Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Atsakovui procesiniai dokumentai laikomi įteikti 2020 m. birželio 8 d., išsiuntus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3 884,40 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2 507,76 Eur palūkanas bei 313,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. kovo 8 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. vasario 5 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl liko skolingas ieškovei 3593,87 Eur vartojimo kredito, 419,70 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. vasario 20 d., 1 534,76 Eur tarpininkavimo mokesčio, 14,40 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

5. Tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

6. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito ir pagal sutartį prisiimtų kitų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 593,87 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.

7. Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 27 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 419,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. vasario 20 d.

8. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

9. Kreditorė su atsakovu vartojimo kredito sutartį nutraukė 2020 m. vasario 5 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį iki 2020 m. vasario 20 d. ir 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 593,87 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. vasario 5 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

10. Ieškovės reikalavimas priteisti 419,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. vasario 20 d. tenkintinas iš dalies – priteisiant iš atsakovo 379,82 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. vasario 5 d. (sutarties nutraukimo dienos), atimant iš palūkanų sumos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 20 d., t .y. už 15 dienų (419,70 Eur - (3 593,87 Eur kreditas x 27 proc. palūkanos) / 365 x 15 dienos).

11. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1534,76 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.27 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma pagal sutartį be nuolaidos yra 1 534,76 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 313,21 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.11. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę.

13. Specialiosiose kredito sutarties sąlygose, taip pat Informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos. Kaip galima spręsti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą be nuolaidos. Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad, pažeidęs savo įsipareigojimus, atsakovas neteko teisės į nurodyto mokesčio nuolaidą (kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktai). Įvertinus kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad toks mokestis iš esmės atitinka VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, kaip nurodyta prieš tai, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kredito sutartyje numatyto dydžio tarpininkavimo mokestį.