Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-400-491/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-20
Bylos Nr.
1S-400-491/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Vytautas Valašinas
Kategorijos
1 S – 400 – 491 / 2009

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Ramūnui Pačebutui,

advokatui Vytautui Valašinui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, neteisto,

gynėjo advokato Vytauto Valašino skundą dėl 2009 m. balandžio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria L. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam L. T. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti šią Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog L. T. padarė ar kitaip prisidėjo prie nusikalstamos veikos, kuria įtariamas, teismo nutartyje išvardinti faktiniai duomenys įtarimo taip pat nepatvirtina. Tai, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos prie automobilio, kurį 2009-02-03 vairavo L. T., gynėjo nuomone, neįrodo įtariamojo dalyvavimo nusikaltime. Asmeniškai pas jį, jo namuose nebuvo rasta jokių su šiuo nusikaltimu susijusių objektų. Skunde tvirtinama, kad 2009-02-03 L. T. ne pats, o R. K. iniciatyva, nuvažiavo į Pasvalio rajoną, prie Mūšos upelio, kur jiedu ketino apžiūrėti vietą žvejybai, o ne pardavinėti psichotropines medžiagas. L. T. turi gyvenamąją vietą, todėl apylinkės teismas be pakankamo tam pagrindo nutartyje nurodė, jog paleistas į laisvę jis gali pasislėpti nuo tyrimą atliekančių pareigūnų ir teismo. L. T. anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, nors oficialiai ir nedirba, tačiau gauna pajamas padėdamas remontuoti ir perparduodamas automobilius, todėl nutartyje teismas be jokio pagrindo pripažino, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Skunde taip pat nurodoma, kad tyrimas yra vilkinamas – L. T. nuo sulaikymo momento nebuvo apklaustas apie tai, ką jis veikė 2009-02-03 Ąžuolpamūšio kaime, ko tenai nuvažiavo. Byloje gynėjas nematė duomenų, ką L. T. veikė iki 2009-02-03, ar jis iš anksto tarėsi su R. K. važiuoti į vietą, kurioje buvo sulaikytas, ir pan. Išvadoje tvirtinama, kad L. T. suėmimas pratęstas nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

L. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., R. K., D. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – apie 3,5 kg metamfetamino.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų – tai įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, neatskleidžiant savo tapatybės nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, iš kurių matyti, kad L. T. asmeniškai ir betarpiškai galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, kuri nurodyta įtarime, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą jam pareikšti byloje esantį įtarimą. Platesnė ir išsamesnė byloje esančių faktinių duomenų analizė ir jų vertinimas šioje proceso stadijoje nėra atliekamas – pagal BPK 121 str. 2 d., aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tokių duomenų pakanka, todėl gynėjas skunde šiuo klausimu abejoja be pagrindo.

Kaip jau minėta ankstesnėje apygardos teismo nutartyje išnagrinėjus įtariamojo L. T. skundą, BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitas aplinkybes. Taigi, gynėjas teisus skunde tvirtindamas, jog nuolatinė gyvenamoji vieta yra svarbus argumentas sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo. Tačiau, jis nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis šio klausimo sprendimą įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmens naudai. Iš tiesų, L. T. yra ir neteistas, neturi administracinių nuobaudų. Taigi, pagal šiuos duomenis jis apibūdinamas gerai. Tačiau, ką pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, L. T. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta tik labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal bylos duomenis matyti, kad jis pakankamai artimai bendrauja ne tik su skunde minimu R. K., tačiau ir su kitais baudžiamojoje byloje įvardintais įtariamais asmenimis. Kaip jau buvo minėta, L. T. nėra vedęs, įtariamas padaręs savanaudišką nusikaltimą, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis kur nors dirbtų ar mokytųsi ir kad turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Nors gynėjas skunde tvirtina, jog šiuo metu oficialų darbą susirasti nėra paprasta, ir su tuo galima pilnai sutikti, bet juk ne visi nedirbantys ar bedarbiai asmenys yra įtariami tokiais nusikaltimais, kuris šioje byloje inkriminuojamas L. T.. Kita vertus, jokių duomenų, kurie patvirtintų L. T. žodžius, o kartu ir skundo motyvą apie jo nors ir neoficialų įtariamojo darbą, byloje nėra. Visa tai suteikia pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad įtariamasis lėšas pragyvenimui gali gauti iš nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei L. T. gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, galima pripažinti, jog apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai jam pratęsė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

Gynėjas skunde neteisingai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje vilkinamas. Susipažinus su šia baudžiamąja byla matyti, kad dar nėra gautos kai kurių svarbių tyrimų išvados, dėl kurių nėra galimybės tyrimą baigti. Įtarime nurodyti asmenys, tame tarpe ir L. T., byloje apklausti, t.y. jam buvo suteikta galimybė paaiškinti, kaip ir kokiu reikalu jis atsidūrė 2009-02-03 Ąžuolpamūšio kaime ir ką tenai veikė.

Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant L. T. suėmimo terminą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo L. T. gynėjo advokato Vytauto Valašino skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus