Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-193-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
1A-17-193-2012
Teisminio proceso Nr.
1-405-1-07024-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
O. K., R. K., ir G
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-193/2012

Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-405-1-07024-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nuteistiesiems O. K. ir R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendžio, kuriuo:

- O. K. (P.) pripažinta kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- R. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 300 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą pagal BK 75 str. atidedant dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu R. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteisti ir G. K. (M.), T. Š., R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

O. K. nuteista už tai, kad ji, veikdama kartu su R. K. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ar asmenimis 2009 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 13 d., Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, panaudodama juodos spalvos rašiklį, savo ranka į R. K. jai pateiktus jo pagamintus du žinomai netikrus dokumentus – J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomo ET-I Nr. 031152 blankus įrašydama juose vienodus duomenis, o būtent: eilutėje „Šiuo diplomu pažymima, kad “įrašydama duomenis „M. G. A.“, eilutėje „19... metais įstojo į“ įrašydama duomenis „78 Panevėžio J. Š. pedagoginę muzikos mokyklą“, eilutėje „ir 19... metais baigė“ įrašydama duomenis „šios mokyklos „Auklėjimo ikimokyklinėse įstaigose“, eilutėje „valstybinės kvalifikacinės komisijos 19... m. ...d.“ įrašydama duomenis „82 birželio mėn. 30“, eilutėje „nutarimu“ įrašydama duomenis „ M. G. A.“, eilutėje „pripažinta ... kvalifikacija“ įrašydama duomenis „ikimokyklinių įstaigų auklėtojos“, eilutėje „Valstybinės kvalifikacinės komisijos pirmininkas“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Direktorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Sekretorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „... miestas, 19...m. „ įrašydama duomenis „Panevėžio 82 liepos 1 d.“, eilutėje „Registracijos Nr.“ įrašydama duomenis „1957“, šių diplomų blankų dalyje rusų kalba eilutėje „????????? ?????? ?????“ įrašydama duomenis „?. ?. ?.“, eilutėje „? ??? ??? ??? ? 19... ???? ????????? ?“ įrašydama duomenis „ 78 ??????????? ??????????-?????????????? ??????? ?? ? ???????“, eilutėje „? ? 19... ???? ???????? ?????? ????“ įrašydama duomenis „82 ????????? ???????“, eilutėje „?? ?????????????“ įrašydama duomenis „?????????? ? ?????????? ??????????“, eilutėje „???????? ??????????????? ???????????????? ???????? ?? 19... ????“ įrašydama duomenis „30 ???? 82 ?. ?. ?.“, eilutėje „????????? ????????????“ įrašydama duomenis „??????????????? ?????????? ??????????“, eilutėje „???????????? ??????????????? ???????????????? ????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „?????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????? 19... ????“ įrašydama duomenis „????????? 1 ???? 82“, eilutėje „??????????????? N°“ įrašydama duomenis „1957“, pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus ET-I Nr. 031152 M. G. vardu.

R. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su O. K. (P..) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ar asmenimis, 2009 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, ne poligrafiniu būdu, panaudojant spalvinį rašalinį spausdintuvą išspausdindamas rekvizitus, blankų numerius, apvalių antspaudų atspaudus, pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomo NR. ET-I Nr. 031152 blankus kuriuos pateikė O. P., kuri į šiuos du blankus panaudodama juodos spalvos rašiklį savo ranka įrašė tokius pačius duomenis, o būtent: : eilutėje „Šiuo diplomu pažymima, kad“ įrašydama duomenis „M. G. A.“, eilutėje „19... metais įstojo į“ įrašydama duomenis „78 Panevėžio J. Š. pedagoginę muzikos mokyklą“, eilutėje „ir 19... metais baigė“ įrašydama duomenis „šios mokyklos „Auklėjimo ikimokyklinėse įstaigose“, eilutėje „valstybinės kvalifikacinės komisijos 19... m. ...d.“ įrašydama duomenis „82 birželio mėn. 30“, eilutėje „nutarimu“ įrašydama duomenis „ M. G. A.“, eilutėje „pripažinta ... kvalifikacija“ įrašydama duomenis „ikimokyklinių įstaigų auklėtojos“, eilutėje „Valstybinės kvalifikacinės komisijos pirmininkas“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Direktorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Sekretorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „... miestas, 19...m. „ įrašydama duomenis „Panevėžio 82 liepos 1 d.“, eilutėje „Registracijos Nr.“ įrašydama duomenis „1957“, šių diplomų blankų dalyje rusų kalba eilutėje „????????? ?????? ?????“ įrašydama duomenis „?. ?. ?.“, eilutėje „? ??? ??? ??? ? 19... ???? ????????? ?“ įrašydama duomenis „ 78 ??????????? ??????????-?????????????? ??????? ?? ? ???????“, eilutėje „? ? 19... ???? ???????? ?????? ????“ įrašydama duomenis „82 ????????? ???????“, eilutėje „?? ?????????????“ įrašydama duomenis „?????????? ? ?????????? ??????????“, eilutėje „???????? ??????????????? ???????????????? ???????? ?? 19... ????“ įrašydama duomenis „30 ???? 82 ???????? ?. ?.“, eilutėje „????????? ????????????“ įrašydama duomenis „??????????????? ?????????? ??????????“, eilutėje „???????????? ??????????????? ???????????????? ????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „?????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????? 19... ????“ įrašydama duomenis „????????? 1 ???? 82“, eilutėje „??????????????? N°“ įrašydama duomenis „1957“, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus NR. ET-I Nr. 031152 G. M. vardu, ir šiuos du žinomai netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 13 d. siuntė iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio Savanorių a. 6, Panevėžyje, į Šiaulių autobusų stoties siuntų skyrių, esantį Tilžės 109, Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje panaudodamas tikro vairuotojo pažymėjimo blanko pagrindą, mechaniškai pašalindamas visą buvusį averso tūrinį, rašaliniu spausdinimo įrenginiu atspausdinęs blanko atvaizdą bei naujus duomenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyro atvaizdą bei įrašus „(duomenys neskelbtini) bei asmens parašą, užklijavęs tris skaidrias bespalves plėveles averse, ant minėto tikro vairuotojo pažymėjimo blanko reverso užklijavęs vieną skaidrią bespalvę plėvelę su ties „10“ stulpeliu ir kategorijomis „A“, „B“, „C1“, „C1E“ atspausdintais papildomais įrašais „ 03-03-2009 22-10-2005 19-12-2005 19-12-2005“, taip pat paryškinęs lazeriu graviruotus pirminius įrašus ties „B“ kategoriją suklastojo tikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą;

Ir R. K. 2009 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tikrame Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) asmens duomenų lape, mechaniškai ji skeliant, mechaniškai pašalinęs buvusį asmens veido atvaizdą, asmens parašą, paso numerį „(duomenys neskelbtini)“ ir visus kitus šiame lape buvusius įrašus, jų vietoje rašaliniu spausdinimo įrenginiu juoda spalva atspausdinęs ikiteisminio tyrimo nenustatytos moters atvaizdą, asmens parašą, įrašus „ (duomenys neskelbtini)“, po ko skelto asmens duomenų puslapio viršutinį sluoksnį suklijuodamas su kita dalimi (duomenų puslapio pagrindu) – suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio R. G. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos du žinomai suklastotus dokumentus nuo suklastojimo momento laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko 2009 m. rugpjūčio 7 dieną nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 22.30 val. gabeno iš laikymo vietos keliu Panevėžys-Kaunas automobiliu „AUDI A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) paslėpęs juos už šio automobilio galinio valstybinio numerio.

Šalies argumentai

Nuteistoji O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl jos pripažinimo kalta ir nuteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantės teigimu, teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis, teismo nuosprendis surašytas prieštaringai, jos kaltė nėra pagrįsta nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma. Pažymi, kad ji yra pripažinta kalta kartu su R. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis suklastojusi du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus G. M. vardu, tačiau kito nuteistojo R. K. atžvilgiu nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad tuos pačius suklastotus dokumentus – du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus G. M. vardu – jis susitarė suklastoti su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, bet ne su ja ar R. K.. Šis asmuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl to, kad iš Šiaulių autobusų stoties suklastotus diplomus pasiėmė apie juos informuotas nenustatyto asmens vardu Ričardas, bet ne R. K.. Toks prieštaringas nuosprendžio surašymas nesuprantamas, nes lieka visiškai neaišku ar, teismo nuomone, tuos pačius suklastotus dokumentus – tą patį nusikaltimo dalyką – suklastojo ji su R. K. ar tai padarė kitas, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo, nes iš R. K. atžvilgiu surašytos nuosprendžio aprašomosios dalies seka, kad tai padarė kiti asmenys. Skundu nukreipiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06 20 nutarimo Nr. 40 3.1.2 punktą ir teigiama, kad jame įtvirtintas reikalavimas neleido teismui keisti prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, o būtent tokios prieštaringos aplinkybės buvo nurodytos ir kaltinamajame akte.

Apeliantė skunde nurodo, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama jos kaltė, yra 2010-10-06 specialisto išvada Nr. 11Š-210 (10), kurią teismas vertino formaliai, neįsigilindamas ir nelygindamas jos su kitais byloje surinktais įrodymais, šioje byloje esančia 2010-10-28 specialisto išvada Nr. 11Š-211 (10), tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. suformuluotas įrodymų vertinimo nuostatas. Nuteistosios manymu, minėtos specialistų išvados yra prieštaringos ir teismas į tai nekreipė dėmesio. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-210 (10) teigiama, jog visus rankraštinius įrašus tyrimui pateikto diplomo ET-I Nr.031152 abiejuose egzemplioriuose lietuvių ir rusų kalbomis parašė ji, kai tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 11Š-211 (10) nurodoma, kad rankraštiniai įrašai rusų kalba nebuvo tirti, nes nepateikta R. K. eksperimentinius rašysenos pavyzdžių rusų kalba, o pateiktuose jo laisvuosiuose pavyzdžiuose nėra rusų kalba jokių įrašų. Be to, specialisto išvadoje Nr. 11Š-211 (10) nurodoma, jog rašysena, kuria parašyti rankraštiniai įrašai „M. G. A.“ diplomo ET-1 Nr.031152 kopijoje yra vidutinio išlavinimo ir vidutinės judesių koordinacijos, tempas vidutinis, raidės vidutinės ir didesnės už vidutines, nuolinkis dešininis, rišlumas mažas, įbėgis vidutinis. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 11S-210 (10) nurodyta, jog „Tiriamosios rašysenos esančios diplomo ET-1 Nr.031152 abiejuose egzemplioriuose yra vidutinio išlavinimo, vidutinės judesių koordinacijos, tempas vidutinis, raidės ir skaičiai vidutinio dydžio ir mažesni už vidutinius, nuolinkis dešininis, įbėgis vidutinis, rišlumas vidutinis. Apeliantė pažymi, kad nors ji pripažinta kalta suklastojusi parašus, tačiau apie parašų ištyrimą specialisto išvadoje Nr. 11Š-210 (10) neužsimenama, todėl, akivaizdu, jog parašai specialistų netirti. Nuteistosios teigimu, specialisto išvada Nr. 11Š-210 (10) negali būti laikoma, visiškai patikima ir nekelianti abejonių. Mano, kad byloje nėra jokių motyvų bei duomenų, kokiu būdu ir kas jai galėjo perduoti diplomo ET-I Nr. 031152 blankus, į kuriuos ji neva įrašė rankraštinius įrašus. Šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir negali būti laikomos įrodytomis.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad šis teismo nuosprendis jo atžvilgiu negali būti pripažintas pagristu ir teisėtu dėl jo prieštaringumo, jame padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Apelianto teigimu, teismo nuosprendis surašytas prieštaringai, jo kaltė šiame dokumente nėra pagrįsta išvadomis, kurios logiškai išplauktų iš byloje surinktų ir teismo posėdyje patikrintų bei nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad dviejų Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomų suklastojimą G. M. vardu ir jų išsiuntimą iš Panevėžio autobusų stoties į Šiaulių autobusų stotį vykdė jis kartu su O. K. (P.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis. Tuo tarpu kito toje pačioje byloje nuteisto asmens R. K. atžvilgiu nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad tuos pačius suklastotus dokumentus – G. M. vardu du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus – jis susitarė suklastoti su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, bet ne su juo ar O. K. (P.). Šis asmuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl to, kad iš Šiaulių autobusų stoties suklastotus diplomus pasiėmė apie juos informuotas nenustatyto asmens vardu R., bet ne jo. Toks prieštaringas nuosprendžio surašymas nesuprantamas, nes lieka visiškai neaišku ar, teismo nuomone, tuos pačius suklastotus dokumentus – tą patį nusikaltimo dalyką – suklastojo jis su O. K. ir nuteistajam R. K. persiuntė jis, ar tai padarė kitas, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo, nes iš R. K. atžvilgiu surašytos nuosprendžio aprašomosios dalies seka, kad tai padarė kiti asmenys (asmuo). Skundu nukreipiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06 20 nutarimo Nr. 40 3.1.2 punktą ir teigiama, kad jame įtvirtintas reikalavimas neleido teismui keisti prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, o būtent tokios prieštaringos aplinkybės buvo nurodytos ir kaltinamajame akte. Prieštaringai teismo nuosprendyje išdėstyta ir motyvuojančioji nuosprendžio dalis. Apelianto teigimu, nuosprendis jo atžvilgiu visų pirma grindžiamas liudytojo R. P. parodymais. Mano, kad toks įrodymų išdėstymas yra neteisingas, nes liudytojas R. P. parodė, kad jo, R. K., nepažįsta, jam tokia pavardė nebuvo žinoma ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausos metu jam įteigė jo nurodomo asmens pavardę. Be to, liudytojo R. P. parodymai įgalino padaryti išvadą, kad į jį kreipęsis asmuo nemokėjo pats naudotis kompiuterine technika panaikinant dokumentuose esančius įrašus. Nežiūrint tokios liudytojo nurodytos aplinkybės, teismas vis dėlto padarė prieštaringą išvadą, kad tariamai jis kreipdavosi pagalbos į šį liudytoją dėl įrašų panaikinimo, tačiau kitus darbus kompiuterine technika padarė būtent jis. Pastaroji teismo išvada laikytina spėjimu, nes jokie byloje surinkti duomenys jos nepatvirtina. Apeliantas pažymi, kad jokių jo nusikalstamos veikos įkalčių – kompiuterinės technikos, spausdintuvo, kuriuo būtų buvę padaryti atitinkamai įrašai, laikmenų su tokių įrašų pėdsakais ir pan. – surasta nebuvo. Nuteistojo teigimu, krata jo gyvenamojoje patalpoje buvo atlikta grubiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, nes nutarime padaryti kratą nebuvo nurodyti būtini rekvizitai, kratos teisėtumas formaliai patvirtintas neatsižvelgiant į kratos atlikimo tvarkos pažeidimus. Apelianto manymu, rašysenos specialisto išvada jo kaltės nepatvirtina, nes ji nėra pakankamai motyvuota, joje be sutapimų yra matomi ir skirtumai tarp jo rašysenos pavyzdžių ir tiriamųjų įrašų. Be to, šios išvados nepatikimumą patvirtina ir teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje padaryta išvada, kad nuteistajam R. K. voką atsiuntė ne jis, bet tai padarė nenustatytas asmuo.

Kaltu dėl antrosios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo pripažintas tik visiškai spėjant, kad už jo vairuoto automobilio galinio valstybinio numerio ženklo užkištus suklastotus dokumentus – LR piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą – jų radimo vietoje paslėpė būtent jis. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada apie jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nėra nurodyti jokie duomenys, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad tuos dokumentus suklastojo ir suklastotus dokumentus ten paslėpė būtent jis. Pas jį nerasta jokių šių dokumentų klastojimo pėdsakų, klastojimo technikos, nėra tai patvirtinančių parodymų. Apeliantas pažymi, kad automobilis visuomet buvo laikomas visiems prieinamoje vietoje, dokumentai buvo surasti automobilio išorėje, juos ten galėjo užkišti bet koks pašalinis asmuo, todėl teismo nuosprendyje išdėstytas teiginys, kad būdamas automobilio savininku tik jis galėjo už valstybinio numerio ženklo paslėpti ten surastus suklastotus dokumentus, yra absoliutus spėjimas. Nuteistojo nuomone, dėl šios veikos jis buvo apkaltintas visiškai nesuprantamai, kaltinamajame akte nurodant, kad tyrėjams žinomas jam inkriminuoto vairuotojo pažymėjimo numeris, tik šį numerį nuslepiant ir kaltinime vietoje tyrėjams ir prokurorui žinomo numerio nurodant klaustukus. Toks nesuprantamas kaltinamojo akto surašymas akivaizdžiai suvaržė jo teisę į gynybą. Apeliantas pažymi, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas kaltinimą pakeitė be jokių motyvų pašalindamas įrašus apie tyrėjams ar prokurorui žinomą suklastoto vairuotojo pažymėjimo numerį.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas ir nuteistojo skundas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. atmetami, o nuteistojo skundo dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 300 str. 2 d. – tenkinama, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas –išteisinamasis.

Dėl apeliantų nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d.

Apeliantai ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotos kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d., taip pat faktinių bylos aplinkybių neatitikimą padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimą, tačiau išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundus minėtos nusikalstamos veikos apimtyje tenkinti. Išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas epizode dėl apeliantams inkriminuoto dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų O. K. ir R. K. kaltės klausimą minėtame epizode pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino juos kaltais dėl jos pagal BK 300 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas suklastojo žinomai netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Netikro ar žinomai suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai patalpino netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

Šioje byloje apeliantai O. K. ir R. K. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, R. K. ne poligrafiniu būdu panaudojant spalvinį rašalinį spausdintuvą išspausdinus rekvizitus, blankų numerius, apvalių antspaudų atspaudus, o O. K. savo ranka į R. K. pateiktus paties pagamintus du žinomai netikrus dokumentus – J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomo ET-I Nr. 031152 blankus įrašius juose vienodus kaltinime nurodytus duomenis, pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Š. pedagoginės muzikos mokyklos diplomus ET-I Nr. 031152 M. G. vardu. Nors apeliantai dėl inkriminuoto minėtų dokumentų suklastojimo neprisipažino, pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, byloje esantys iš specialistų išvadų, tarnybinio pranešimo, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, asmens parodymo atpažinti metu, liudytojo R. P. apklausų metu gauti duomenys. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu bei išvada dėl apeliantų kaltės pagal BK 300 str. 1 d. visiškai sutinka. Dauguma apeliaciniuose skunduose nurodomų nesutikimo su nuteisimu motyvų nėra nauji, apylinkės teismui buvo žinomi ir tinkamai įvertinti. Naujų argumentų, verčiančių byloje esančius įrodymus vertinti kitaip nei skundžiamu teismo nuosprendžiu, skunde nenurodoma. Sutinkamai su abejonių nekeliančiais nuosekliais liudytojo R. P. parodymais bei parodymo atpažinti protokolo duomenimis, R. K. ne kartą yra kreipęsis į jį su prašymu kompiuteriu „Photoshop“ pagalba panaikinti įvairiuose dokumentuose esančius įrašus, ką atlikęs jis viską įrašydavo į CD laikmeną ir atiduodavo R. K.. Netikėti tokiais minėto liudytojo parodymai nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad įrašus ant voko su suklastotais diplomais parašė būtent R. K.. Netikėti šia specialisto išvada teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo, jokių motyvuotų argumentų dėl jos nepagrįstumo nenurodė ir apeliantas R. K.. Vien subjektyvūs, deklaratyvūs teiginiai apie sau nepalankios specialisto išvados nepakankamą motyvavimą nesudaro pagrindo ja abejoti. Taip pat kita byloje esančia specialisto išvada Nr. 11Š-210 (10) nustatyta, kad rankraštinius įrašus suklastoto diplomo abiejuose egzemplioriuose parašė apeliantė O. K. (P.). Ši išvada pagrįsta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, todėl netikėti šiuo objektyviu įrodymu teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Nors apeliantė O. K. skunde teisingai pažymėjo, kad specialisto išvadoje Nr. 11Š-211 (10) nurodoma, kad rankraštiniai įrašai rusų kalba nebuvo tirti, nes nepateikta R. K. eksperimentinius rašysenos pavyzdžių rusų kalba, tačiau tai nepaneigia specialisto išvados Nr. 11Š-210 (10) teisingumo bei nedaro šio įrodymo netinkamu. Kaip matyti, išvada dėl O. K. parašytų visų rankraštinių įrašų diplomo abiejuose egzemplioriuose lietuvių ir rusų kalbomis padaryta įvertinus esminius, pastovius, individualią požymių visumą sudarančius bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimus. Toks rašysenos tyrimo metodas yra leistinas, jis patikimas, be to, šį tyrimą atliko kompetentingas specialistas. Atsižvelgiant į tai O. K. kaltės dėl kaltinime nurodytų dokumentų klastojimo nepaneigia ir apeliantės skunde dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie parašų neištyrimą, nes, kaip minėta, specialisto vertinta rankraštinių įrašų visuma.

Taigi visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl O. K. ir R. K. kaltės jiems atlikus inkriminuotus veiksmus pagal BK 300 str. 1 d. nepalieka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė apeliantų kaltę dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir išteisinti juos iš jos nėra jokio teisinio pagrindo. Šios išvados nekeičia ir apelianto R. K. skundo teiginiai dėl nusikalstamos veikos įkalčių – kompiuterinės technikos, spausdintuvo ir kt. neradimo pas jį bei nutarime padaryti kratą būtinų rekvizitų nebuvimo. Be to, kaip nepagrįsti atmetami ir apeliantų teiginiai apie prieštaringą nuosprendžio surašymą, tai yra kito nuteistojo R. K. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų pastarojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių neatitikimą jų, apeliantų, veikų aplinkybėms. Byloje esančių duomenų visetas rodo, kad kaltinime nurodytų dokumentų suklastojime dar dalyvavo vienas asmuo vardu R., bet ne R. K., kas atsispindi ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aprašyme. Todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo R. K. ir apeliantų veikų pagal BK 300 str. 1 d. aprašymai bei atitinkamai skundžiamas teismo nuosprendis yra prieštaringi. Taip pat nuteistųjų O. K. ir R. K. skunduose nepagrįstai teigiama apie negalėjimą teismui keisti prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, nes kaltinimas iš esmės nebuvo keičiamas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų O. K. ir R. K. BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantams bausmes už šią padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas O. K. ir R. K. bausmes ir parinkdamas jų rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Jokių pažeidimų skiriant bausmes nenustatyta.

Dėl apelianto R. K. nuteisimo pagal BK 300 str. 2 d.

Apeliantas R. K. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 300 str. 2 d. už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir tikrą Lietuvos Respublikos piliečio R. G. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos du žinomai suklastotus dokumentus nuo suklastojimo momento laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko 2009-08-07 nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 22.30 val. gabeno iš laikymo vietos keliu Panevėžys-Kaunas automobiliu „AUDI A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) paslėpęs juos už šio automobilio galinio valstybinio numerio. Nuteistojo teigimu jo kaltės dėl šio nusikaltimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis.

Išnagrinėjusi R. K. apeliacinį skundą šioje dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą dėl minėto nusikaltimo pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. K. BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad R. K. pagal BK 300 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir nuteistasis išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 2 d. neįrodžius jo dalyvavimo (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 300 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje R. K., kaip minėta, inkriminuoti veiksmai – tikrų paso bei vairuotojo pažymėjimo suklastojimas, jų laikymas bei gabenimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo R. K. kaltumo dėl šių veiksmų klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvadų, tarnybinio pranešimo duomenimis, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose dėl paso bei vairuotojo pažymėjimo suklastojimo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, visų šių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia R. K. dalyvavimo jam inkriminuotoje BK 300 str. 2 d. numatytoje nusikalstamoje veikoje. Pažymėtina, kad nuteistasis R. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kelia prielaidą apie bet kokio asmens galėjimą kaltinime minimus dokumentus paslėpti už jo automobilio galinio valstybinio numerio – tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinime nurodytas automobilis, už kurio valstybinio numerio rasti suklastoti dokumentai, priklauso R. K.. Tačiau byloje esančio tarnybinio pranešimo ir įvykio vietos apžiūros protokolo turinys rodo, kad suklastotieji dokumentai rasti ne automobilio viduje, o išorėje – kur priėjimas laisvas ir galimas bet kokiam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. K. buvo žinoma apie suklastotų dokumentų buvimą – laikymą, gabenimą – už jo automobilio galinio valstybinio numerio, kaip ir nėra jokių duomenų, kad kaltinime minimus dokumentus suklastojo R. K., tokių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje atliekant papildomą įrodymų tyrimą. Vien tas faktas, kad suklastoti dokumentai rasti už R. K. priklausančio automobilio galinio valstybinio numerio, neleidžia konstatuoti pastarojo veiksmuose BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties buvimą.

Atsižvelgiant į tai bei vertinant byloje esančių įrodymų visetą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių R. K. padarius BK 300 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir nuteistasis R. K. iš BK 300 str. 2 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šioje dalyje baudžiamoji byla, kadangi nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendžio dalį, kuria R. K. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. K. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti nuosprendžiu R. K. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 ir 4 d.

Sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str. terminą iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą, O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo ir tikro Lietuvos Respublikos piliečio R. G. paso Nr. 20536677 suklastojimo perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas GaputisValdas Petras Meidus