Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Indrei Gasperei,

trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui L. L. (L. L.) (tretieji suinteresuoti asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl pripažinimo, kad L. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir jam išduotos asmens tapatybės kortelės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovas L. L. atsiliepimo į Ministerijos prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Vilniaus AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į Ministerijos prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

7. Remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: L. L. 2001-10-11 Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pasirašė pasižadėjimą, gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės; Lietuvos Respublikos Prezidentas 2002-05-21 dekretu Nr. 1779 L. L. suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę; L. L. 2003-01-29 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje prisiekė Lietuvos Respublikai; Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų r. PK) Migracijos poskyris 2003-01-31 L. L. išdavė Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-02-08 – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008-10-20 – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius 2011-05-17 raštu Nr. 896/ko Šalčininkų r. PK informavo, kad L. L. yra Ambasados konsulinio skyriaus nuolatinėje įskaitoje nuo 2000-02-17, nuo 2015-04-08 turi Rusijos federacijos piliečio užsienio pasą (duomenys neskelbtini).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl L. L. suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus aplinkybei, kad prieš prisiekdamas Lietuvos Respublikai L. L. nepateikė įrodymų apie tai, kad jis yra netekęs (atsisakęs) Rusijos Federacijos pilietybės. Ministerija teismo taip pat prašo panaikinti 2008-10-20 L. L. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar, prisiekdamas Lietuvos Respublikai, atsakovas buvo atsisakęs Rusijos Federacijos pilietybės ir ar ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybė atsakovui buvo suteikta nepagrįstai.

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo L. L.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Pilietybės įstatymas.

9.1. Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis). Detaliau Lietuvos Respublikos pilietybės principai, įgijimo ir netekimo pagrindai, sąlygos ir tvarka sureglamentuoti Pilietybės įstatyme. Laikotarpiu, kai L. L. Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikė prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo L. L. buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, priėmimo metu, atsakovo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo metu bei Ministerijos kreipimosi į teismą metu galiojo skirtingi Pilietybės įstatymai, t. y.: 1991-12-05 Pilietybės įstatymas Nr. I-2072 (toliau – 1991 m. Pilietybės įstatymas), 2002-09-17 Pilietybės įstatymas Nr. IX-1078 (toliau – 2002 m. Pilietybės įstatymas) ir 2010-12-02 Pilietybės įstatymas Nr. XI-1196 (toliau – 2010 m. Pilietybės įstatymas).

9.2. Pagal 1991 m. Pilietybės įstatymą (1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-391 redakcija, galiojusi iki 2002-09-17) Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė (12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos pilietybės, be kita ko, netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos (19 straipsnio 2 punktas, 31 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo įsigalioja tik asmeniui prisiekus vietos savivaldos vykdomosiose institucijose arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje (31 straipsnio 4 dalis). Asmenys, kurie įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės (31 straipsnio 5 dalis).

9.3. Pagal 2002 m. Pilietybės įstatymą (2002-09-17 įstatymo Nr. IX-1078 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais galiojusiais nuo 2002-09-17 iki 2011-04-01) Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė (12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę; tokiu atveju asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos (18 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2008-07-22), 28 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2008-07-22). Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu, neatsisakė kitos valstybės pilietybės. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai (21 straipsnio 1 ir 5 dalys). Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės (28 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2008-07-22) ir 15 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2008-07-22).

9.4. Pagal 2010 m. Pilietybės įstatymą (2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1196 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, galiojanti nuo 2011-04-01 iki dabar) Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (24 straipsnio 7 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (34 straipsnis).

10. Pateiktą su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu natūralizacijos būdu susijusį teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad tiek L. L. prašymo suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę pateikimo, tiek Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, tiek jo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo metu galiojo imperatyvios teisės normos, pagal kurias asmeniui, turinčiam kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama tik tais atvejais, jei toks asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai, tokiu būdu prarasdamas savo turėtą kitos valstybės pilietybę, arba jeigu turimos kitos valstybės pilietybės atsisako, t. y. aiškiai išreiškia valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama (sprendimas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę įsigalioja), kai tokie asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai, prieš tai pateikę įrodymus, kad jie neteko (atsisakė) kitos valstybės pilietybės. Priešingu atveju, t. y. neatsisakius kitos valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama. Toks teisinis reguliavimas sietinas su principu, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, bei kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-12-30 ir 2006-11-13 nutarimai). Pilietybės suteikimas užsienio valstybių piliečiams bendra tvarka turi būti siejamas su kitos valstybės pilietybės praradimu ar atsisakymu; kitos valstybės pilietybės praradimas, atsisakymas ar neturėjimas turi būti viena iš esminių sąlygų suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-13 sprendimas). Pažymėtina, jog principas, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, neatsisakius kitos valstybės pilietybės, galioja ir aktualioje 2010 m. Pilietybės įstatymo redakcijoje, t. y. teisinio reglamentavimo turinys šiuo klausimu nėra pakitęs.

11. Byloje nustatyta, kad, 2001-10-11 teikdamas prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, L. L. turėjo Rusijos Federacijos pilietybę (Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), išduotas 2000-02-17), todėl prie prašymo suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę pridėjo pasižadėjimą, gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos pilietybė L. L. buvo suteikta 2002-05-21 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, kuris, atitinkamai, įsigaliojo 2003-01-29 L. L. prisiekus Lietuvos Respublikai. Tačiau, prisiekdamas Lietuvos Respublikai, atsakovas Rusijos Federacijos pilietybės neatsisakė, tuo pažeisdamas 1991 m. Pilietybės įstatymo (1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-391 redakcija) 31 straipsnio 5 dalies bei 2002 m. Pilietybės įstatymo (2002-09-17 įstatymo Nr. IX-1078 redakcija) 28 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovas turi dvi pilietybes, t. y. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, jis pats pripažino 2011-03-16 paaiškinime Širvintų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyriui, papildomai nurodydamas, kad priimant Lietuvos Respublikos pilietybę jo niekas neprašė atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie L. L. argumentai neatitinka faktinės situacijos, kadangi iš bylos medžiagos (L. L. 2001-10-11 teikto pasižadėjimo) matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu jam buvo žinomi teisės aktų reikalavimai, susiję su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu bei kitos valstybės pilietybės atsisakymu. Teismas pažymi, kad šiuo metu atsakovas vis dar nėra atsisakęs Rusijos Federacijos pilietybės ir pažeidimas, esantis pagrindu naikinti jam suteiktą pilietybę vis dar tęsiasi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Ministerija prašymą padavė praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus prašymų padavimo administraciniam teismui terminus.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos pilietybę L. L. įgijo, pažeidžiant Pilietybės įstatymo (redakcijos, galiojusios Lietuvos Respublikos Prezidento 2002-05-21 dekreto Nr. 1779 bei priesaikos Lietuvos Respublikai davimo metu) nuostatas, nes 2003-01-29 prisiekė Lietuvos Respublikai prieš tai neatsisakęs turimos Rusijos Federacijos pilietybės bei nepateikęs tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis 2010 m. Pilietybės įstatymo (2015-11-19 įstatymo Nr. XII-2050 redakcija) 34 straipsniu, teismas konstatuoja, kad L. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės 2010 m. Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Dėl 2008-10-20 L. L. išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo

13. Vadovaujantis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsniu: negaliojančia paskelbiama asmens tapatybės kortelė, priklausiusi Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam asmeniui (2 dalies 1 punktas); Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs asmuo turi grąžinti asmens tapatybės kortelę ar pasą teritorinei policijos įstaigai ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai (3 dalis); asmens tapatybės kortelę negaliojančia paskelbia teritorinė policijos įstaiga arba Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytu atveju – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga (5 dalis). Asmens tapatybės kortelės paskelbimo negaliojančia ir panaikinimo tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1V-200/V-62 patvirtintas Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 69 punkte nustatyta, kad: įgaliotas migracijos tarnybos (teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinio) valstybės tarnautojas ar darbuotojas arba konsulinis pareigūnas, gavęs Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, duomenis apie asmens tapatybės kortelių negaliojimą įveda į asmens dokumentų išrašymo sistemą; jeigu negaliojančios asmens tapatybės kortelės asmuo negrąžina, asmens dokumentų išrašymo sistemoje paskelbiama, kad asmens tapatybės kortelė negrąžinta; jeigu tokia asmens tapatybės kortelė grąžinama vėliau, asmens dokumentų išrašymo sistemoje daromas pakeitimas ir nurodoma, kad asmens tapatybės kortelė grąžinta; asmens tapatybės kortelės negalioja, be kita ko, nuo atitinkamo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos (69 punktas). Negaliojančios asmens tapatybės kortelės turi būti sunaikinamos, jeigu jos priklausė Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam asmeniui (81.1 punktas).

14. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės jam išduota asmens tapatybės kortelė yra ne panaikinama, kaip to prašo Ministerija, o paskelbiama negaliojančia ir sunaikinama. Savo ruožtu, šias funkcijas, gavusi Migracijos departamento pranešimą, yra įgaliota atlikti teritorinė policijos įstaiga arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., 2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas šioje byloje nesprendžia dėl L. L. 2008-10-20 išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo negaliojančia ir (ar) sunaikinimo. Kaip minėta, sprendimus dėl to, gavusi Migracijos departamento pranešimą apie tai, kad L. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, priims ir šias funkcijas atliks teisės aktais įgaliota institucija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad L. L. (L. L.) (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes 2003-01-29 Lietuvos Respublikai prisiekė prieš tai neatsisakęs turimos Rusijos Federacijos pilietybės bei nepateikęs tai patvirtinančių įrodymų.

Likusią pareiškėjos prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.