Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-22 · Administracinė byla Nr. eI3-245-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
eI3-245-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03678-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. C.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-245-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03678-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. C., jo atstovui advokatui Č. D. K.,atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. KV-371 (10.6.1 E) (toliau -ir Sprendimas); 2) Priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundą grindžia šiais argumentais.

2.1. 2011 m. balandžio 13 d. Pareiškėjas NMA pateikė paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonėje “Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” (toliau – ir Žemės apželdinimo mišku programa) suteikimo miškui įveisti ir prižiūrėti.

2.2. 2011 m. gegužės 27 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono departamento Švenčionių agentūra surašė pažymą apie želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. VR-11.9-85 (toliau – ir 2011-05-27 Pažyma), kurioje Sklype įveistus paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdinius įvertino gerai. 2017 m. lapkričio 8 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris surašė pažymą apie miško želdinių/ žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-8K-03-87 (toliau - ir 2017-11-08 pažyma). Tą pačią 2017 m. lapkričio 8 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris surašė pažymą apie miško želdinių/ žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-8K-03-86 (toliau - ir VMT Pažyma Nr. A-8K-03-86/), kurioje (duomenys neskelbtini) projekto želdiniai yra įvertinti patenkinamai. 2018 m. sausio 24 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius surašė pažymą apie miško želdinių/ žėlinių kokybės vertinimą Nr. MKS-18-02 (toliau - ir 2018-01-24 Pažyma).

2.3. 2018 m. vasario 22 d. Pareiškėjas kreipėsi į NMA prašydamas leisti pakeisti Miško želdinimo projektą. 2018 m. kovo 27 d. NMA išsiuntė Pareiškėjui raštą Nr. KV-371 (10.6.1), kuriuo informavo, kad nesutinka pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projekto. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti 2018 m. kovo 27 d. NMA raštą Nr. KV-371 (10.6.1). Bylos nagrinėjimas nėra baigtas, nes pirmos instancijos teismo sprendimas yra apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos numeris (duomenys neskelbtini)).

2.4. 2018 m. spalio 25 d. Antstolė S. K. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0056/18/5 (toliau vadinama ir 2018-10-25 Protokolas) (10 ir 11 priedas), kuriame konstatavo, kad Sklype miškas yra įveistas.

2.5. Pareiškėjui sankcijas už žuvusius želdinius NMA skyrė nepagrįstai, nes jokia institucija teisės aktų nustatyta tvarka nenustatinėjo želdinių žuvimo fakto bei neidentifikavo želdinių žuvimo vietos ir ploto. NMA Skundžiamame sprendime nurodė, kad pagrindas Skundžiamam sprendimui priimti yra 0,4 ha plote žuvę želdiniai (duomenys neskelbtini) projekte ir 0,2 ha plote žuvę želdiniai Daukšių projekte, nors prie Skundžiamo sprendimo nėra pridėta dokumentų patvirtinančių želdinių žuvimo. VMT pažymoje Nr. A-8K-03-86 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) projekte želdiniai buvo įvertinti „patenkinamai“ (VMT pažymos Nr. A-8K-03-86 skiltis „Bendras vertinimas“). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Taisyklės) 52, 68.6.2. punktai numato, kad Pareiškėjui už veiką: „želdinių / žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė (sankcija). Tai reiškia, kad Taisyklių 68.6.2 papunktis numato administracinę atsakomybę, tik tada, kai želdiniai yra įvertinami „blogai“, tai yra žemesniu įvertinimu, nei yra nurodyta VMT pažymoje Nr. A-8K-03-86.

2.6. Plėsti ąžuolynų plotus dalyvaujant Apleistų žemių apželdinimo mišku programoje, dalyvius skatino ir valstybės pozicija, paskatinus programos dalyvius auginti ąžuolus, nebuvo nustatyti kontrolės mechanizmai, kurie leistų ąžuolų augintojams tinkamai įvertinti auginimo rizikas ir išvengti nepagrįstos rizikos pri sėmimo. Valstybės įgaliotos institucijos davė sutikimą įveisti ąžuolus plotuose, kurie yra netinkamose ąžuolams auginti žemėse ir visą rizika dėl kokybinių ir kiekybinių reikalavimų ąžuolų želdiniams (sankcijos) buvo perkelta ant programos dalyvių pečių (sankcijų padidinimas).

2.7. Taisyklėse numatyta sankcija (visos paramos sugrąžinimas) yra nepagrįsta, nes Apželdinimo mišku programos gyvavimo metu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m., nustačius, kad želdinių kokybė yra bloga, Apželdinimo mišku programos dalyviams, administracinė atsakomybė (sankcija) programos pradiniame etape (iki 2011 m. kovo) buvo švelnesnė, nes programos dalyviams buvo numatyta ne Visos paramos (Miško ?veisimo ir Miško priežiūros apsaugos išmokos), o tik Miško priežiūros ir apsaugos išmokos sugrąžinimas. Taisyklėse sankcija nustatanti visos paramos sugrąžinimą atsirado tik tik 2012 metais, tai yra kai dauguma Apželdinimo mišku programos dalyvių jau buvo ąžuolais ir kitais didesnės priežiūros reikalaujančiais medžiais jau buvo apsodinę savo sklypus.

2.8. Nepagrįstai yra reikalaujama sugrąžinti ir miško įveisimo išmokas. Pareiškėjas įvykdė visus Taisyklių keliamus reikalavimus ir įsipareigojimus: įsigijo ir pasodino reikiamų medžių rūšių sertifikuotus sodinukus, kurių kiekiai ir sodinimo tvarka yra nustatyta Miško želdinimo projekte; nustatyta tvarka informavo miško ?veisimo ir kokybės priežiūrą vykdančią instituciją apie miško Sklype ?veisimą ir pateikė patvirtinančius dokumentus, o VMT 2011 m. pavasarį atlikus želdinių įvertinimą, Pareiškėjui buvo išmokėta Miško ?veisimo išmoka. VMT želdinius pakartotinai tikrino dar 2011 m. rudenį, 2013 m. rudenį ir surašė pažymas iš kurių turinio galima daryti neabejotiną išvadą, kad Žemės sklype miškas yra įveistas. Miško ?veisimo priežiūrą vykdanti institucija (VMT) patikrino Pareiškėjo Sklype auginamus želdinius 2011 m., 2013 m. bei surašė 3 pažymas apie Želdinių kokybę, kuriose nėra duomenų, kad želdinių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

2.9. NMA neturėjo pagrindo vadovautis Taisyklių 2016 m. lapkričio 30 d. redakcija, nes vėliausia teisės akto redakcija numato Pareiškėjui žymiai didesnę sankciją nei ankstesnės šio teisės akto redakcijos, o negalėjo būti taikomas griežtesnę sankciją numatantis teisės aktas (Taisyklių 2016 m. lapkričio 30 d. redakcija), nes Pareiškėjas mišką įveisė pagal Žėlimo ir želdinimo projektą; VMT surašė pažymą ir patvirtino, kad Sklype miškas yra įveistas; NMA išmokėjo Pareiškėjui miško ?veisimo išmoką tuo metu, kai galiojo švelnesnę atsakomybę numatanti Taisyklių redakcija. Pareiškėjas mišką įveisė pagal Žėlimo ir želdinimo projektą; VMT surašė pažymą ir patvirtino, kad Sklype miškas yra įveistas; NMA išmokėjo Pareiškėjui miško ?veisimo išmoką tuo metu, kai galiojo švelnesnę atsakomybę numatanti Taisyklių redakcija. Pareišėkjui pritaikyta maksimali sankcija, ji nebuvo individualizuota. Šiuo atveju nebuvo parieškėjo kaltės, o pažeidimą lėmė gamtinės sąlygos.

2.10. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla (administracinės bylos numeris eA-5256-261/2018) pagal Pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. kovo 27 d. rašto Nr. KV-371 (10.6.1 E), kuriuo atsisakyta leisti pakeisti A. C. 2011 m. balandžio 4 d. patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, panaikinimo. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkintų Pareiškėjo skundą ir 2011-04-04 patvirtintas Miško želdinimo ir žėlimo projektas būtų pakeistas pagal Pareiškėjo pasiūlymą, tai administracinis subjektas NMA Skundžiamą sprendimą privalėtų panaikinti arba pakeisti, nes iš esmės pasikeistų faktinė situacija.

