- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- eI-1181-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00167-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės tarybos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 spendimą Nr. T-55 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-55), spendimą Nr. T-56 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-56) bei spendimą Nr. T-58 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-58). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad šie atsakovo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 13 straipsnio 9 daliai, kurioje yra nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, kadangi šie sprendimai buvo priimti balsuojant ir slaptai dėl 1 punkto, ir atvirai – dėl 2 punkto, o už sprendimų nuostatą, numatančią, jog „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iš viso nebuvo balsuojama. Tokios sprendimų priėmimo procedūros, kuomet sprendimas priimamas balsuojant už vieną jo punktą slaptai, o už kitą – atvirai, už kitas jo nuostatas visai nebalsuojama, nenumato joks Lietuvos Respublikos teisė aktas. Pažymėjo, jog Sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 taip pat prieštarauja VSĮ 13 straipsnio 3 daliai, kuriame nustatytas baigtinis pirmojo tarybos posėdžio svarstomų klausimų sąrašas. Darbo užmokesčio nustatymo bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo klausimų svarstymas pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje nėra numatytas, todėl negalėjo būti svarstomas klausimas dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, taip pat klausimai dėl mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo. Be to, Sprendime Nr. T-55 nėra patvirtintas darbo užmokestis taip, kaip to reikalauja teisės aktai, mero pavaduotojui pagal VSĮ 19 straipsnio 11 dalį turėjo būti patvirtintas koeficientas. Taip pat nurodė, jog sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 prieštarauja ir VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad meras teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūras. Pagal VSĮ 20 straipsnio 4 dalį mero sprendimai įforminami potvarkiais, tačiau minėtų sprendimų preambulėse nėra nurodytas mero potvarkis (-iai) dėl teikimų, todėl sprendimai priimti nesant tinkamo mero siūlymo. Be to, pareiškėjo teigimu, Sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 prieštarauja pagrindiniams principams, įtvirtintiems VSĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė reikalavimą tenkinti iš esmės prašyme nurodytais motyvais. Akcentavo, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad galima tai, kas yra leista. Tai reiškia, jog tas, kas yra leista yra nustatyta teisės aktuose, o visi kiti sprendimai yra pertekliniai.
Atsiliepimas
Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo reikalavimu ir prašė jo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog priimant ginčijamus sprendimus tiek dėl mero pavaduotojo, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo į pareigas, buvo balsuojama slaptai, kaip nustatyta VSĮ 13 straipsnio 9 dalyje (sprendimų 1 punktas). Dėl sprendimų 2 punkto, kuriais buvo svarstomi ir nustatyti darbo užmokesčio klausimai, pažymėjo, jog VSĮ nenustato, kuriame posėdyje turi būti nustatytas darbo užmokestis ir jo nustatymas pirmame posėdyje laikytinas pagrįstu, nes asmuo pradeda eiti pareigas, kurios yra atlygintinos ir tuo užtikrinama konstitucinė teisė į darbo užmokestį – jį gauti laiku. Todėl darbo užmokesčio nustatymas tame pačiame sprendime, kuriuo asmuo skiriamas į pareigas yra pagrįstas ir nepažeidžiantis jokių teisės normų ar teisės principų. Priešingai, paskyrus asmenį į pareigas ir nenustačius darbo užmokesčio, susidaro tokia situacija, kai šis asmuo vykdo pareigas, bet darbo užmokesčio negali gauti, nes jis nėra nustatytas. Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Sprendime Nr. T-55 nustatė mero pavaduotojui pareiginę algą pagal koeficientą nurodytą įstatyme, t. y. nustatė blanketinę teisės normą nukreipiančią į kitą teisės aktą. Pažymėjo, jog Zarasų rajono savivaldybės taryba, spręsdama mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio klausimą pirmame naujai išrinktos tarybos posėdyje vadovavosi Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22 punktu, įtvirtintu šio Reglamento III skyriuje, kuris reglamentuoja pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio organizavimą ir darbo tvarką. Akcentavo, jog priimant sprendimus yra balsuojama dėl sprendimų turinio, o ne dėl techninių sprendimo reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl nuostatos „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iš viso nebuvo balsuojama yra nepagrįstas. Dėl sprendimų prieštaravimo VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui nurodė, kad kandidatūrų į mero pavaduotojo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas teikimai buvožodiniai, išsakyti mero posėdžio metu. Atsakovas taip pat tvirtino, jog pareiškėjo teikimai Zarasų rajono savivaldybėje buvo gauti tik 2015-06-01, terminas, per kurį buvo nustatinėjami galimi neatitikimai VSĮ turėtų būti laikytinas nepagrįstu ir neprotingai ilgu, nes pirma, pareiškėjas pats nurodo, kad apie galimus sprendimų neatitikimus VSĮ nuostatoms žinojo jau rengiant ginčijamų sprendimų projektus, be to teikė pastabas iki tarybos posėdžio, antra, pareiškėjas dalyvavo 2015-04-10 tarybos posėdyje, kuriame buvo priimti skundžiami sprendimai ir po posėdžio šie jam buvo įteikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, todėl prašė įvertinti priimto prašymo atitiktį jo nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir SAPĮ)4 ir 5 straipsnius, Vyriausybės atstovas, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams. Tai atlikdamas, Vyriausybės atstovas siūlo neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, su atitinkamais reikalavimais kreipiasi į teismą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis SAPĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Zarasų rajono savivaldybės tarybai 2015-06-01pateikė teikimus Nr. 10-97(1.16.), Nr. 10-98(1.16.), Nr. 10-99(1.16.), siūlydamas artimiausiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 2015-04-10 Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 pakeitimo ar panaikinimo klausimą. 2015-06-05 Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, dalyvaujant Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje, šie sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, taip pat nebuvo pateiktas prašymas atidėti (pratęsti) teikimų įvykdymo terminą. Tokie Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiksmai (neveikimas) sudarė pagrįstas prielaidas pareiškėjui kreiptis į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-967 redakcija) ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-03-17 sprendimu Nr. T-16 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad naujai išrinkta Zarasų rajono savivaldybės taryba pirmame posėdyje, vykusiame 2015-04-10, priėmė:
sprendimą Nr. T-55, kuriuo nusprendė skirti Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoju A.S. (1 punktas), nustatyti Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojui pareiginę algą pagal koeficientą, nurodytą Lietuvos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje, ir pareiginės algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (2 punktas),
sprendimą Nr. T-56, kuriuo nusprendė skirti R.K. į rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (A lygis 17 kategorija) pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (1 punktas), nustatyti savivaldybės administracijos direktoriui algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, paskaičiuojamą teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas),
sprendimą Nr. T-58, kuriuo nusprendė skirti A.L. į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (A lygis 16 kategorija) pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (1 punktas), nustatyti savivaldybės administracijos direktoriui algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, apskaičiuojamą teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas).
Skundžiamus sprendimus pareiškėjas ginčija tuo aspektu, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, kurias nagrinėjamu atveju nustato VSĮ 13 straipsnio 3 ir 9 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, taip pat pažeisti pagrindiniai principai, įtvirtinti to paties įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija Zarasų rajono savivaldybės tarybos kompetencijos spręsti klausimus dėl asmenų skyrimo į minėtas pareigas bei aplinkybės, jog priimant ginčijamus sprendimus dėl jų 1 punkto buvo balsuojama slaptai, kaip nustatyta VSĮ 13 straipsnio 9 dalyje. Byloje nekyla ginčas ir dėl to, kad į šias pareigas buvo paskirti asmenys, surinkę reikiamą skaičių balsų. Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar naujai išrinkta savivaldybės taryba pirmajame posėdyje gali svarstyti klausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas bei mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atlyginimo nustatymo klausimus, taip pat dėl galimybės skirtingu būdu (slaptai ar atvirai) balsuoti už vieno priimamo sprendimo atskirus punktus.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Iš šios teisės normos turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog savivaldybės taryba savo reglamente gali nustatyti ir tokias savo veiklą reglamentuojančias normas, kurios nėra nustatytos VSĮ bei kitokias savo veiklos tvarką reglamentuojančias normas nei numatyta VSĮ, jeigu tokios reglamente nustatytos normos neprieštarauja imperatyviems VSĮ normų reikalavimams.
VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu gali būti skiriami mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. VSĮ normose nėra reglamentuota, kuriuo metu turi būti skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Reglamento nuostatose taip pat nėra tikslios formuluotės, nustatančios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo momentą, tačiau Reglamento III skyriaus, nustatančio pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio organizavimo ir darbo tvarką, 18 punkte nustatyta, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas slaptu balsavimu administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tarybos sprendimu, pagal 21 punkto nuostatas, administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) skiriamas tas kandidatas, už kurį, remiantis slapto balsavimo rezultatais, balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma, o slapto balsavimo rezultatai dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) skyrimo į pareigas, vadovaujantis 22 punktu, įforminami tarybos sprendimu ir pristatomi tarybai. Taigi, Reglamento III skyriaus 18, 21 bei 22 punkto nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog Reglamente įtvirtinta galimybė pirmajame posėdyje skirti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012-10-16 administracinėje byloje Nr. A822-2663/2012 pasisakydamas dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarkos, nustatytos VSĮ 2011-04-19 Nr. XI-1327 redakcijoje, pažymėjo, kad pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu yra formuojama savivaldybės vykdomoji institucija, gali būti skiriamas mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Remiantis VSĮ3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas laikytinas savivaldybės vykdomąja institucija, pagal VSĮ16 straipsnio 2 dalį į savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją patenka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir jo atleidimas. Remiantis VSĮ13 straipsnio 3 dalies 3 punktu pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) atleidimo iš pareigų. Pagal VSĮ29 straipsnio 3 dalį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, t. y. iš esmės tokia pačia tvarka, kaip ir skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus skiriant savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją reikalaujamas paties savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymas. Remdamasis VSĮ nuostatų sistemine analize bei atsižvelgdamas į tai, kad VSĮ nuostatos specialiai nenustato, kuriuo metu skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarka yra iš esmės panaši į savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris vadovaujantis VSĮ13 straipsnio 3 dalies 4 punktu skiriamas pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, skyrimo tvarką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2012-10-16 nutartyje konstatavo, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarkos ypatumai nėra pakankami, kad pagrįstų būtinybę savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją skirti ne pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu, o VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos neturėtų būti vertinamos, kaip nustatančios išsamų sąrašą veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje. Atsižvelgus į išdėstytą bei įvertinus ir tai, jog nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas iš esmės analogiškas įtvirtintam VSĮ 2011-04-19 Nr. XI-1327 redakcijoje, ir tai, jog nagrinėjamu atveju aktualios VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-967 redakcija) nuostatos nenustato išsamaus sąrašo veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje, o galimybė pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje skirti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją įtvirtinta Reglamente, kolegija daro išvadą, jog sprendimo Nr.T-58 pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje priėmimas nepažeidžia teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjo prašymas panaikinti skundžiamus sprendimus grindžiamas ir tuo argumentu, jog pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje negalėjo būti svarstomas klausimas dėl mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 bei 9 punktuose nurodyta, jog sprendimų dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo priėmimas, patenka į savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, o pagal 19 straipsnio 11 punkto nuostatas savivaldybės taryba tvirtina mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus. VSĮ nuostatos specialiai nenustato, kuriame posėdyje turėtų būti sprendžiamas asmenų, skirtų į minėtas pareigas, darbo užmokesčio nustatymo klausimas. Minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, VSĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos (2014-06-26 Nr. XII-967 redakcija), neturėtų būti vertinamos taip, kaip nustatančios išsamų sąrašą veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje. Reglamento 22 punkte nustatyta, kad slapto balsavimo rezultatai dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) skyrimo į pareigas įforminami tarybos sprendimu ir pristatomi tarybai. Taryba priima sprendimą dėl šių asmenų darbo užmokesčio. Iš šio teisinio reguliavimo spręstina, jog Reglamento III skyriaus, nustatančio pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio organizavimo ir darbo tvarką, nuostatos numato darbo užmokesčio klausimų svarstymą būtent pirmajame posėdyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamų sprendimų 2 punktų nuostatos, nustatančios paskirtų asmenų darbo užmokestį, tik nukreipia į įstatymus, reglamentuojančius valstybės politikų bei valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį bei skaičiavimo tvarką, jose jokių savarankiškų nuostatų nėra nustatyta, todėl kolegijos vertinimu, tokių punktų įrašymas ginčijamuose sprendimuose nesudaro pagrindo juos panaikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog Zarasų rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimus Nr. T-55, T-56 ir T-58, nepažeidė VSĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Pasisakydamas dėl sprendimų priėmimo procedūros, teismas pažymi, jog nei VSĮ, nei kiti teisės aktai detaliai nereglamentuoja savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedūros ir nenustato draudimo už vieną sprendimo punktą balsuoti atvirai, o už kitą- slaptai. VSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, Reglamento 18 punkte įtvirtintas reikalavimas skirti slaptu balsavimu mero pavaduotoją, o Reglamento 18 punkte- reikalavimas slaptu balsavimu skirti ir savivaldybės administracijos direktorių bei jo pavaduotoją. Šie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Reikalavimas slaptu balsavimu tvirtinti paskirtų asmenų darbo užmokestį nei VSĮ, nei Reglamente nėra nustatytas. Reglamento 18-22, 42-53 punktuose detaliai aptarta Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedūra, iš jos matyti, jog sprendimai gali būti priimami atviru ir slaptu balsavimu. Be to, pagal 22 punkte įtvirtintų nuostatų turinį ir prasmę spręstina, jog galima situacija, kuomet priimant sprendimą Zarasų rajono savivaldybės tarybai, už vieną jo punktą tektų balsuoti slaptai, už kitą – atvirai. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba, už sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 1 ir 2 punktus balsuodama skirtingu būdu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, jog skundžiami sprendimai yra individualūs teisės aktai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 9 dalimi, laikytini vienkartiniais teisės taikymo aktais, skirtais konkretiems asmenims ar nurodytai asmenų grupei. Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117, patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės) nustato, be kita ko, savivaldybių institucijų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus. Bendrieji reikalavimai, kurie keliami individualaus administracinio akto turiniui, įtvirtinti irVAĮ 8 straipsnyje.
Reikalavimas įforminant savivaldybės institucijų sprendimus, nurodyti juose herbą, dokumento sudarytojo pavadinimą, dokumento pavadinimą, dokumento datą, registracijos numerį, dokumento sudarymo vietą, preambulę, tekstą ir parašą, kyla Dokumentų rengimo taisyklių pagrindu. Tuo tarpu reikalavimas individualiame administraciniame akte nurodyti to teisės akto apskundimo tvarką išplaukia iš VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir toks reikalavimas iš esmės susijęs su gero viešojo administravimo principo įgyvendinimu. Asmens, dėl kurio teisių ir pareigų yra nuspręsta individualiu administraciniu aktu, teisė apskųsti tokį teisės aktą kyla įstatymo pagrindu, todėl ši asmens teisė gali būti apribota taip pat tik įstatymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginiai, kad už sprendimų nuostatą, numatančią, jog „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iš viso nebuvo balsuojama, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašyme taip pat nurodo, kad skundžiamų sprendimų preambulėse nėra nurodytas mero potvarkis (-iai) dėl teikimų, todėl sprendimai priimti nesant tinkamo mero siūlymo. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad kandidatūros į mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas posėdžio metu mero buvo teiktos. Aplinkybę, jog meras žodžiu teikė kandidatūras į šias pareigas patvirtina ir 2015-04-10 tarybos posėdžio protokole Nr. T1-1 užfiksuoti duomenys. Iš pareiškėjo prašyme bei teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių spręstina, jog pareiškėjas nelaiko žodinę teikimo/siūlymo formą tinkama.
Iš byloje nagrinėjamos VSĮ redakcijos matyti, kad joje nėra nuostatų dėl mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus bei administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūrų teikimo formos. Minėtas įstatymas tik nustato mero kompetenciją teikti/siūlyti kandidatūras, be kita ko, į mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pastebėtina, jog Reglamentas taip pat nedetalizuoja mero teikimo formos. Atsižvelgus į išdėstytą, bei įvertinus tai, kad pagal VSĮ 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybai suteikta teisė pačiai nusistatyti savo veiklos tvarką ir formas, darytina išvada, jog įstatymu savivaldybei buvo suteikta diskrecija pačiai nuspręsti, kokia forma (žodinė ir/ar rašytinė) mero teiktusteikimus/siūlymuslaikys tinkama. Pareiškėjas remiasi VSĮ 20 straipsnio 4 punktu, nustatančiu, jog mero sprendimai įforminami potvarkiais. Nors aukščiau paminėtų kandidatūrų teikimas plačiąja prasme ir galėtų būti priskiriamas mero priimamų sprendimų kategorijai, tačiau nei VSĮ, nei Reglamente nesant imperatyvaus reikalavimo teikimą įforminti rašytiniu potvarkiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų kandidatūrų teikimas galimas ir žodine forma. Tokią išvadą teismas daro ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmajame naujai išrinktos tarybos posėdyje skiriant mero pavaduotoją, savivaldybės administracijos direktorių ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, raštu įformintas potvarkis dėl kandidatūrų teikimo yra neįmanomas vien dėl to, kad iki pirmojo tarybos posėdžio meras nėra įgijęs VSĮ įstatymo jam suteiktų teisių. Pagal VSĮ 13 straipsnio nuostatas meras prisiekia pirmajame posėdyje. Pagal VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybės meras yra tiesiogiai išrinktas savivaldybės narys, o pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba priimdama sprendimus Nr. T-55, T-56 ir T-58 nepažeidė VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų.
Dėl skundžiamų sprendimų prieštaravimo savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui (VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas), įstatymo viršenybės principui (VSĮ 3 straipsnio 1 punktas) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principui (VSĮ 3 straipsnio 4 punktas), pažymėtina, jog pareiškėjas išsamesnių argumentų dėl šių principų pažeidimo nagrinėjamu atveju nepateikė. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, jog Zarasų rajono savivaldybės tarybos veikla pirmajame posėdyje, priimant ginčijamus sprendimus, vykdyta tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, laikantis VSĮ bei Reglamento nuostatose nustatytos veiklos tvarkos ir formų, sprendimų priėmimo procedūrų. Konstatavus, kad ginčijami Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai neprieštarauja VSĮ 13 straipsnio 3 ir 9 dalims, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui, laikytina, jog priimant šiuos sprendimus VSĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti principai taip pat nebuvo pažeisti. Dėl paminėtų motyvų tenkinti pareiškėjo prašymą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovo argumentai, kuriais jis teigia, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje atmestini kaip nepagrįsti. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal SAPĮ, kuris reglamentuoja savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje teikimai, kuriais siūlyta artimiausiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 priimtų sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 pakeitimo ar panaikinimo klausimą, Zarasų rajono savivaldybėje buvo gauti 2015-06-01. Pastebėtina, jog SAPĮ terminų Vyriausybės atstovo teikimams pateikti nenustato. Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame 2015-06-05, kuriame dalyvavo ir Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, skundžiami sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, taip pat nebuvo pateiktas prašymas atidėti (pratęsti) teikimų įvykdymo terminą. Į administracinį teismą su prašymu pareiškėjas kreipėsi 2015-06-10, t. y. nepažeidžiant SAPĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų terminų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 sprendimo Nr. T-55 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“, 2015-04-10 sprendimo Nr. T-56 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“, 2015-04-10 sprendimo Nr. T-58 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.