Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Sudokas“ administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nepilnametis sūnus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas Marijampolės Ryto pagrindinėje mokykloje, adresu Mokyklos g. 22, Marijampolė, neteisėtai disponavo šešiais šaudmenimi, kurie priskiriami „C“ kategorijai ir civilinėje apyvartoje draudžiami. Kadangi K. P. nusižengimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (16 metų amžiaus), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens tėvas V. P.. Dėl tėvų valdžios nepanaudojimo V. P. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai. Be to, gautas asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 2), todėl byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Nustatytų faktinių aplinkybių ir V. P. kaltę, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19100819572, kuriame nurodoma pažeidimo esmė ir V. P. paaiškinimas, kuriame nurodo, jog jam buvo žinoma, kad jo nepilnametis sūnus internetinėje svetainėje įsigijo neleistinų civilinėje apyvartoje daiktų. Stengiasi sūnų auklėti tinkamai, tačiau negalėjo sukontroliuoti, ką sūnus įsigijo, nes dažnai išvyksta dirbti komandiruotėse. Grįžus iš darbo sūnus parodė, ką įsigijo, todėl jis paėmė ginklą ir šaudmenis, tačiau sūnus juos surado ir V. P. nežinant nusinešė juos į mokyklą (b. l. 1), V. P. pareiškimas, kuriame nurodo, jog su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 8), nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 3-5), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6), liudytojų apklausos protokolai (b. l. 7-12). Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalies požymius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad V. P. nepanaudojo savo kaip tėvo valdžios tinkamam sūnaus auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad V. P. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu 637 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.