Žemesnės instancijos teismas

2.11. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad įveisto miško būklė nuolat gerėja, tai įrodo Miško inventorizavimo aktas, miškų kadastro taksoraštis, miškų valstybinės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Akcentavo, kad sankcija turėtų būti taikoma pagal projekto pradėjimo metu galiojusį reglamentavimą, taip pat, kad miškas realiai yra įveistas, o tai reiškia, kad projekto tikslai iš esmės pasiekti. Nurodė, kad matydamas, kad ąžuolai sunkiai prigyja, bandė keisti projektą, tačiau NMA nesutiko.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko. Rėmėsi šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. NMA pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-002911-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška) bei Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. S-KV-0042815 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal „Ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją.

3.2. 2017 m. gruodžio 18 d. NMA gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio (VMT) 2017 m. lapkričio 8 d. pažymas Nr. A-8K-03-87 ir Nr. A-8K-03-86 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kuriose nurodyta, kad viso 1,55 ha sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1), miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas, 0,4 ha sklypo dalyje įvesti želdiniai žuvę, o kito, 1,60 ha sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2), 0,2 ha plote įveisti želdiniai žuvę.

VMT 2018 m. sausio 24 d. Pareiškėjo prašymu atliko papildomą patikrą ir pažymėjo, jog sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1), įveisto miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas išliko blogas.

3.3. NMA teisėtai ir pagrįstai 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu siekia susigrąžinti 933,12 Eur miško įveisimo išmoką ir 642 Eur miško priežiūros bei apsaugos išmoką už 0,20 ha, t. y. už tą Sklypo Nr. 2 dalį, kurioje buvo išnykę (žuvę) želdiniai.

3.4. 2018 m. vasario 22 d. NMA gavo Pareiškėjo prašymą (reg. Nr.GDV-461) dėl Paraiškoje pateikto miško želdinių ir žėlinių projekto pakeitimo (toliau – Prašymas), kadangi pagal ekspertų išvadas Sklype yra netinkamos augavietės sąlygos paprastajam ąžuolui augti.

3.5. Taisyklių 68.6.2 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį) tais atvejais, kai medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) želdiniai žuvę.

Šiuo atveju, VMT pažymoje Nr. A-8K-03-86 nurodyta, kad dalyje (0,20 ha) Sklypo Nr. 2 želdiniai yra žuvę, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu siekia susigrąžinti 933,12 Eur miško įveisimo išmoką ir 642 Eur miško priežiūros bei apsaugos išmoką už 0,20 ha, t. y. už tą Sklypo Nr. 2 dalį, kurioje buvo išnykę (žuvę) želdiniai.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei Skunde teigia Pareiškėjas, NMA pateiktose pažymose yra aiškiai ir išsamiai aprašyta Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. būklė VMT tikrinimo metu, įvertinta, jog Sklype Nr. 1 sodinukų būklė yra bloga, nurodytas Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2 žuvusių sodinukų plotas, atitinkamai 0,40 ha ir 0,20 ha, be to, pateikti brėžiniai su pažymėtomis želdinių žuvimo vietomis.

Teisinis reglamentavimas dėl išmokų pagal priemonę administravimo ir mokėjimo sąlygų kito. NMA, priimdama 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Pareiškėjo atžvilgiu vadovavosi Taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. pateikė Paraišką ir prisiėmė įsipareigojimus, jog miškas įveistas ir tolesnė želdinių priežiūra ir apsauga bus atliekama laikantis projekte suprojektuotų priemonių ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų, iki to laiko, kol bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas, o šiuo atveju Pareiškėjo įveisto miško kokybės vertinimas buvo atliekamas šeštaisiais metais, nes miškas buvo įveistas pavasarį. NMA Pareiškėją patvirtinus paramos gavėju, susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (VMT atlikus kokybės vertinimą) ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis priklausomai nuo situacijos.

3.6. Sutinka, kad administracinėje byloje Nr. eA-5256-261/2018 priimtas sprendimas turės tiesioginę įtaką šiai administracinei bylai, todėl yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eA-5256-261/2018, todėl administracinė byla Nr. eI-5154-1066/2018 gali būti sustabdyta.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Teismo posėdžio metu atskovės atstovas palaikė proceisniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Akcentavo, kad VMT pažymose nustatya, kad dalis želdinių yra žuvę arba blogos būklės. Taigi pejketo tikslai nepasiekti ir buvo pagrindas taikyti Tisyklėse nustatytas sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. NMA pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-002911-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (Paraiška). Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. S-KV-0042815 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal „Ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją.

4.2. 2017 m. gruodžio 18 d. NMA gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio (VMT) 2017 m. lapkričio 8 d. pažymas apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą: 1) Nr. A-8K-03-86 dėl 1,60 ha sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 2), kurioje nurodė, kad 0,2 ha plote įveisti želdiniai žuvę; 2) Nr. A-8K-03-87, kurioje nurodyta, kad viso 1,55 ha sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1), miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas, 0,4 ha sklypo dalyje įvesti želdiniai žuvę.

4.3. NMA 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdama į tai, kad VMT nustatė, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame 1,55 ha sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1), buvo blogas (0,4 ha plote želdiniai žuvę), o sklype, kurio kadastrinis numeris 8624/0002:277 (Sklypas Nr. 2) 0,2 ha plote sodmenys žuvę, nusprendė susigrąžinti: 1) 7 231, 68 Eur miško įveisimo išmoką už visą Sklypą Nr. 1 (1.55 ha x 4 665.60 Eur = 7 231,68 Eur), 1 933,12 Eur už Sklypo Nr. 2 0,2 ha plotą (0.2 ha x 4 665,6 Eur = 933,12 Eur), t. y. iš viso už abu sklypus 8 164.80 Eur (7 231,68+933,12=8 164.80 Eur) miško įveisimo išmokos; 2) Penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2011-2015 metais: 4 975,50 Eur už Sklypą Nr. 1 (1.55 ha x 642 Eur = 995.10 Eur x 5 metai), 642 Eur už Sklypą Nr. 2 (0,20 ha x 642 Eur = 128,4 Eur x 5 metai), iš viso už abu sklypus 5 617,50 Eur (4 975,50+642=5 617,50 Eur)

4.4. Pareiškėja apskundė teismui NMA 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

5. Ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo susigrąžinti paramą. Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad: 1) nebuvo pagrindo susigrąžinti paramą, nes faktiškai miškas įveistas, t. y. projektas reliai įvykdytas; 2) pritaikyta sankcija, kurios dydis buvo padidintas po to, kai pareiškėjas jau pradėjo vykdyti projektą, be to, sankcija neproporcingai didelė.

6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja:

6.1. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). Nors Reglamentas Nr. 1698/2005 buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, Reglamento Nr. 1305/2013 88 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.

6.2. Reglamentu Nr. 1698/2005 nustatyta bendra teisinė EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai papildyta išsamiomis įgyvendinimo taisyklėmis – Reglamentu Nr. 1974/2006. Nors Reglamentas Nr. 1974/2006 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 807/2014, pastarojo 19 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1974/2006 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.

6.3. Reglamento Nr. 1698/2005 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, o Komisija įvertina pasiūlytas programas pagal jų suderinamumą su Bendrijos strateginėmis gairėmis, nacionalinės strategijos planu ir šiuo reglamentu (Reglamento Nr. 1698/2005 18 str. 2–3 d.). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076.

6.4. Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reguliuojantis ginčo santykius – Taisyklės:

6.4.1. Taisyklių 52 punkte nurodyta: „Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą.

6.4.2. Taisyklių 68.6.2 (nuo 2016 m. lapkričio 30 d. galiojusi redakcija) papunktyje nurodyta: „kai želdinių/žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų ..patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

7. Dėl pagrindo susigrąžinti paramą (pažeidimo):7.1. Dėl Sklypo Nr. 2:

7.1.1. Fiksuodama pažeidimą dėl Sklypo Nr. 2 ((duomenys neskelbtini) NMA vadovavosi Taisyklių 68.6.2 punkte nurodytu pagrindu, konkrečiai imant, faktu, kad želdiniai/ žėliniai dalyje sklypo (0,2 ha) yra žuvę ir tai patvirtinančia VMT 2017 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. A-8K-03-86.

7.1.2. Pareiškėjo teigimu, VMT pažymoje Nr. A-8K-03-86 (dėl Slypo Nr. 2 Daukšių kaime) nurodyta, kad bendras vertinimas yra „patenkinamai“, o Taisyklių 68.6.2 p. sankciją numato tik, kai vertinimas yra žemesnis. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad apie želdinių/žėlinių žuvimą nėra pridėta papildomų dokumentų, kurie įrodytų, kad želdiniai yra žuvę. Paaiškina, kad želdinių žuvimas įformintas netinkmai, pagal Nuostatų 37 punktą – turėjo būti surašytas atskiras aktas.

7.1.3. Aplinkybė, kad Sklypo Nr. 2 būklė įvertinta patenkinamai nėra reikšminga, nes atskovė rėmėsi faktu, kad dalyje sklypo (0,2 ha) želdiniai/ žėliniai yra žuvę. Prie VMT pažymos Nr. A-8K-03-86 yra pridėta schema, kurioje yra nurodyta, kurioje vietoje želdiniai yra žuvę (1 t. b. l. 111). Tai, kad Parieškėjas administracinės procedūros metu nesutikimų su tokių aplinkybių konstatavimu neišreiškė. įrodymų, kurie paneigtų pažymoje konstatuotas aplinkuybes nepateikė. Prie pažymos bridėta schema, kurioje pažymėtas plotas su žuvusiais želdiniais/žėliniais. Tai, kad nebuvo surašytas atskiras aktas, teismo vertinimu, įtakos konstatuotų aplinkybių turiniui neturi.

7.2. Dėl Sklypo Nr. 1:

7.2.1. Fiksuodama pažeidimus dėl Sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) NMA vadovavosi taisyklių 68.6.2 punkte nurodytu pagrindu – faktu, kad VMT pažymoje Nr. A-8K-03-87 nurodyta, kad viso 1,55 ha sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas, o 0,4 ha sklypo dalyje įvesti želdiniai žuvę.

7.2.2. Pareiškėjas nesutinka su VMT atliktu vertinimu, remiasi tuo, kad miškas faktiškas yra įveistas, pateikia įrodymus – antstolio 2018 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, su papildomais paaiškinimais 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė išrašą iš miškų kadastro, miško inventorizavimo aktą, miško taksacinį žiniaraštį.

7.2.3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjas paprašė pakartotinio Sklypo Nr. 1 vertinimo. VMT 2018 m. sausio 24 d. surašė pažymą Nr. MKS-18-02 (1 t. b. l. 113). Šioje pažymoje miško žėlinių ir želdinių tankis taip pat įvertintas „blogai“, nes buvo mažesnis, nei projektuotas keikis, taip pat pateiktas bendras įvertinimas –„blogai“. Pareiškėjas šioje pažymoje pasirašė, kad su vertinimu sutinka. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, dėl kokių priežasčių sudaryta pažyma yra ydinga. Pareiškėjas 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti patikslinti anksčiau patvirtintus želdinių įveisimo projektus Sklype Nr. 1 (1 t. b. l. 114). Kartu su šiuo prašymu pateikė savo pasitelkto želdinių ir želdynų įvertinimo eksperto išvadas. Jose taip pat nurodoma, kad po 7 metų po įveisimo želdinių kokybė ir kiekis pakito, ne visas apželdintas plotas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Nurodoma, kad gyvybingų ąžuolo medelių skaičius yra tik 0,7 proc., patenkinamai vertinamų 3,5 proc., o nepatenkinamai vertinamų – 95,8 proc., daroma išvada, kad ąžuolyno įveisimui parinktas sklypas absoliučiai netinkamas (1 t. b. l. 128, 129). Tai rodo, kad tuo metu ne tik VMT želdinių būklę vertino nepatenkinamai, bet ir pačiam pareiškėjui buvo suprantama, kad projekto pagal iš anksto numatytus parametrus įvykdyti nepavyks, kaip viena iš to priežasčių įvardinta ir visiškai netinkamai parinkta augavietė ąžuolui. Kai, tuo tarpu, pagal projektą ir buvo planuota, kad ąžuolai sudarys 70 proc. medžių (t. 1, b. l. 95), t. y. ąžuolai turėjo būti dominuojantis medis.

7.2.4. NMA atsisakė pakeisti projekto vykdymo sąlygas 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. KV-371 (10.6.1). Šį raštą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau LVAT 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-402-261/2020 (dėl kurios ir buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas) ginčas išspręstas ir raštas paliktas galioti.

7.2.5. 2018 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia VMT pažymose nustatytų aplinkybių. Pirma, jame tik abstrakčiai nurodyta, kad „<..> sklype eilėmis auga eglės ir ąžuolai <...> Ąžuolai auga skirtingais atstumais eilėje. Medžiai yra skirtingo aukščio <..>“. Tai rodo, kad šiame protokole nėra duomenų apie medžių tankius, jų tikslų aukštį. Tuo tarpu VMT miško būklę vertina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 priede nustatytą Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri leidžia tiksliai įvertinti svarbius parametrus, kurie ir buvo nurodyti pažymose. Taigi pagal Metodiką sudarytos pažymos laikytinos patikimesniu įrodymu.

Miško inventorizavimo aktas ir jo registravimo miškų valstybės kadastre faktas reiškia, kad miškas yra teisiškai registruotas. Apie reikšmingus kokybinius parametrus (medelių tankį, aukštį) nėra pasisakyta, tik nurodyta, kad skalsumo rodiklis yra 0,5 (kas,nurodoma, yra laikoma reto medyno požymiu). Taigi šios aplinkybės nepaneigia to, kas buvo konstatuota 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. sausio 24 d. VMT pažymose, labiau atvirkščiai – netiesiogiai patvirtina tai, kad želdynai neatitiko numatytų tankio parametrų.

Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad medžiai galėjo neužaugti dėl nepalankių oro sąlygų, tačiau konkrečiais įrodymais to negrindžia, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nesikreipė į NMA kaip to reikalauja Taisyklės. Kita vertus, toks pareiškėjo teiginys netiesiogiai patvirtina, kad miško įveisimas nebuvo sėkmingas projekto vykdymo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus laikytina, kad NMA teisingai nustatė projekto vykdymo pažeidimus.

8. Dėl poveikio priemonių taikymo:

8.1. Poveikio priemonių, nurodytų Taisyklių 68.6.2 punkte, reguliavimas kito:

8.1.1. Tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos buvo suformuluotos Taisyklių redakcijos, galiojusioje nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2012 m. vasario 1 d., 64.6.3 punkte: “kai miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytame veisiamo miško sklype nustatoma, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.”

8.1.2. Taisyklių 65.6.2 p. redakcija nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. nustatė: “kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo 5–8 metais neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas;

8.1.3. Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. analogiškos nuostatos perkeltos į Taisyklių 68.6.2 punktą: “kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas

8.1.4. Taisyklių 68.6.2 punkto redakcija nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. spalio 16 d.: “kai želdinių/žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas;”

8.1.5. Taisyklių 68.6.2 punkto redakcija nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 . lapkričio 30 d.: „kai želdinių/žėlinių kokybės vertinimo šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus Miško įveisimo metai neįskaičiuojami) Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma (už atitinkamą ploto dalį), o jei nepageidaujami (neprojektuoti arba netiksliniai) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. (išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos rūšys neturi stelbti) didesnis už projektuotų arba tikslinių medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už atitinkamą ploto dalį, kurioje nustatyti pažeidimai.”

8.2. Kaip matyti, nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2012 m. vasario 1 d. galiojęs poveikio priemonių reguliavimas nenumatė, kad nustačius, jog medžių tankis neatitinka reikalavimų arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, būtų susigrąžinama visa parama. Buvo numatyta, kad tokiais atvejais susigrąžinamos miško priežiūros ir apsaugos išmokos (neįtraukiant miško įveisimo išmokų). Toliau galiojusios redakcijos kito, bet jose tokiais atvejais buvo numatytas visos paramos susigrąžinimas (t. y. įskaitant miško įveisimo išmokas). Dar vėliau, nuo 2015 m. spalio 17 d. Taisyklėse atsirado galimybė taikyti paramos susigrąžinimą tik už dalį ploto.

