- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-815-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01529-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litesko“, UAB „Cgates“, AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys UAB „Litesko“, UAB „Cgates“ ir AB „Swedbank“ dėl uzufrukto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti panaudos uzufruktą V. V. nuosavybės teise ½ dalies valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai iki jų pilnametystės bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė A. K. vykdydama išieškojimą iš M. V. ir V. V. priklausančio nekilnojamo turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ naudai, yra paskelbusi buto varžytines. Varžytinėse parduodamas turtas lygiomis dalimis priklauso M. V. ir V. V., kurių santuoka yra nutraukta 2013-10-30 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. V. ir M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su M. V.. V. V. buvo įsipareigojęs mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt, tačiau šios pareigos jis nevykdė, o ji, gaudama nedidelį darbo užmokestį ir viena išlaikydama nepilnamečius vaikus, negalėjo užtikrinti kredito grąžinimo bankui, dėl ko buvo pradėtas išieškojimo procesas. Nepilnamečiams vaikams skiriama socialinė parama, tačiau gaunamų pajamų nepakanka, kad ji viena galėtų vykdyti visus įsipareigojimus prieš kreditorius, kurie didesne dalimi atsirado gyvenant santuokoje. Areštuotas ir iš varžytinių pardavinėjamas butas yra vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji patalpa. Pardavus butą varžytinėse, vaikai netektų vienintelio būsto, todėl grubiai būtų pažeistos vaikų teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. nurodęs, kad su ieškiniu sutinka, bute nuo santuokos nutraukimo negyvena, todėl buvusi sutuoktinė ir jo vaikai netrukdomai naudojasi ir jo dalimi.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad užtikrinant įsipareigojimų pagal 2007-01-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, M. V. ir V. V. hipotekos lakštu įkeitė bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte buvo numatyta, kad įkeičiamo buto savininkai be raštiško banko sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo daikto, o taip pat kitaip apriboti ar apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. sutinkamai su įkeitimo sutarties sąlygomis šalių įkeistas turtas negali būti apsunkintas uzufruktu. Kredito sutartį su šalimis bankas yra nutraukęs 2013-01-10, o notarų biuras yra išdavęs vykdomąjį įrašą. Antstolė A. K. pagal šį vykdomąjį įrašą 2013-04-16 surašė turto arešto aktą, todėl 2013-10-30 šalims nutraukus santuoką, vykdymo veiksmai nukreipiant į areštuotą turtą buvo pradėti dar iki santuokos nutraukimo. Iš esmės ieškinys yra nukreiptas ne į atsakovą, bet į banką, ir juo siekiama išspręsti ne vaikų ir jų gyvenamosios vietos klausimą, bet pasinaudojant uzufrukto institutu sutrukdyti bankui įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus teisę išieškoti skolą iš bankui įkeisto turto. Patenkinus ieškinį, uzufruktas būtų nustatytas tik ½ daliai buto. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams kyla kažkokių sunkumų dėl atsakovo veiksmų naudotis visu butu.
Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., vaiko teisę į gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti tėvai ir valstybė, bet ne kreditorius. Apsunkinus butą uzufruktu, jis bus parduotas (jei bus parduotas) už mažesnę sumą nei galėtų būtų parduotas be uzufrukto. Paradoksas, bet patenkinus ieškinį, bus nulemtas buto vertės sumažėjimas, o tai pakenktų ne tik pačiai ieškovei, bet ir jos nepilnamečiams vaikams, nes už uzufruktu apsunkintą butą gavus mažiau lėšų, nepakaktų jų visoms skoloms padengti. Todėl skolos likutis ir toliau būtų išieškomas iš ieškovės darbo užmokesčio ir ji ir toliau negalėtų skirti lėšų vaikų išlaikymui. Šiai dienai buto vertė viršija ieškovės turimas skolas ir pardavus butą, ieškovė padengtų visas skolas, iš jos atlyginimo nebūtų vykdomi išskaitymai ir tada ieškovės pajamos padidėtų ir galėtų būti skiriamos būsto nuomai.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadoje nurodė, kad uzufrukto nustatymas atsakovui V. V. nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ daliai nepilnamečių vaikų V. V. ir M. V. naudai iki vaikų pilnametystės, šiuo metu atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (62-64 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovės M. V. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CK 4.147 str. 1 d. reglamentuota, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais. teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. Ieškovė ieškininius reiklavimus grindžia CK 3.71 str.
Uzurfruktas yra nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, teisių į gyvenamąją patalpą garantija, kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, dėl to su tuo iš tėvų ir nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, kito iš tėvų teisė (šiuo atveju atsakovo) turėtų būti apribojama nustačius gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 str. 2 d., 4.141 str.).
Šalims nutraukiant santuoką, klausimas dėl uzufrukto nustatymo net nebuvo keliamas, nes tam nebuvo ir faktinio pagrindo, kadangi sutuoktiniai lygiomis dalimis pasidalijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, ir ieškovė M. V. su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute, naudodamasi ir atsakovui V. M. priklausančia dalimi, o atsakovas nuo santuokos nutraukimo bute negyvena. Tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų teisės į V. V. priklausančia gyvenamosios patalpos dalį, juolab, kad ir pati ieškovė turi gyvenamojo būsto dalį ir su nepilnamečiais vaikais turi kur gyventi.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismų praktika formuojama taip, kad bendraskoliai M. V. ir V. V. savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų- kreditorių- sąskaita. Todėl nustatant uzufruktą būtų ne tik modifikuojama hipotekinė prievolė, bet ir pažeisti kreditoriaus interesai (CK 1.5 str. 1.137 str.). Vaiko teisių apsauga yra saugotina vertybė, tačiau tai, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, kurių teisės į gyvenamąjį būstą nesugebėjo užtikrinti vaikų tėvai, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Asmens pareiga yra prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mąstą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas, būti apdairiam ir rūpestingam, įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą, tuo pačiu galvoje turint ir vaikų interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovė M. V. apeliacinius skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos ieškinį patenkinti. Nurodė, kad siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystyti, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3. 71 straipsnis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniu. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi.
Grėsmė vaikus palikti be gyvenamojo ploto yra reali ir be teismo įsikišimo neišvengiama, todėl netenka reikšmės aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra ginčo dėl naudojimosi butu tarp proceso šalių, kadangi atmetus ieškinį ir pratęsus vykdymo procesą, buto, kuris yra vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, savininkas pasikeis ir vaikai atsidurs gatvėje, kas pažeistų vaikų teises.
Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė neturi galimybės kitaip užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, t.y. ji neturi kito gyvenamojo būsto, jos pajamos nėra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, o taip pat nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste. Šias aplinkybes teismas nustatė, tačiau į jas neatsižvelgė priimdamas teismo sprendimą, deklaratyviai nurodydamas, kad ieškovė privalėjo būti labiau rūpestinga prisiimdama įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį ir tinkamai įvertinti savo pareigų mąstą.
Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetą kreditoriaus interesams, o ne nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimui, kuo pažeidė Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracijos, 1989 metų Vaiko teisių konvencijos, o taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio normose nustatytus vaiko teisių apsaugos prioritetus, principus ir uždavinius, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad bankas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais ir jų atsiliepime į apeliacinį skundą nekartoja. Taip pat pilnai palaiko byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t.y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6,11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnis).
CK 3.71 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia nepilnametystės (CK 3 71 straipsnio 2 dalis). CK 3. 71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Ši norma iš esmės atitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto specialioje rekomendacijoje nustatytus sutuoktinių teisių į šeimos gyvenamąją patalpą standartus. CK 3.71 straipsnio 1 dalyje aptariama situacija, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui, o sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ir šių gyvenamoji vieta nustatoma su tuo sutuoktiniu, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas. Todėl minėta teisės norma suteikia teismui teisę nustatyti uzufruktą.
Šioje byloje nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovės M. V. ir atsakovo V. V., kurie santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šiuo teismo sprendimu sutuoktiniams atiteko po ½ - dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog uzufruktas negalimas, kadangi gyvenamoji patalpa priklauso tiek ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tiek atsakovui (CK 3.71 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.