Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI2-117-257/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-17
Bylos Nr.: eI2-117-257/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01033-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: D. J.
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, S. M.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Advokatai: Irmantas Tumas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-117-257/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01033-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.2.2; 7.2.5; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 17 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei S. M.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. 2021 m. gegužės 20 d. teismui per elektroninių paslaugų portalą pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdybos, VSDFV) Mažeikių skyriaus (dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (8.20) IVI_SP3-75; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-2665.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas sutiko dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir Mažeikių skyrius) 2020 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2_9122 „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“. Mažeikių skyrius nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš jo turto skolą, kuri 2020-10-07 yra 2960,73 Eur, iš jų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų – 2436,16 Eur, delspinigių – 137,20 Eur, palūkanų – 387,37 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjusi jo skundą, 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą įpareigoti Mažeikių skyrių patikslinti 2020 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. VRE_SP2_9122 „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į senaties terminą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos D. J. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais, taip pat laikotarpį, už kurį yra priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį palūkanų ir delspinigių dydį, nesumokėtas vaikų išlaikymo išmokų skolos sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sumas ir atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo. Mažeikių skyrius, vadovaudamasis nurodytu 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu, 2021 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. (8.20) IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ patikslinimo“. Šiame sprendime konstatuota, kad jo skola 2020 m. spalio 7 d. sudaro 1630,34 euro, iš jų: 1394,37 euro išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 155,01 euro palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir 80,96 euro delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjusi jo skundą, 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (9.8E) 1-2665, kuriuo įpareigojo Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolą. Pateikti paklausėjui išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška. Su tokiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu nesutinka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis numato, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Analogiškai numato ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 35 punktas. Vadinasi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, matydama Mažeikių skyriaus padarytus pažeidimus, turėjo ir galėjo patį išspręsti skundą iš esmės, negrąžindama klausimo spręsti teritoriniam skyriui iš naujo. Pakartotinis klausimo grąžinimas nagrinėti teritoriniam skyriui teisės aktuose nėra numatytas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, grąžindama klausimą nagrinėti Mažeikių skyriui, viršijo savo įgaliojimus, ir tas daro 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą neteisėtu. Esant šioms aplinkybėms, prašo skundžiamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) 1-2665 panaikinti. Sutinka su skundžiamame sprendime išsakytu vertinimu, kad išieškojimo senaties terminas yra suėjęs ir negalėjo būti pradėtos taikyti naujos priverstinio poveikio priemonės skoloms, kurios atsirado iki 2015-10-07 (2020-10-07 sprendimo Nr. VRE_SP2-9122 priėmimo). Vadinasi, iš jo gali būti išieškoma išlaikymo skola tik už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. birželio 1 d. (tuometinės Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. V2-8254 nusprendė sustabdyti išmokų jo sūnui mokėjimą). Už vienerius metus, septynis mėnesius ir tris savaites, skaičiuojant po 43,44 euro/mėn., susidaranti skola yra tik 857,94 euro. Palūkanos irgi gali būti skaičiuojamos tik už nurodytą laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Delspinigiai negali būti išieškomi, nes jie gali būti skaičiuojami tik už sumas, turėtas sumokėti, bet nesumokėtas po 2018 m. sausio 1 d. Tuo tarpu, išmokų jo sūnui mokėjimas sustabdytas anksčiau.

Pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Tumas 2021 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 str. 2 d.). VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimas ir yra toks dokumentas, todėl betarpiškai susijęs su pareiškėjo turtinių pareigų apimtimi, nes juo konstatuota, kad pareiškėjo skola 2020 m. spalio 7 d. sudaro 1630,34 euro, iš jų: 1394,37 euro išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 155,01 euro palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir 80,96 euro delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. VSDFV 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu įpareigojo Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškomą skolą ir pateikti apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška. VSDFV Mažeikių skyrius 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą priėmė vykdymas ginčijamą VSDFV 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą. Panaikinus VSDFV balandžio 20 d. sprendimą, negaliotų ir VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas. Todėl, reikalavimai dėl VSDFV ir jos teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo, išlieka aktualūs. Pareiškėjo atstovas neturi duomenų apie VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo apskundimą privaloma ikiteismine tvarka.

Pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Tumas 2021 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pasilieka prie pozicijos, išdėstytos 2021 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Nemato būtinybės ginčyti VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą. Skundu prašo teismo pripažinti, kad iš pareiškėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą priverstinai išieškotina 857,94 euro išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų bei 61,88 euro palūkanų. Tenkinus skundą ir teismui pripažinus, kokia suma iš pareiškėjo išieškotina į valstybės biudžetą ryšium su įsiskolinimu vaikų išlaikymo fondui, nebeliks pagrindo šią sumą nustatinėti teritorinio VSDFV skyriaus sprendimais. Pilnai pasilieka prie savo skundo reikalavimų, tikslinti jo neturi pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (LR CK 3.204 straipsnio 1 dalis). Vaiko B. J. tėvas D. J. pareigą išlaikyti savo vaiką, taip kaip numatytą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta prievolė periodiškai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, vykdė netinkamai, todėl susidarė nurodyta skola, kuriai buvo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Pareiškėjas D. J. nesutinka su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, tačiau palūkanos ir delspinigiai yra paskaičiuoti teisingai ir pagrįstai, remiantis teisės aktais. Nei Vaikų išlaikymo fondo, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatymuose, nei Pakeitimo įstatyme išmokų administratoriui nėra nustatyta galimybė skolininką atleisti nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Pareiškėjui D. J. buvo išsamiai pateiktas palūkanų ir delspinigių skaičiavimo paaiškinimas. Buvo reglamentuojama, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2018-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Delspinigių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro už kiekvieną įsiskolinimo dieną (0,03 % už 1 dieną), skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Pareiškėjas D. J. prašo teismo panaikinti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodytas sprendimas yra negaliojantis, nes 2021 m. gegužės 13 d. buvo priimtas naujas sprendimas Nr. (8.20)IVI_SP3-203 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“, todėl pareiškėjo D. J. 2021 m. gegužės 19 d. skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 40 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę: priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Vadovaujantis VSD įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1 punkto 1.1 papunkčiu, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d., Fondo valdybos Mažeikių skyriui buvo pavesta centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą (toliau – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas) paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą (redakcija galiojusi iki 2017-12-31, toliau – Vaikų išlaikymo fondo įstatymas) paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Taigi, Fondo valdyba nėra įgaliota priimti sprendimus dėl vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo bei išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų skolos, apskaičiuotų delspinigių ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 1 straipsniu buvo išdėstyta nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: 5) iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos; 6) įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi VSD įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Remiantis VSD įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, į Valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus valstybinio socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Taigi, remiantis minėtomis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo ir VSD įstatymo nuostatomis išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas taip pat pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti šias išmokas atsiradimo dienos. Iki Pakeitimo įstatymo galiojusios Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Iki Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo, senaties terminas išmokėtoms išmokoms išieškoti nebuvo taikomas. Vadovaujantis VSD įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi (redakcija galiojusi 2020 metais) VSD įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų. Pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą su 2020 m. spalio 15 d. pareiškimu dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-9122 apskundimo. Fondo valdyba, įvertindama situacijos teisinį reglamentavimą, 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-8040 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo“ įpareigojo Fondo valdybos Mažeikių skyrių patikslinti 2020 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-9122 „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka“, dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į senaties terminą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos pareiškėjui priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais, taip pat laikotarpį, už kurį yra priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį palūkanų ir delspinigių dydį, nesumokėtas vaikų išlaikymo išmokų skolos sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sumas ir atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo. Pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. pareiškimu kreipėsi į Fondo valdybą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (8.20) IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“ apskundimo. Fondo valdyba, įvertinusi minėtą sprendimą bei skyriaus pateiktą papildomą informaciją, nustatė, kad apskaičiuojant išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydį nebuvo įvertinta tai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra suėjęs ir negalėjo būti pradėtos taikyti naujos priverstinio poveikio priemonės skoloms, kurios atsirado iki 2015 m. spalio 7 d. (2020-10-07 sprendimo Nr. VRE_SP2-9122 priėmimo) bei pervestos lėšos turėjo būti įvertintos skaičiuojant skolos dalį dėl senaties (gautomis lėšomis turėjo būti dengiamos seniausios skolos). Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriui pavesta administruoti vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolas (apskaičiuoti išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydį bei su šiomis išmokomis susijusias palūkanas bei delspinigius, priverstine tvarka išieškoti skolą ir užtikrinti išieškojimo vykdymą) 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-2665 „Dėl skolos valstybės biudžetui“ įpareigojo Fondo valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą Pareiškėjo skolą ir pateikti išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška. Pagal Fondo valdybos Mažeikių skyriaus gautus duomenis, skolos perskaičiavimas buvo atliktas ir 2021 m. gegužės 13 d. priimtas bei 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjui išsiųstas patikslintas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Naikinti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (8.20) IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“ ir Fondo valdybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-2665 „Dėl skolos valstybės biudžetui“ nėra pagrindo. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (8.20) IVI_SP3-75 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-2665 teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad į Vaikų išlaikymo fondo administraciją (toliau – Fondo administracija) pareiškėja S. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 27 d. Fondo administracija 2012 m. rugsėjo mėn. priėmė sprendimą Nr. V2-12112 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2012 m. birželio 30 d. išmokėti 147,33 Lt, o nuo 2012 m. liepos 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 150,00 Lt dydžio išmoką B. J. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Fondo administracija priėmė sprendimą Nr. V2-8254 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo sustabdymo“, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. B. J. buvo sustabdytas išmokų mokėjimas.

Atsakovas 2020 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. VRE SP2-9122 „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 19 d. gavo D. J. 2020-10-15 pareiškimą dėl sprendimo apskundimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu įpareigojo Fondo valdybos Mažeikių skyrių patikslinti 2020-10-07 sprendimą Nr. VRE_SP2-9122„Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į senaties terminą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos D. J. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais, taip pat laikotarpį, už kurį yra priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį palūkanų ir delspinigių dydį, nesumokėtas vaikų išlaikymo išmokų skolos sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sumas ir atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.

Atsižvelgiant į 2020-11-16 Fondo valdybos sprendimą, 2021 m. vasario 26 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. (8.20)IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE SP2-9122“ patikslinimo“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo skolą, kurią sudaro 1630,34 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų – 1394,37 Eur, 2014-07-22 – 2017-12-31 palūkanų suma – 155,01 Eur, 2018-01-01 – 2018-09-21 delspinigių suma – 80,96 Eur.

2021 m. kovo 22 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą Nr. (1.5E) DV_S-6162 dėl D. J. vaikų išlaikymo išmokų skolos pripažinimo beviltiška, suėjus skolos išieškojimo senaties terminui.

2021 m. kovo 30 d. Fondo valdyba priėmė įsakymą Nr. V-213 „Dėl D. J. vaikų išlaikymo išmokų skolos nurašymo, suėjus skolos išieškojimo senaties terminui“. 2021 m. kovo 31 d. priimtas įsakymas dėl korektūros klaidos ištaisymo įsakyme Nr. V-213.

2021 m. kovo 23 d. Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjo D. J. 2021-03-19 pareiškimas dėl 2021-02-26 sprendimo apskundimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-2665, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021-03-19 pareiškimą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (8.20)IVI_SP3-75, nusprendė įpareigoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą skolą. Pateikti paklausėjui išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška.

Atsakovas 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-203 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškoti 1023,48 Eur skolą, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų – 912,24 Eur, 2015-10-22 – 2017-12-31 palūkanų suma – 61,98 Eur, 2018-01-01 – 2018-09-21 delspinigių suma – 49,26 Eur. Pastarasis sprendimas persiųstas pareiškėjui 2021 m. gegužės 18 d. raštu.

2021 m. gegužės 18 d. raštas ir 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (8.20)IVI_SP3-203 pareiškėjui įteikti 2021 m. gegužės 24 d.

2021 m. gegužės 25 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė Fondo valdybai išvadą Nr. (1.5E) DV_S-11569 dėl D. J. vaikų išlaikymo išmokų skolos pripažinimo beviltiška, suėjus skolos išieškojimo senaties terminui.

Pareiškėjas nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, matydama Mažeikių skyriaus padarytus pažeidimus, turėjo ir galėjo patį išspręsti skundą iš esmės, negrąžindama klausimo spręsti teritoriniam skyriui iš naujo. Pakartotinis klausimo grąžinimas nagrinėti teritoriniam skyriui teisės aktuose nėra numatytas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, grąžindama klausimą nagrinėti Mažeikių skyriui, viršijo savo įgaliojimus, ir tas daro 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą neteisėtu. Esant šioms aplinkybėms, prašo skundžiamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) 1-2665 panaikinti. Panaikinus Fondo valdybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, negaliotų ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-23 iki 2021-07-01, toliau – ir Taisyklės).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai, be kita ko, kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis). Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (4 dalis).

Pažymėtina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015).

Iš Fondo valdybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-2665 „Dėl skolos valstybės biudžetui“ matyti, kad Fondo valdyba, tikrindama VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. priimto sprendimo teisėtumą, nustatė, kad apskaičiuojant išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydį nebuvo įvertinta tai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra suėjęs ir negalėjo būti pradėtos taikyti naujos priverstinio poveikio priemonės skoloms, kurios atsirado iki 2015 m. spalio 7 d. (2020-10-07 sprendimo Nr. VRE_SP2-9122 priėmimo) bei pervestos lėšos turėjo būti įvertintos skaičiuojant skolos dalį dėl senaties (gautomis lėšomis turėjo būti dengiamos seniausios skolos). Fondo valdyba 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-2665 „Dėl skolos valstybės biudžetui“, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, nusprendė įpareigoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą pareiškėjo skolą ir pateikti išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Pagal Taisyklių 36 punktą sprendimas turi būti pagrįstas atitinkamomis teisės aktų normomis, skundo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, būti tikslus ir išsamus, jame taip pat turi būti nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Fondo valdyba, veikė kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, taigi, priimdama 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-2665 „Dėl skolos valstybės biudžetui“ vertino tarp pareiškėjo ir VSDFV Mažeikių skyriaus kilusį ginčą dėl pareiškėjo skolos apskaičiavimo teisingumo. Fondo valdybai 2021 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. (9.8E) I-2665 padarius išvadą, kad apskaičiuojant išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydį nebuvo įvertinta tai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra suėjęs ir negalėjo būti pradėtos taikyti naujos priverstinio poveikio priemonės skoloms, kurios atsirado iki 2015 m. spalio 7 d. (2020-10-07 sprendimo Nr. VRE_SP2-9122 priėmimo) bei pervestos lėšos turėjo būti įvertintos skaičiuojant skolos dalį dėl senaties (gautomis lėšomis turėjo būti dengiamos seniausios skolos), Fondo valdyba teisėtai ir pagrįstai laikydamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 35 punkto reikalavimų, įpareigojo Fondo valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą pareiškėjo skolą ir pateikti išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška..

Nors ir VSDFV 2021 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. (9.8E) I-2665 nėra nurodoma, ar pareiškėjo skundas tenkinamas ar tenkinamas iš dalies, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai galima suprasti, jog pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Kaip jau minėta, atsakovas 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-203 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka iš pareiškėjo išieškoti 1023,48 Eur skolą, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų – 912,24 Eur, 2015-10-22 – 2017-12-31 palūkanų suma – 61,98 Eur, 2018-01-01 – 2018-09-21 delspinigių suma – 49,26 Eur. Pastarasis sprendimas pareiškėjui įteiktas. Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (8.20)IVI_SP3-203 būtų negaliojantis ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip nurodė pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Tumas 2021 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškėjo atstovas neturi duomenų apie VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo apskundimą privaloma ikiteismine tvarka.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes VSDFV Mažeikių skyrius, vykdymas VSDFV 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-2665, kuriuo buvo įpareigotas perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą pareiškėjo skolą ir pateikti išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, priėmė iš esmės naują 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-203 dėl pareiškėjo skolos, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas 2021 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. (8.20)IVI_SP3-75 „Dėl 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo „Dėl D. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-9122“ patikslinimo“, yra negaliojantis.

Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti teismui patikslintą skundą bei pasinaudoti teise apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-203. Pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Tumas 2021 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nemato būtinybės ginčyti VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą. Pilnai pasilieka prie savo skundo reikalavimų, tikslinti jo neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 12 straipsnyje, 56 straipsnio 4 dalyje, 80 straipsnyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ atitinkamai 10 straipsnyje, 57 straipsnio 4 dalyje, 81 straipsnyje) įtvirtintas aktyvaus teismo principas, kuris nereiškia, kad teismas gali išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų ir keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva, tačiau apima teismo priedermę prireikus išaiškinti pareiškėjui teisę patikslinti pateiktą skundą, kad pareiškėjo siekiamas iškelti administracinis ginčas teisme galėtų būti išspręstas iš esmės (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-757/2014, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2086-520/2015 ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, vykdė ABTĮ 12 straipsnyje nustatytą pareigą, 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę skųsti konkretų teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį administracinį aktą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-203) ir pasiūlė pareiškėjui patikslinti jo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjas jų nepatikslino. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismas negali išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų ir keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką ir pareiškėjas teismo neprašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (8.20)IVI_SP3-203, todėl teismas dėl šio galiojančio ir nenuginčyto administracinio akto nepasisakys. Likusieji pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl ginčijamų sprendimų laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizuotini.

Pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Tumas 2021 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, skundu prašo teismo pripažinti, kad iš pareiškėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą priverstinai išieškotina 857,94 euro išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų bei 61,88 euro palūkanų. Tenkinus skundą ir teismui pripažinus, kokia suma iš pareiškėjo išieškotina į valstybės biudžetą ryšium su įsiskolinimu vaikų išlaikymo fondui, nebeliks pagrindo šią sumą nustatinėti teritorinio VSDFV skyriaus sprendimais.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusia 2021 m. gegužės 27 d. teismo nutartimi, be kita ko, buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo D. J. skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo ,,pripažinti, kad iš jo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą priverstinai išieškotina 857,94 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų bei 61,88 Eur palūkanų“ kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas pastarosios nutarties nurodyta tvarka neapskundė. Papildomai pažymėtina, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr.A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (8.20) IVI_SP3-75 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-2665, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius