Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. N-575-2263-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
N-575-2263-11
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01212-2010-6
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2263/2011Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01212-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimo N. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad N. V. 2010 m. liepos 25 d., apie 20.51 val., Tauragės rajone, Gaurės kaime, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sodybos tvorą ir ją apgadinęs iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai ir nenubraižęs įvykio vietos schemos, pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 232 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutarimu N. V. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 120 litų baudą, o administracinę bylą atskirtoje dalyje nutraukė, nesat N. V. veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Nurodė, kad N. V. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Nustatė, kad N. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o manydamas, kad jokio eismo įvykio nepadarė ir turto neapgadino. Pažymėjo, kad N. V. vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas, tvoros sugadinimai nežymūs, todėl konstatavo, jog atsižvelgiant į automobilio gabaritus, važiuodamas atbuline eiga ir atsitrenkdamas į tvorą, N. V. kontakto galėjo nepajusti. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino turtinę žalą, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Nurodo, kad N. V. privalėjo būti atsargus ir saugiai vairuoti, juolab žinodamas, kad jo vairuojama transporto priemonė yra sunkvežimis. Teigia, kad motyvas, jog asmuo nejuto susidūrimo su tvora, neatleidžia nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukta.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl N. V. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog N. V. pajuto įvykusį kontaktą tarp automobilio ir sodybos tvoros, bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. V. tvirtino apsisukdamas krovininiu automobiliu nepajutęs, kad būtų į ką nors įvažiavęs, ar ką nors kliudęs (b. l. 25). Liudytojos J. R. rašytiniai paaiškinimai (b l. 8, 17), bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 25), leidžia teigti, jog eismo įvykis buvo, tačiau jie neatskleidžia, ar N. V. eismo įvykio metu pajuto tarp automobilio ir sodybos tvoros įvykusį kontaktą. Byloje nustatyta, jog N. V., apsisukdamas krovininiu automobiliu, automobilio galine dalimi atsitrenkė į medinę sodybos tvorą ir nuvažiavo. Liudytoja J. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jai būnant virtuvėje vaikas pro langą pamatė, kaip automobilis nulaužė tvorą ir nuvažiavo. Pažymėjo, kad tvora neaukšta, o automobilis „kaip traliukas“, todėl vairuotojas galėjo ir nepajusti, kad atsitrenkė. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 4-6) matyti, kad J. R. priklausanti medinė sodybos tvora buvo apgadinta nežymiai, o vertinant N. V. vairuotos krovininės transporto priemonės gabaritus, taip pat tai, kad automobilis eismo įvykio metu apgadintas nebuvo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kontaktas tarp automobilio ir sodybos tvoros nebuvo labai stiprus ir N. V. objektyviai galėjo jo nepajusti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių N. V. kaltę (tyčios forma) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracinės bylos teisena šioje dalyje N. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti Institucijos apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas