt įmokų į garantinį fondą. Be to, bendrovės direktoriui D. P. apskaičiuota sumokėti 57724,84 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo jo gautų 327 107,43 Lt A klasės pajamų. Prašo priteisti iš atsakovo 154 707 Lt nesumokėtų mokesčių valstybei.

Tiriamuoju laikotarpiu sumokėta VMI privalomų mokesčių suma pilnai atitinka įmonės apskaitoje dokumentais pagrįstą dydį.

2012-03-19 teisme gautas patikslintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI civilinis ieškinys, pareikštas pradinis ieškinys mažinamas iki 127 129 Lt, atsisakomas ieškinio dalies dėl 27577, 53 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo, nes šias įmokas administruoja kitas civilinis ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, dėl šių įmokų pritesimo yra teismui pateiktas civilinis ieškinys (t. 4, l. 74-75).

Civilinio ieškovo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė D. J. paaiškino, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius palaiko baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Ieškinys yra paremtas FNTT specialisto išvada, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis, nuo kurio nebuvo skaičiuojami ir mokami į VSDFV mokesčiai, t. y. didesnis darbo užmokestis, nei fiksuota buhalterinėje apskaitoje. Nuo darbuotojams priskaičiuoto 459625,57 Lt dydžio neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiuota 156180,77 Lt socialinio draudimo įmokų ir 27577,53 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš viso buvo nesumokėta 183758,30 Lt įmokų. Prašo tą sumą priteisti iš šioje byloje kaltinamojo D. P..

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju apie 2 metus, pradėjo dirbti 2007-09-13. Jam atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus - prieš krizę mokėjo 0,34 ct už kilometrą, po to įkainis buvo sumažintas iki 0,25 ct už kilometrą. Įsidarbindamas žinojo įkainius už kilometrą iš vairuotojų, ir direktorius pasakė. Kiekvienas vairuotojas žinojo, kiek gaus už pravažiuotus kilometrus, ar susitarimas su bendrove dėl mokėjimo už pravažiuotus kilometrus, įkainių dydžio buvo kur nors užfiksuotas, nežino. Šiuos įkainius nustatė bendrovė, įkainis visiems vairuotojams būdavo vienodas. Apie įkainio pasikeitimus vairuotojams oficialiai nebuvo pranešama. Visi vairuotojai pildydavo ataskaitas, kurioje nurodomas maršrutas, data, kilometrai, kuras, kuro likutis, reiso trukmė, spidometro parodymai. Pagal šias ataskaitas buvo skaičiuojamas atlyginimas.

Išvykstant į reisą bendrovė į kortelę pervesdavo 400 Lt, šie pinigai buvo skirti kelių mokesčiams, baudoms sumokėti, išlaidoms ištikus bėdai. Komandiruočių dienpinigiai nebuvo mokami, nors juos turėjo gauti. Vairuotojai turėdavo pasirašinėti ant kasos orderių, kartais nesirašydavo, todėl orderiai kaupdavosi. Ant orderių buvo surašytos sumos, jie būdavo be datų. Pagal orderius susikaupdavo sumos apie 10 000 Lt ir daugiau, tačiau tų sumų realiai niekas negaudavo. Šiuose lapeliuose turėdavo pasirašyti, nes nepasirašius, galėjo negauti reiso. Pasirašyti kasos orderius atnešdavo merginos iš buhalterijos, jų pavardžių nežino, direktorius D. P. orderių neduodavo pasirašyti. Negali pasakyti, kaip nurodyti pinigai vadinosi - ar dienpinigiai, ar komandiruotpinigiai.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė du sąsiuvinius, kuriuose užsirašydavo pravažiuotus kilometrus, kitus duomenis, sąsiuviniai buvo jo juodraščiai, iš jų duomenis perrašydavo į ataskaitas.

Jis bendrovei pretenzijų neturi, jam sumokėtas atlyginimas už jo pravažiuotus kilometrus pagal nustatytą įkainį.

Liudytojas R. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Atlyginimas yra apskaičiuojamas už nuvažiuotus kilometrus, šiuo metu yra 0,33 cnt už kilometrą. Kito apmokėjimo nėra. Atlyginimas skaičiuojamas pagal ataskaitą, kurią pats užpildo. Atlyginimas pervedamas į kortelę. Grįžus iš reiso, pinigai būdavo išmokami per 2-4 savaites, jei labai reikėdavo pinigų, paprašius direktoriaus, sumokėdavo anksčiau.

Išvažiuojant į reisą į kortelę pervesdavo 400 Lt: kelių mokesčiams, mokėti už aikšteles. Komandiruotpinigiai bendrovėje nebuvo mokami.

Buhalterijoje liepdavo pasirašyti kasos orderius, kurie dažniausia būdavo be datos, be jokių kitų parašų, kad jis gavo 5000 Lt, 3000 Lt, vairuotojams niekas neaiškindavo, kokie tai pinigai. Jis suprato, kad orderiuose nurodytos tūkstantinės sumos yra dienpinigiai, kurių negaudavo.

Parašai ant kasos orderių, kuriuos jam parodė ikiteisminio tyrimo metu, yra jo.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie du mėnesius, direktorius buvo D. P.. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Neprisimena, koks darbo sutartyje buvo numatytas darbo apmokėjimas. Atlyginimas buvo skaičiuojamas už pravažiuotus kilometrus, atrodo 0,25 ct už kilometrą. Bendrovėje pasirašydavo, kad gaudavau pinigus: 400 Lt apmokėti kelionėje tam tikras paslaugas avansą ir atsiskaitymą. Nėra buvę, kad pasirašius už gaunamus pinigus, jų negavo.

Liudytojas Z. M. parodė, kad apie du metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, direktorius buvo D. P.. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus, apie 0,30 ct už kilometrą, įkainis keisdavosi. Atlyginimą pervesdavo į kortelę.

Yra kartą pasirašęs buhalterijoje, kad gavo dienpinigius 4000 Lt, šią sumą ir gavo. Jis manė, kad 4000 Lt yra komandiruotpinigiai už kelis reisus, nes per mėnesį būdavo du reisai. Jam atrodo, kad direktorius D. P. vieną kartą davė pasirašyti, kad gauna dienpinigius, bet pinigų negavo.

Liudytojas V. G. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš darbo išėjo 2009 gruodžio mėnesį. Direktoriumi buvo D. P.. Vairuotojams bendrovė atlyginimą mokėjo už pravažiuotus kilometrus, įkainių neprisimena. Vairuotojai už kiekvieną reisą ataskaitas pristatydavo į buhalteriją, ten jas patvirtindavo ir apskaičiuodavo atlyginimą.

Prieš reisą mokėjo 400 Lt kelių, tunelių mokesčiams, remontui. Kartais mokėdavo dienpinigius, pinigus pervesdavo į sąskaitą, duodavo ir grynais buhalterijoje, reikdavo pasirašyti. Dienpinigiai pastoviai mokami nebuvo. Nėra buvę, kad pasirašytų už gaunamas pinigų sumas, tačiau realiai pinigų negautų. Jam išeinant iš darbo, su juo bendrovė atsiskaitė pilnai, jis pretenzijų neturi.

Sudarant darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta, kad bus mokama alga vieną kartą per mėnesį, dar lyg ir avansas. Darbo užmokestis susidėjo iš atlyginimo minimumo ir dienpinigių.

Liudytojas J. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, iš bendrovės išėjo prieš du metus. Atlyginimo dydis priklausydavo nuo pravažiuotų kilometrų, bet šito gerai neprisimena. Vairuotojams atlyginimas buvo pervedamas į korteles, mokamas ir grynais. Grynųjų pinigų gaudavo 2000-3000 Lt, tiksliau dabar gerai neprisimena. Į gautas sumas įeidavo dienpinigiai, alga. Grynus pinigus išmokėdavo kontoroje, duodavo ant orderių pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas parodė orderį, kad jis gavo 9000 Lt. Jis tą sumą gavo, nežino, ar tai dienpinigiai, ar atlyginimas. Jam nebuvo taip, kad duotų pasirašyti už gaunamus pinigus, o pinigų neišmokėtų. Jam buhalterijoje pateikdavo pasirašyti ir išmokėdavo pinigus. D. P. jam nedavė kažkur pasirašyti.

Jis nieko negali paaiškinti apie atlyginimo skaičiavimą pagal nuvažiuotus kilometrus.

Liudytojas V. R. parodė, kad anksčiau 3 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš darbo išėjo prieš pusantrų metų. D. P. buvo direktorius. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus. Kiek pravažiuodavo, tiek ir gaudavo. Pradžioje mokėjo 0,34 ct, o kai prasidėjo krizė – 0,25 ct už kilometrą. Kilometrus apskaičiuodavo pagal spidometrą. Grįžęs iš reiso, pildydavo ataskaitą, nurodydavo maršrutą, kilometrus, kurą. Per mėnesį būdavo 1-2 reisai. Algą mokėdavo už reisą po mėnesio, pervesdavo į sąskaitą.

Buhalterijoje pasirašydavo ant blanko, kad „tokią sumą gavau“ kaip komandiruotpinigius, bet pinigų negaudavo. Šių sumų nepamena. Be pinigų už pravažiuotus kilometrus, daugiau jokių pinigų negaudavo.

Liudytojas K. Č. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal pravažiuotus kilometrus, 0,33 ct už kilometrą. Atlyginimą pervesdavo į kortelę. 400 Lt buvo perveda į asmeninę kortelę, kad susimokėti už kelius, aikšteles.

Kitų pinigų negaudavo. Kontoroje buhalterė ar sekretorė duodavo pasirašyti lapą, būdavo nurodyta suma, reikėdavo sumą parašyti žodžiais ir pasirašyti, kad gauna nurodytą sumą, bet tų pinigų negavo. Nežino, kokie tai buvo pinigai, gal tai alga, bet 2009 m. tokių sumų kaip 4000 lt, 45000 lt, 3000 Lt negavo. Grynais pinigais jam nemokėjo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, kaltinamasis D. P. yra jo buvęs darbdavys. Gaudavo atlyginimą, susidedantį iš dienpinigių ir darbo sutartyje numatyto minimumo. Ataskaitose nurodydavo pravažiuotus kilometrus, bet atlyginimo už kilometrus negaudavo. Dienpinigių dydis priklausydavo nuo šalies, kur važiuodavo. Dar duodavo pinigų kelionės išlaidoms apie 150 eurų: susimokėti už aikšteles, kelius. Pinigus pervesdavo į kortelę, kai būdavo užsienyje, o kai grįždavo iš reiso, gaudavo grynais. Buhalterijoje liepdavo pasirašyti po kiekvieno reiso už atlyginimą, už išlaidas kelionėje. Gaunamos sumos būdavo tūkstančiai, už ką pasirašydavo, tą ir gaudavo. Pretenzijų neturi, bendrovė jam neskolinga.

Liudytojas D. V. parodė, kad anksčiau apie metus laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, direktoriumi buvo D. P.. Jis ten pradėjo dirbti gal 2008 metais. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelionės trukdavo 4 savaites, 2 savaitės būdavo poilsis. Atlyginimas buvo 55 eurai už parą, paskui 30 eurų už parą ir po 6-8 centus už pravažiuotus kilometrus, gal tai buvo eurocentai, neprisimena. Eurai buvo skaičiuojami už parą nuo išvykimo iki grįžimo. Buhalterija gal išskirdavo, kur dienpinigiai, kur atlyginimas. Grynais gaudavo 200 eurų prieš išvykstant į reisą, o atlyginimą gaudavo į sąskaitą. Bendrovė jam neskolinga.

Jis ant neužpildytų dokumentų nepasirašinėjo. Išeidamas iš darbo pasirašė kokį 20-30 lapų, galėjo būti, kad pasirašė ant kasos dokumento, bet pinigų negavo. Bendrovėje gavo visus pinigus, ką pats buvo suskaičiavęs. Grynais 11000 Lt nėra gavęs.

Nematė tokio įsakymo, kad alga mokama už pravažiuotus kilometrus.

Liudytojas A. M. parodė, kad apie du metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2009 metais. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus. Užpildydavo ataskaitą, nurodydavo spidometro parodymus. Atlyginimas buvo pervedamas į banko kortelę. Išvažiuojant į reisą, gaudavo 150 eurų kelionės išlaidoms, juos duodavo grynais, kitų pinigų grynais nemokėjo. Jis bendrovei pretenzijų neturi, su juo bendrovė atsiskaitė, ką uždirbo, tą gavo.

Ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnas jam rodė 3 dokumentus, kuriuos jis pasirašė. Jis negali konkrečiai pasakyti, už ką šiuose dokumentuose pasirašė. Jis tvirtina, kad šiuos dokumentus pasirašė, bet juose nurodytų pinigų sumų negavo. Negautų sumų neprisimena. Bendrovėje vairuotojams liepdavo pasirašyti, nepasirašius neišleisdavo į reisą.

Liudytojas G. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, direktoriumi buvo D. P.. Atlyginimą mokėdavo už pravažiuotus kilometrus ir už parą. Dirbant Europoje, mokėdavo už paras. Buhalterijoje reikėdavo pasirašyti, bet negali konkrečiai pasakyti, už ką pasirašydavo. Bendrovė su juo atsiskaitė, pretenzijų neturi, pagal įkainius jam viskas sumokėta.

Liudytojas R. R. parodė, kad apie metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, du metai kaip nebedirba. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus, už paras. Už kilometrą mokėdavo 8 eurocentus. Visą laiką sau rašydavo į sąsiuvinį kilometrus nuo pasikrovimo iki išsikrovimo, po to buhalterijai pateikdavo užpildytą ataskaitą.

Išvykstant į reisą, į asmeninę sąskaitą pervesdavo 800 Lt, tie 800 Lt buvo avansas. Jis asmeniškai tuos pinigus leido savo reikmėms. Apie dienpinigius nieko nežino.

Visus uždirbtus pinigus pervesdavo į banko kortelę, grynų pinigų negaudavo. Bendrovei pretenzijų neturi.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, direktorius buvo D. P.. Darbinant buvo susitarta, kad mokės už pravažiuotus kilometrus, mokėjo komandiruotpinigius. Jis už juos pasirašydavo, juos įskaičiuodavo į bendrą atlyginimo sumą. Atlyginimą pervesdavo į kortelę, kartais gaudavo grynais. Buhalterijoje duodavo pasirašyti dokumentus, jeigu gaudavo grynais. Visada gaudavo tai, už ką pasirašydavo. Nesigilino, kaip buvo skaičiuojamas atlyginimas, nes jis susiskaičiuodavo kilometrais, bandė dienpinigius paversti į kilometrus, dar plius fiksuota alga, t. y. minimalus atlyginimas apie 1000 Lt. Jis nelabai išmano buhalterijos. Kai pasiskaičiuodavo, atlyginimas atitikdavo pagal tarifus už kilometrus. Jis pasirašydavo popierius, bet ne visada žinojo, ką jie reiškia. Pagal jo skaičiavimus bendrovė jam neskolinga.

Liudytojas R. T. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju apie 3 metus, iš ten išėjo prieš du-tris metus. Atlyginimą mokėjo už pravažiuotus kilometrus. Vieną algą sulaikydavo, 28 centus už kilometrą, algą pervesdavo į sąskaitą. Daugiau nieko nemokėjo.

Prieš išvažiuojant į reisą duodavo kelionpinigius 400 Lt apmokėti keliams, aikštelėms. Juos pervesdavo į sąskaitą, už juos reikdavo atsiskaityti, kur išleisti.

Jis pasirašydavo, atrodo, kad gauna atostoginius ar dienpinigius, bet realiai jų negaudavo, sumos buvo įvairios. Jis buhalterijoje nieko nesupranta, suprato, kad pasirašo už negautus atostoginius. Sumų kaip 11 000 Lt, 5 000 Lt grynais negavo, pinigai būdavo pervedami į sąskaitą. Jie daug kartų bandė aiškintis, bet kas iš to.

Pretenzijų įmonei neturi. Buvo sutarta, kad mokės už kilometrą, o kas buhalterijoje rašoma, jis nežino. Neprisimena, ar darbo sutartyje buvo parašyta, kad mokės už kilometrus.

Liudytojas S. M. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, direktoriumi buvo D. P.. Atlyginimas mokamas už pravažiuotus kilometrus, nepriklausomai, ar pakrautas, ar ne. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę, grynųjų negaudavo. Prieš važiuojant į reisą gaudavo 400 Lt susimokėti už kelius, aikšteles, kelionės išlaidoms. Dienpinigių negaudavo. Pasirašydavo dokumentus buhalterijoje, bet 3000 Lt, 4000 Lt, 5000 Lt sumų negaudavo, gal yra alga, o rašo, kad tai dienpinigiai.

Bendrovė jam neskolinga, kas buvo sutarta, tas išmokėta.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kaltinamasis D. P. buvo direktorius. Atlyginimas buvo mokamas skaičiuojant nustatytą mėnesinį atlyginimą ir už dienas. Jo atlyginimui pravažiuoti kilometrai neturi reikšmės. Atlyginimas buvo pervedamas į sąskaitą, grynais nemokamas.

Gaudavo išvažiuojant į kelionę 400 Lt susimokėti už aikštelę, plovyklą ir pan. Jeigu tų pinigų nepanaudoji, tai lieka kaip atlyginimas. Pereinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buhalterijoje pasirašė, kad gavo dienpinigius, kurių buvo nesumokėję. Dienpinigiai yra tai, ką jis uždirbo, tai jo atlyginimas. Nebuvo taip, kad pasirašė apie gautus pinigus, o jų negavo. Bendrovė suskaičiavo, kiek jis uždirbo, išeinant iš įmonės jis tuos pinigus gavo, bendrovė jam neskolinga.

Liudytojas E. A. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, D. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus. Darbo sutartyje buvo nurodytas algos minimumas, mokėjo minimumą ir dienpinigius ar komandiruotpinigius. Atlyginimą pervesdavo į kortelę, gaudavo žinutę, kurioje būdavo parašyta komandiruotpinigiai arba dienpinigiai. Jis atlyginimą gaudavo už pravažiuotus kilometrus, tik paskui išsiskaidydavo dienpinigiai, komandiruotpinigiai. Kai pradėjo dirbti, mokėjo 33 ct už kilometrą, vėliau 29 ct. Sutartyje buvo numatytas minimumas 1040 lt, į rankas gaudavo 860 Lt.

Rašydavo ataskaitą, žinodavo, kiek turi gauti atlyginimo. Prieš išvažiuojant į komandiruotę, buhalterijoje reikdavo pasirašyti kasos orderius, juose buvo nurodytos pinigų sumos, jis tų pinigų negavo. Pasirašė gal 5-6 kartus, viena suma buvo 9000 Lt, kita 6000 Lt, kitų nepamena, jis nesiaiškino, kas tai per sumos, pasirašinėjo, nes visi pasirašinėjo. Pretenzijų įmonei neturi, bendrovė jam neskolinga.

Liudytojas M. K. parodė, kad nuo 2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, 2009 m. rugsėjį perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priimant į darbą, buvo sutarta, kad mokės už pravažiuotus kilometrus. Neatsimena, kas buvo nurodoma darbo sutartyje. Dirbant Europoje, buvo kažkiek eurų mokama už dieną ir už kilometrus, o ne Europoje – tik už kilometrus, prisimena, kad mokėjo 25 ct už kilometrą. Rašydavo ataskaitą ir žinojo, kiek uždirbs. Algą pervesdavo į kortelę. Grynų pinigų negaudavo. Išvažiuojant į reisą pervesdavo į kortelę 400 Lt kelionės išlaidoms: už kelius susimokėti, aikšteles. Algą gaudavo po reiso, per mėnesį 2-3 kartus. Gaudavo žinutes – buvo nurodoma, kad pervesti dienpinigiai ir alga. Nesidomėjo, iš ko susideda alga.

Jis buhalterijoje yra pasirašinėjęs kasos orderius dėl dienpinigių išmokėjimo, bet grynųjų pinigų negaudavo. Buhalterė pasikviesdavo pasirašyti, taip pat koridoriuje nutverdavo D. P. ir liepdavo susitvarkyti popierius. Suprato, kad pasirašo už į kortelę pervestus pinigus. Dokumentuose matė nurodytas 3000 Lt, 5000 Lt sumas, tokios sumos į kortelę nėra gavęs. Tokių sumų kaip 5500 Lt, 5000 Lt negavo.

Liudytojas V. V. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už parą, buvo sutarta, kad mokės už parą 250 Lt, paskui buvo padaryta kažkiek už parą ir už kilometrus. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę. Grynųjų pinigų nėra gavęs. Buhalterijoje pasirašydavo kasos išlaidų orderius, bet pinigų negaudavo, galvojo, kad tai komandiruotpinigiai. Kasos išlaidų orderiuose buvo nurodytos 4000 Lt, 3000 Lt sumos, bet šių pinigų negavo. Grynais pinigais tokių sumų kaip po 4000 Lt, 9764 Lt nėra gavęs.

Kai priėmė į darbą, tai sutartyje buvo nurodytas 1050 Lt atlyginimas. Ofise sužinojo, kad bus mokama už dieną ir už kilometrus. Negali įvardinti, kas taip pasakė. Dienpinigiai bendrovėje nebuvo mokami.

Liudytojas A. S. parodė, kad prieš du metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, išdirbo apie 3 metus. Atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus. Neprisimena, kas darbo sutartyje buvo parašyta dėl darbo apmokėjimo. Atlyginimą pervesdavo į sąskaitą, grynųjų pinigų negavo. Gaudavo žinutę į telefoną, kurioje buvo nurodyti atlyginimas ar dienpinigiai.

Išvykstant į kelionę gaudavo 400 Lt kelionės išlaidoms, už kelius, aikšteles.

Pasirašydavo buhalterijoje dokumentus, ką duodavo. Suprato, kad pasirašydavo, jog jam išmokami gryni pinigai, tokių sumų kaip 6000 Lt, 4000 Lt, 5000 Lt negavo, per dieną 11 000 Lt nėra gavęs. Atlyginimą gaudavo po reiso, 5000 Lt už reisą negaudavo, bet už du reisus galėjo būti.

Liudytojas A. I. parodė, kad prieš 5 metus pradėjo dirbti vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo D. P., po to buvo pervestas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas bendrovėje buvo už pravažiuotus kilometrus. Priimant jį į darbą, pasirašė darbo sutartį, bet neprisimena, kas joje parašyta. Kai darbinosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo kitas, jis pasakė, kad mokės po 34 centus už kilometrą, kai direktoriumi tapo D. P., buvo nustatytas kitas įkainis. Po reiso pildydavo ataskaitą, joje nurodydavo maršrutą, kiek kilometrų nuvažiuota, kiek kuro išnaudota. Prieš reisą būdavo pervedama vairuotojams į kortelę 400 Lt kelionės išlaidoms: detalėms, keliams apmokėti, aikštelėms. Atlyginimą buvo pervedamas į jo banko kortelę. Banko išraše būdavo nurodyta alga ir dar kažkas, gal dienpinigiai, nežino.

Bendrovės buhalterijoje buhalterė A. duodavo pasirašyti dokumentus, kad gauti pinigai, bet realiai tų pinigų negaudavo, buvo nurodytos sumos virš 1000 Lt, 2000 Lt, taip pasirašė kelis kartus, už kokių sumų gavimą pasirašė, nežino. D. P. dokumentų pasirašyti nedavė. Jo pasirašyti niekas nevertė, pasirašydavo, kad nebūtų piktumų. 1336 Lt, 5000 Lt, 2046 Lt, 9162 Lt sumų grynais nėra gavęs.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su juo atsiskaitė už kilometrus, jam neskolinga.

Liudytojas V. A. parodė, kad anksčiau dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo D. P.. Atlyginimą bendrovėje mokėjo kaip buvo parašyta sutartyje, o kas buvo parašyta sutartyje, nepamena. Darbo sutartyje buvo numatyta apie 900 Lt, ar truputį daugiau.

Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę, bet būdavo atvejai, kai pinigus duodavo į rankas. Neprisimena, kiek centų už kilometrą tada mokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo atsiskaitė.

Išvykstant į reisą, duodavo pinigų kelionės išlaidoms ir grynais, ir į kortelę pervesdavo. Tie pinigai buvo keliams, aikštelėms apmokėti. Be minėtų kelionės išlaidų, kitų komandiruotpinigių negaudavo, to neprisimena.

Buhalterės liepdavo pasirašyti įvairius dokumentus, jis pasirašinėjo. Neprisimena, už ką pasirašydavo buhalterijoje, lietuviškai nelabai moka skaityti, pasirašydavo ir viskas.

Direktorius D. P. pasirašyti neliepdavo.

2009 m. 4000 Lt, 2000 Lt, 15 721 Lt sumų negavo, gal pasirašė, kad gavo, tačiau negavo.

Liudytojas R. T. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-mechaniku nuo 2005 ar 2006 metų, dirbo apie 4-5 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo pareigos buvo mašinų remontas, vairuotojų pristatymas į Europą. Kaltinamasis D. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kai priėmė į darbą, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Jis bendrovėje gaudavo atlyginimą į kortelę ir komandiruotpinigius. Komandiruotpinigiai ir dienpinigiai yra tas pats. Jam tekdavo važiuoti į komandiruotes, gaudavo dienpinigius. Važiuojant į komandiruotę dienpinigiai dažniausiai buvo mokami grynais pinigais. Gryni pinigai buvo mokami ir vairuotojams, kurie veždavo krovinius. Pasirašydavo ant kasos pajamų orderių, kai duodavo grynus pinigus, daug kartų yra gavęs grynų pinigų.

Matydavo, kad direktorius D. P. įeidavo į virtuvėlę ir išdalindavo vairuotojams pinigus bei duodavo pasirašyti. Už ką virtuvėlėje vairuotojai pasirašydavo, nežino - ar tai buvo alga, ar komandiruotpinigiai. Vairuotojai patys sakydavo, kad gaudavo dienpinigius. Kaip vairuotojams buvo skaičiuojamas atlyginimas, nežino.

Vairuotojai buvo priešiški D. P., nes jis pradėjęs dirbti įvedė kontrolę dėl kuro. Dėl to vairuotojai galėjo apkalbėti D. P.. Vairuotojai pradėjo būriuotis, siūlė nevažiuoti į reisus, norėjo nuversti direktorių D. P..

Liudytojas M. B. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė atlieka įmonių buhalterinę apskaitą. Jo įmonė teikia apskaitos, mokestinės teisės konsultavimo, verslo konsultavimo paslaugas, registruota (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kad atliks bendrovės buhalterinę apskaitą. Jo įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo žmones, kurie tvarkė apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamąjį D. P. pažįsta kaip klientą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė visą buhalterinę apskaitą ir prisiima visą atsakomybę už teisingą dokumentų atvaizdavimą, mokesčių apskaičiavimą, atsako už operacijų teisingumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams buvo mokamas pareiginis atlyginimas, tik negali pasakyti, ar visiems buvo vienodas. Klaidingas teiginys, kad vairuotojams atlyginimas buvo mokamas už pravažiuotus kilometrus, nes, mano, yra painiojamas dienpinigių ir atlyginimo sąvokos. Normatyviniuose aktuose nėra apibrėžimo, kas yra dienpinigiai. Tai tam tikra išmoka, kuri skiriama darbuotojui, vykstant į komandiruotę, ji yra privaloma, jos negalima nemokėti. Ji kaip ir atlyginimas yra derybų objektas, galima mokėti mažiau, negu nustatytas maksimalus dydis, tačiau nemažiau negu 50 procentų. Dienpinigiai su atlyginimu turi nemažai panašumų, mano, kad dauguma vairuotojų juos laiko savo pajamomis ir atlyginimu. Įmonė negalėjo nemokėti dienpinigių ar dienpinigiais dengti algą, tai neįmanoma.

Mašinose yra įrengti tachografai, kurie fiksuoja jų darbo laiką komandiruotėje. Tachografas žymi, kiek viršvalandžių, naktinius važiavimus, savaitgalius. Iš jo visi duomenys eina į elektroninę sistemą, kur valandos susumuojamos ir kiekviena valanda dauginama iš tam tikro koeficiento pagal normatyvinius aktus, todėl vairuotojo atlyginimas niekada nebūna vienodas. Yra bazinis įkainis už valandą ir koeficientai. Bazinis įkainis turėtų sutapti su tachografo paskaičiavimais. Daro prielaidą, kad vairuotojas atlyginimo tiksliai paskaičiuoti negali, nes jis negali numatyti tachografo parodymų.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 327 000 Lt yra neva pasisavintos lėšos. Kad pinigai buvo išmokėti, pagrindo abejoti nėra, nes jo bendrovės darbuotojai gaudavo dokumentus ir apskaitydavo kasos operacijas pagal pirminius dokumentus, kuriuose buvo visi privalomi rekvizitai: gavėjų parašai, gavėjų ranka įrašytos sumos, kiek jie gavo. Kas gali labiau paliudyti išmokėjimą, negu tvarkingai surašytas išlaidų dokumentas. Tai yra dviejų žmonių sutartis. Apskaitos darbuotojas pasirašo, kad jis susipažinęs su tuo, kad įvyko ūkinė operacija, ir privalo įtraukti į apskaitą.

Bendrovės kasininkas yra tas, kuris valdo pinigus. Grynus pinigus išmokėjo kasininkas D. P., jokia moteris negalėjo mokėti. Dokumentų padavimas pasirašyti ir pinigų išmokėjimas yra skirtingi veiksmai. Orderius išrašyti gali bet kas. Orderis, kol jis neužpildytas, yra tik forma, kurią reikia užpildyti. Paprastai orderius formuoja jo bendrovė, nes yra sistema. Operacijų buvo visokių: ir grynais, ir pavedimu. Svarbu apskaityti ūkinę operaciją. Ūkinę operaciją vykdo, formuoja ir už ją atsako bendrovės vadovas. Svarbu gauti dokumentą, kuris patvirtina ūkinės operacijos įvykdymą ir teisingai ją apskaityti apskaitos knygose.

Darbo sutartis yra svarbus dokumentas, pagal jį galima nustatyti valandinį įkainį. Tai yra pagrindas atlyginimo skaičiavime. Darbo sutartis taip pat yra pagrindas dienpinigiams skaičiuoti mažesniems, negu viršutinė nustatyta normatyviniais aktais riba. Jeigu įmonė nori mokėti dienpinigių mažiau, negu nustatyta viršutinė maksimali riba, jie turi tai užfiksuoti darbo sutartyje ir nustatyti procentą. Kai darbuotojui mokamas minimumas, dienpinigiai negali viršyti 50 procentų jo mėnesinės algos. Bet šiuo atveju, niekam nebuvo mokamas minimalus atlyginimas, visiems buvo mokama daugiau.

Liudytoja R. A. parodė, kad nuo 2009 m. kovo iki 2010 m. spalio mėnesio dirbo vyresne buhaltere (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarko įmonių buhalteriją, jos darbdavys buvo M. B., darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį D. P. pažįsta, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Bendrovės kasą tvarkė direktorius, jis buvo ir kasininkas. Ji grynų pinigų neturėjo ir nemokėjo. Direktoriui pasakius ji atspausdindavo kasos išlaidų orderį, jį paduodavo kasininkui, vairuotojas pasirašydavo ir gaudavo pinigus. Būdavo kasininko, direktoriaus ir vairuotojo parašai, kad pinigai vairuotojui išmokėti.

Vairuotojams buvo mokamas atlyginimas ir atskirai dienpinigiai. Su vairuotojais buvo sudaromos tipinės darbo sutartys, jose nurodomas 1050 Lt atlyginimas, buvo papildomai skaičiuojamas atlyginimas už darbą švenčių dienomis, už naktines valandas, kadangi vairuotojai važiuodavo su tachografais, iš jo buvo nuskaitomi duomenys ir pažymimi tabelyje.

Vairuotojams pinigai dažniausia buvo pervedami per banką. Grynais pinigais galėjo būti mokamas avansas, išvykstant į komandiruotę. Buvo mokami dienpinigiai. Buvo rašomi įsakymai dėl dienpinigių išmokėjimo pagal tos šalies, kur važiuojama, nustatytas dienpinigių normas, būsimas komandiruotėje dienas. Dienpinigiai vairuotojams buvo pervedami per banką ir mokami grynais, vairuotojai pasirašydavo už pervestas sumas. Sumos būdavo didelės, būdavo 15 000 Lt, 4000 Lt dienpinigių, kadangi važiuojant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už dieną buvo mokama 197 Lt, jeigu vairuotojas komandiruotėje būdavo dvi savaites, taip susidarydavo sumos. Būdavo, kad susidarydavo dienpinigių sumos už kelias komandiruotes, nes vairuotojai palikdavo dokumentus ir išvažiuodavo į kitą komandiruotę, buhalterija negalėdavo apiforminti ir išduoti dienpinigių. 3000 Lt, 4500 Lt dienpinigių už vieną komandiruotę galėjo būti.

Išvažiuojant į komandiruotę, į vairuotojo sąskaitą buvo pervedamas 400 Lt avansas, kad vairuotojas galėtų sumokėti už kelius, aikšteles ir kitką. Išleista avanso suma buvo pateisinama pateiktas dokumentus, avansą viršijus, neišleista avanso suma buvo užskaitoma kaip dienpinigiai.

Vairuotojai rašė ataskaitas, kur išleido pinigus pagal pridedamus dokumentus, kad būtų lengviau apskaičiuoti komandiruotės išlaidas. Vairuotojai ateidavo pasirašyti ant komandiruočių įsakymų ir ant avansinės apyskaitos, už išlaidas, kurias patirdavo. Kiekvienam vairuotojui, kiekvienam reisui buvo sudaromos avansinės apyskaitos, t. y., kiek išleido komandiruotėje lėšų pagal dokumentus.

Pravažiuoti kilometrai nebuvo skaičiuojami.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti, teismas perskaitė liudytojų A. B. ir R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus.

Liudytojas A. B. 2010-12-29 parodė, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš šios bendrovės išėjo 2010 metų birželio mėnesio pradžioje. Vežiodavo krovinius maršrutu (duomenys neskelbtini). Koks darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas, šiuo metu neprisimena, bet tikriausiai minimalus. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas po 13 EUR kiekvieną parą, nepriklausomai nuo to ar važiuoji ar ne, be to būdavo mokama po 0,30Lt už pravažiuotą kilometrą. Įvairioms kelinės išlaidoms būdavo pervedama po 200 EUR, dėl kurių panaudojimo pildydavo ataskaitas, prie kurių pridėdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Sutaupyti pinigai pasilikdavo pas liudytoją, ją įskaičiuodavo į atlyginimą. Visas darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą. Įsidarbindamas šioje bendrovėje žinojo, kad faktiškai vairuotojų gaunamas atlyginimas šioje bendrovėje yra skaičiuojamas pagal nustatytus įkainius. Neprisimena, ar tekdavo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose, kadangi pasirašymui būdavo paduodama įvairių dokumentų. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo vidurkis atskaičius mokesčius buvo apie 3000 Lt (t. 1, l. 40).

Liudytojas R. B. 2011-01-04 parodė, kad 2008 metų kovo mėnesį pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios bendrovės išėjo 2010 metų vasario mėnesį. Vežiodavo krovinius maršrutu (duomenys neskelbtini). Koks darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas, šiuo metu neprisimena, bet kažkur virš 800 Lt. Įsidarbindamas bendrovėje, iš pokalbių su kitais vairuotojais žinojo, pagal kokius įkainius čia buvo skaičiuojami atlyginimai vairuotojams, todėl su bendrovės direktoriumi tuo klausimu atskirai nebuvo šnekėta. Pradėjus dirbti, apie metus laiko atlyginimas buvo skaičiuojamas taikant įkainį - 0,35 Lt už 1 pravažiuotą kilometrą, nepriklausomai nuo to, ar važiuodavai su kroviniu, ar be jo. 2009 ir 2010 metais, iki išeinant iš darbo, įkainis buvo sumažintas iki 0,25 Lt už kilometrą. Atlyginimai vairuotojams yra skaičiuojami sekančiu būdu: 0,25 Lt įkainis dauginamas iš pravažiuotų kilometrų, be to, iš priskaičiuoto atlyginimo atimdavo pasiimtus ir nepanaudotus kelionės išlaidoms skirtus pinigus. Tokių pinigų buvo duodama po 400 Lt vykstant į kiekvieną reisą. Šie pinigai buvo skirti kelionės metu patiriamoms išlaidoms - kelių mokesčiams, stovėjimo aikštelėms, kitoms išlaidoms. Dėl šių pinigų panaudojimo reikėdavo atsiskaityti, užpildant kelionės ataskaitą ir prie jos pridedant išlaidas pateisinančius dokumentus. Visas darbo užmokestis, tai yra numatytas darbo sutartyje ir paskaičiuotas pagal galiojančius įkainius, buvo pervedamas į asmeninę sąskaitą banke. Taip pat į šią sąskaitą buvo pervedami kelionės išlaidoms skirti 400 Lt. Nežino, kokia yra dienpinigių paskirtis, kada ir kokiu tikslu jie turi būti išmokami. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienpinigiai mokami nebuvo, kadangi atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal pravažiuotus kilometrus. Komandiruočių metu gyvendavo automobilyje, valgydavo savo turimą maistą, arba tą, kurį nusipirkdavo iš asmeninių pinigų.

Grįžus iš reiso būdavo paduodama pasirašyti kasos išlaidų orderiuose dėl tariamai išmokėtų dienpinigių sumų. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kiek kartų ir dėl kokių pinigų sumų yra pasirašęs, tačiau grynais nebuvo išmokėta jokių dienpinigių. Šiuose dokumentuose pasirašydavo buhalterijos darbuotojų nurodymu. Kas konkrečiai duodavo nurodymus pasirašyti neprisimena, kadangi buvo kelios buhalterijos darbuotojos. Visas uždirbtas atlyginimas buvo pervedamas į jo sąskaitą banke (t. 1, l. 41-42).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jeigu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėtas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas taikant kiekvienam iš jų nustatytus individualius įkainius ir pervedamas į jų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas, bei išmokamas grynais pinigais (pagal liudytojų, įrašytų į išvados 9 priedo 10 stulpelį, parodymus), tai bendrovė vairuotojams tiriamuoju laikotarpiu išmokėjo didesnį darbo užmokestį, nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir be buhalterinės apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio žiniaraščių, vairuotojams surašytiems 9 priede:

Jeigu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išvados 9 priede išvardintiems vairuotojams išmokėtas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas taikant bendrovėje nustatytus įkainius, kaip jie nurodė liudytojų apklausos protokoluose, tai bendrovės direktorius D. P. buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminęs ir į apskaitą neįtraukęs 464 888,72 Lt priskaičiuoto ir 353 315,43 Lt išmokėto darbo užmokesčio nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – į apskaitą neįtraukė 459 625,57 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo; 12 str. 1 d. - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio žiniaraščiais 349 315,43 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo bendrovės darbuotojams.

Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vairuotojams išvardintiems išvados 9 priede išmokėjo darbo užmokestį, kuris, kaip liudytojai parodė liudytojų apklausos protokoluose, buvo apskaičiuotas taikant bendrovėje nustatytus įkainius, tai yra ne taip kaip nurodyta bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai dėl dalies darbo užmokesčio neįforminimo dokumentais ir neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus ir 2010 m. sausio-kovo mėnesius.

Jeigu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kasininkas D. P. neišmokėjo išvados 10 priede surašytiems vairuotojams 327 107,43 Lt, tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įformintuose kasos išlaidų orderiuose surašytuose išvados 10 priede dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, tai bendrovės direktorius D. P., įrašydamas į apskaitą aukščiau nurodytus kasos išlaidų orderius nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 3 d. (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) nuostatomis, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams surašytiems išvados 10 priede neišmokėjo 327 107,43 Lt grynų pinigų, kurių išmokėjimas buvo užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, įrašymo į bendrovės buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ --turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus ir 2010 m. sausio-kovo mėnesius (t. 1.117-200, t. 2, 1-44).

Specialistė N. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų apklausų duomenimis, juos palyginus su bendrovės buhalterine apskaita, buvo atliktas specialisto tyrimas ir pateikta specialisto išvada. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai teigė, kad jiems darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal pravažiuotus kilometrus arba pagal dirbtas dienas. Vairuotojų parodymai buvo palyginti su buhalterinės apskaitos duomenimis ir nustatyta, kad, jeigu liudytojai sako tiesą, tada bendrovė vairuotojams tiriamuoju laikotarpiu vairuotojams išmokėjo didesnį darbo užmokestį nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, neįtrauktą į apskaitą. Vairuotojams buvo išmokėta 349 315,43 Lt užmokesčio. Tai yra kaip neoficialus darbo užmokestis. Pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis ji laiko, kad tai buvo darbo užmokestis ir jis nebuvo parodytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pagal liudytojus parodymus nustačius, kad vairuotojams pagal įkainius išmokėta 349 315,43 Lt suma, tai bendrovė turėjo priskaičiuoti 459 625,57 Lt sumą, čia suma su mokesčiais. Bendrovė, nepriskaičiavusi darbo užmokesčio, išvengė mokesčių.

327 107,43 Lt suma yra neišmokėta grynų pinigų suma vairuotojams, kurie paliudijo, kad negavo grynais pinigais. Tas pinigų sumas, už kurias vairuotojai pasirašė, kad gavo, jiems turėjo būti sumokėtos. Išeinant darbuotojui iš bendrovės, kad bendrovė nebūtų skolinga darbuotojui, bendrovė parodydavo, kad išmoka grynais pinigais. Bet vairuotojai paliudijo, kad negavo tų pinigų. Buhalterinėje apskaitoje apiforminta, kad bendrovė darbuotojams nebeskolinga.

Teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus – bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius vairuotojus, apie reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes gauti skirtingi duomenys. Liudytojai A. B., R. G., V. R., K. Č., A. M., S. M., E. A., M. K., V. V., A. I., A. S. parodė, kad jiems atlyginimas bendrovėje buvo skaičiuojamas už pravažiuotus kilometrus, buhalterijoje pasirašydavo kasos dokumentus apie išmokėtas sumas, tačiau realiai šių pinigų negavo. Liudytojai A. G., V. G., J. P., D. V. parodė, kad jiems buhalterijoje buvo išmokėtos visos sumos, už kurių gavimą pasirašė. Liudytojai V. Š., M. K. parodė, kad jiems buvo skaičiuojamas darbo sutartimi sutartas atlyginimas, gavo visas sumas, už kurias pasirašė buhalterijoje. Liudytojai Z. M., R. T. parodė, kad bendrovėje vykstant į komandiruotes gaudavo dienpinigius. Liudytojai G. K., R. T., V. A. parodė, kad buhalterijoje pasirašydavo įvairius dokumentus, tačiau kokius konkrečiai – nežino. Liudytojas A. M. parodė, kad nežino, kaip bendrovėje jam buvo skaičiuojamas atlyginimas, gaudavo komandiruotpinigius, jam realiai buvo išmokėtos sumos, už kurių gavimą jis pasirašė.