- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- II-298-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07962-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- R. R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Jungtis“
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant pareiškėjui R. R. N., suinteresuoto asmens UAB „Jungtis“ atstovei D. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. R. N. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-10-13 d. nutarimą Nr. 20N-40278532-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad ilgą laiką važiavo paskui automobilį VW Golf, kelias vingiuotas. Pradėjo lenkimo manevrą iš kairės pusės, esant punktyrinei linijai. Važiavo su įjungtais švyturėliais. Susilyginus su automobiliu VW Golf, pastarasis, nerodydamas kairės pusės posūkio signalo, staiga pasuko į kairę pusę ir įvyko automobilių susidūrimas. Mano, kad institucija įvykio aplinkybes ištyrė neišsamiai. Būtent VW Golf automobilio vairuotojas, nerodydamas posūkio, neįsitikinęs manevro saugumu, esant ištisinei linijai, staigiai atliko manevrą. Tyrėja pareiškė, kad apsaugos darbuotojai važinėja grubiai, protokolas jau buvo surašytas, jam beliko tik pasirašyti. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad būtina nustatyti ne tik patį KET pažeidimą ar turto sugadinimą, bet turi būti nustatytas ryšys tarp turto sugadinimo ir KET pažeidimo. Tai yra atitinkama veikla, kuri nulemia nusikalstamas pasekmes. Mano, kad kitas eismo įvykio dalyvis irgi padarė KET pažeidimus, t.y. suko į kairę neleistinoje vietoje, neprivažiavęs punktyrinės linijos, neįsitikino, nepasižiūrėjo ar tai daryti saugu. Tuo labiau, kad saugos automobilis ilgą laiką važiavo jam iš paskos. Neįsitikinęs, kad tai yra saugu, darė manevrą, suko į kairę. Toje vietoje, kaip teigia policijos pareigūnai, nėra sankryža, ten nėra ženklo, rodančio, kad tai yra sankryža su šalutiniu keliu, o sankryžose lenkti yra draudžiama. Nebuvo ženklo, kad toje vietoje aplamai negalima lenkti, t.y. nebuvo KET 140 str. numatytų draudimų. Taip vairuotojas galimai pažeidė KET, kirsdamas ištisinę liniją. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis kodėl atsitiko eismo įvykis. Kaip aiškino pareiškėjas, pareigūnai turėjo išankstinę nuostatą. Netgi posėdžio metu pareigūnė, žinodama įstatymus, teigė, kad saugos tarnyba negali važinėti su geltonais švyturėliais. Šita nuostata Asmens ir turto saugos įstatyme yra aiškiai išreikšta, kad saugos tarnyba, reaguodama į suveikimo pranešimus, gali naudoti oranžinius švyturėlius. Tokia išankstinė nuostata ir leido kilti tokioms pasekmėms, kad tik vienas vairuotojas yra apkaltintas dėl minėto eismo įvykio. Todėl mano, kad teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, priims atitinkamą nutarimą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis, o nuobauda paskirta sankcijos ribose nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) remiasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais, įvertintais duomenimis, išdėsto, kuo grindžiamos išvados, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, padaro faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Bylą nagrinėjęs pareigūnas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, bylą nagrinėjo savarankiškai, savo nuožiūra sprendė visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Mano, kad R. R. N., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidus, neįvertino savo galimybių ir eismo saugumui įtaką darančių kitų veiksnių. Pareiškėjo argumentai, jog jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl padaryto pažeidimo nepagrįstas objektyviais duomenimis, atliktas tyrimas neišsamus yra nepagrįsti. Remiantis visuma objektyvių duomenų, surinktų įvykio vietoje iškart po įvykio bei papildomais duomenimis, surinktais ir gautais tyrimo metu, vaizdo įrašu prieinama prie išvados, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą. Mano, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtys ir vietos po eismo įvykio, atitinka pareigūno padarytą išvadą dėl pareiškėjo kaltės. Be to, tokią išvadą nenuginčijamai patvirtina ir vaizdo įrašas. Abejoti jo tikrumu nėra pagrindo, todėl mano, kad pareiškėjo argumentas, jog jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad išvengti galimos žalos, savo pareigą vykdė įžeisdamas kitų sričių reguliuojamų teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjas vykdė tarnybos užduotį, nesuteikia jam prioriteto, valdant padidinto pavojingumo priemonę. Pažymėtina, kad KET įtvirtinta nuostata, jog įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui. Taigi, tai, kad
pareiškėjas vykdė tarnybos užduotį, nesuteikia jam pirmenybės teisės ir apskritai teisės pažeidžiant KET kelti pavojų eismo saugumui. Pažymėtina, kad pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas vadovaudamiesi įstatymais ir savo pareigybėmis sprendžia kokius veiksmus reikalinga atlikti pakankamam pažeidimo padarymo įrodymui ir teisingam bylos išsprendimui. Aptariamu atveju pareigūnai įvertindami pažeidimo sudėtį pakankamais įrodymais laikė fakto konstatavimą ir jo įstatymišką teisėtą fiksavimą. Šiuo atveju objektyvių duomenų surinkta ir užfiksuota teisėtomis priemonėmis bei būdais medžiagoje pareigūnui pakako, jis neturėjo pagrindo jais abejoti, ko pasėkoje priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad 2015-10-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Ričardas R. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Jam paskirta administracine nuobauda - piniginė bauda už tai, kad 2015-09-10 16.55 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pradėjo lenkimo manevrą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukančiu automobiliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1 ir 1.1 punktuose nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: 1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad Ričardas R. N. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Liudytojas G. J. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Atvyko į avarijos vietą Noreikiškėse, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinius pranešimus. Nustatė situaciją, kad saugos automobilis lenkė sukančią į kairę transporto priemonę ir susidūrė. Toje vietoje per visą gyvenvietę yra ištisinė linija, greitis ribojamas iki 40 km/h , sankryžoje lenkti draudžiama. Vairuotojas privalėjo sukančią kitą transporto priemonę į kairę, apvažiuoti iš dešinės pusės.
Liudytojas G. J. parodė, kad būtent jis braižė eismo įvykio schemą. Schemoje pažymėtos transporto priemonės po įvykio, vairuotojai nurodė susidūrimo vietą, atstumai buvo matuojami kartu su vairuotojais.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji priėmė skundžiamą nutarimą. Jai pakako byloje surinktų duomenų , o būtent vairuotojų paaiškinimai, patrulių tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, vaizdo įrašas. Pareiškėjas, priimant nutarimą, akcentavo, kad jis važiavo su įjungtais oranžiniais švyturėliais, todėl jį turėjo praleisti. Jam buvo paaiškinta, kad ant jo automobilio išvis negalėjo būti švyturėlių, kadangi teisės aktas, tai reglamentuojantis, yra panaikintas. Vienintelis tai numatantis aktas, yra KET, kur numatyta, kad švyturėlius gali turėti tik keliuose dirbančios transporto priemonės, kai vykdo kelio darbus. Kitam vairuotojui administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad galiniu ratu šiek tiek kabina ištisinę liniją. Pagrindinė priežastis, dėl ko kilo įvykis, kad vairuotojas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur jis negalėjo būti. Jeigu jis būtų sukantį į kairę apvažiavęs iš dešinės, kaip to reikalauja KET, tai nebūtų buvę eismo įvykio. Kitas vairuotojas, sukdamas sankryžoje į kairę, iš priekio davė visiems kelią, o iš galo realiai nieko neturėjo būti. Toje vietoje visas lankstas yra ištisinė linija.
Liudytojas P. M. parodė, kad 2015-10-10 po darbo važiavo namo. Šiltnamių g., sukdamas į kairę , netikėtai pajuto didelį smūgį, susitrenkė galvą. Darydamas posūkį į kairę, jis per veidrodėlį matė iš paskos dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Jo vairuojamas automobilis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, kai įvyko susidūrimas. Toje vietoje yra ištisinė linija, sankryža, todėl net nepagalvojo, kad gali būti automobilių. Pats posūkio signalą, gal būt, rodė prieš pat atliekant manevrą. Jo automobilis neremontuotinas. Padaryta žala apie 2000 eurų.
Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, detalūs ir papildantys vieni kitus, jų patikimumu teismas neabejoja. Šie parodymai pagrįsti ir teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis (b.l.36). Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pareiškėjas pervažiavo siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir važiavo priešpriešine eismo juosta. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l3), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.4), eismo įvykio vietos schemoje (b.l.9). Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų ir nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Kitų objektyvių duomenų, įgalinančių manyti kitaip, byloje nenustatyta.
Teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjami pareiškėjo kaltumo įrodymai ir tai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, t.y. teismas nevertina kito eismo dalyvio (liudytojo P. M.) galimai neteisėtų veiksmų (galimai nerodė posūkio signalo). Teismas nevertina ir oranžinių švyturėlių panaudojimo teisėtumo, nes dėl to nėra pareikštas administracinis kaltinimas, tačiau teismas sutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, kad tai nesuteikia prioriteto prieš kitus eismo dalyvius.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo R. R. N. kaltė visiškai įrodyta, o skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-10-13 d. nutarimą Nr. 20N-40278532-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo R. R. N. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.