8.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020 išaiškino, kad po paraiškos teikimo įsigaliojusių Taisyklėse numatytų poveikio priemonių taikymas pažeistų teisės akto negaliojimo atgal (lot. lex retro non agit) principą. Teismas išsamiau nepasisako dėl su tuos susijusių argumentų, nes jie išdėstyti nurodytoje nutartyje. Todėl pareiškėjui taikytina jo paraiškos pateikimo metu Taisyklėse (jų 63.6.2 punkte) nurodyta poveikio priemonė – „jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.“

Taigi pareiškėjui atsakovė nepagrįstai pritaikė poveikio priemonę – miško įveisimo išmokos susigrąžinimą už abu sklypus. NMA Sprendimu nusprendė susigrąžinti 933,12 Eur miško įveisimo išmokos už Sklypą Nr. 1 ir 7 231,68 Eur miško įveisimo išmokos už Sklypą Nr. 2. Šioje apimtyje Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.4. Dėl to, kad pritaikyta poveikio priemonė susigrąžinti visą paramą:

8.4.1. Pareiškėjas taip pat remiasi tuo, kad ja pritaikyta sankcija yra absoliuti – visos paramos susigrąžinimas, paskirta sankcija nebuvo individualizuota, sankcijos dydis turėtų būti išreikštas procentine išraiška ir priklausyti nuo pažeidimo masto.

8.4.2. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, be kita ko, apibrėžia ir priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ kriterijus bei numato galimas taikyti sankcijas. Programoje nurodyta, kokias sankcijas galima taikyti pagal šią priemonę – paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Konkrečias sankcijų taikymo sąlygas numato šios priemonės įgyvendinimo taisyklės (Taisyklės).

8.4.3. Bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz M. B., C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (ES Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz M. B., C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). ES Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz M. B., C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).

8.4.4. Šios bylos atveju pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti apibrėžtus projekto tikslus. Tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Kaip aptarta, paramos susigrąžinimo priemonė nepasižymi baudžiamumu, o labiau skirta užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tokiu būdu viešosios gėrybės finansuojamos pasitelkiant privačią iniciatyvą, kuriai būdingas dispozityvumas pasirenkant konkrečias tikslų pasiekimo priemones. Taigi, iš vienos pusės laikant, kad gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios buvo įsipareigojimų prisiėmimo momentu (paraiškos pateikimo momentu), iš kitos pusės reikia laikyti, kad būtent su tokia rizikos apimtimi susitaikė ir ją prisiėmė pareiškėjas. Kadangi paraiškos pateikimo metu galiojusioje Taisyklių 63.6.2 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nepasiekus nurodytų miško kokybės parametrų taikomas paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimas, laikytina, kad pareiškėjas laisva valia sutiko su tokiomis pasekmėmis. Be to, nusprendus, kad miško įveisimo išmokos yra negrąžinamos, dalis rizikos lieka viešųjų finansų pusei. Dėl to laikytina, kad ir poveikio priemonė pareiškėjui nėra absoliuti. Toks pasekmių derinys laikytinas atitinkančiu pareiškėjo ir viešojo intereso pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo argumentai dėl poveikio priemonės diferencijavimo procentais atmestini.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Byloje pateiktas SEB mokėjimo nurodymas, pagal kurį pareiškėjas yra sumokėjęs už skundo padavimą teismui, 22,50 Eur žyminio mokesčio. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą, tuo pačiu pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Kadangi pareiškėjo reikalavimai ir argumentai dėl pažeidimo buvimo ir pagrindo taikyti poveikio priemones atmesti, o dėl poveikio priemonių taikymo palaikyti iš dalies, bet dėl reikšmingos ginčo sumos (8 164,80 Eur iš 13 782,30 Eur) laikytina kad reikalavimai patenkinti 50 proc.

Kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimų buvo patenkinta 50 proc., pareiškėjui priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio.

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 18-04-01 matyti, kad pareiškėją atstovavo advokatas Č. D. K., tačiau į bylą pareiškėjas nepateikė konkretaus patirtų išlaidų paskaičiavimo ir įrodymų apie jo atstovui advokatui sumokėtas sumas, todėl kitų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. KV-371 (10.6.1 E) dalį, kuria nuspręsta susigrąžinti 933,12 Eur miško įveisimo išmokos už sklypą, kurio kadastrinis Nr. 8624/0003:216 ir 7 231,68 Eur miško įveisimo išmokos už sklypą, kurio kadastrinis Nr. 8684/0002:277.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjo A. C. naudai iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 11,25 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis