- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- 1S-93-1020/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 4 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 231 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d. 16.07 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, iš I. N. neteisėtai įgijo į dvi plastikines dėžutes, apvyniotas maistine plėvele, supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 533,008 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šią psichotropinę medžiagą G. S. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną 17.25 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po automobilio sustabdymo, policijos pareigūnui radus dalį gabenamos psichotropinės medžiagos, G. S., trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. išimti ir apžiūrėti rastas psichotropinės medžiagos, bei siekdamas sunaikinti įkalčius, taip išvengiant baudžiamojo persekiojimo, iš policijos pareigūno rankų atėmė vieną plastikinę dėžutę su psichotropine medžiaga ir jos turinį išbėrė ant žemės. Po ko, įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistė paėmė vieną dėžutę su psichotropine medžiaga iš G. S. naudoto automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei surinko G. S. ant žemės išbertas psichotropines medžiagas. Tokiu būdu įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta 533,008 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
2. Be to, G. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: G. S., 2020 m. gruodžio 2 d. 17.25 val. (duomenys neskelbtini), savo rankinėje neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje apyvartoje draudžiamą triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu šį ginklą rado ir išėmė.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka G. S. laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Klaipėdos apygardos ir Kauno apygardos teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. S. buvo tęsiamas iki 2022 m. kovo 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Apygardos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir G. S. nedelsiant paleisti iš suėmimo, jam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.
5.1. Gynėjo teigimu, apygardos teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nei vienas iš kaltinamųjų nedavė G. S. kaltinančių parodymų. Gynėjo teigimu, G. S. kaltinančius parodymus davė tik policijos pareigūnai ir juos teismas nepagrįstai suabsoliutino bei vertino nekritiškai. Teismas neatsižvelgė į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kurioje ne kartą pabrėžta, kad policijos pareigūnai, kaip liudytojai, visada yra suinteresuoti proceso baigtimi, ir todėl jų parodymus būtina vertinti atsargiai.
5.2. Gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad G. S., vengdamas baudžiamosios atsakomybės, gali slėptis (bėgtis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasak gynėjo, konstatuodamas šį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, kurie neparemti byloje esančiais duomenimis. Gynėjo teigimu, teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad G. S. anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini), nes byloje esančiame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše (t. 8, b. l. 97–102) tokie duomenys neužfiksuoti. Konstatuodamas minėtą suėmimo taikymo pagrindą, teismas nepagrįstai sureikšmino ir G. S. inkriminuojamų veikų sunkumo faktą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog G. S. socialiniai ryšiai nėra pakankamai tvirti ir nepaneigia bėgimo (slėpimosi) galimybės. Anot gynėjo, G. S. saisto stiprūs socialiniai ir šeiminiai ryšiai: jis yra vedęs, su sutuoktine augina mažametį sūnų, o 2020 m. lapkričio 25 d. jo žmona buvo paskirta ir savo sesers globėja. G. S. nuo 2017 m. kovo 14 d. yra įsteigęs įmonę, kurioje dirba ir iš ko pragyvena. Visa tai rodo, kad G. S. paleidus iš suėmimo, jis galėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Be to, G. S. iki suėmimo aktyviai sportavo bei pasiekimais garsino Lietuvos vardą. Anot gynėjo, G. S. sutuoktinei taipogi reikalinga pagalba, nes jai vienai šiuo metu tenkanti našta nulėmė jos sveikatos pablogėjimą. Gynėjo teigimu, teismo išvada, kad visi minėti ryšiai neatgrasė G. S. nuo neteisėto veikimo, yra formali bei padaryta išsamiai neįvertinus visų minėtų aplinkybių. Skunde pažymima, kad, konstatuojant minėtą suėmimo taikymo pagrindą, liko neįvertinta ir tai, jog kaltinamasis niekada nebandė bėgti (slėptis) nuo pareigūnų, nesipriešino sulaikomas ir nebuvo skelbta jo paieška.
5.3. Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad G. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors praeityje G. S. teistas, anksčiau jo padarytos veikos nėra analogiškos toms, kurios inkriminuojamos nagrinėjamoje byloje. Taigi, gynėjo įsitikinimu, konstatuodamas minėtą suėmimo taikymo pagrindą, teismas vadovavosi tik prielaidomis. Be to, gynėjas pažymi, kad darydamas minėtą išvadą, teismas nurodė, kad G. S. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šia tikrovės neatitinkančia aplinkybe vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. nebuvo įtariamas ir nėra kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Pasak gynėjo, visa tai rodo, kad apygardos teismas sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo priėmė išsamiai nesusipažinęs su nagrinėjama byla.
5.4. Gynėjas, vadovaudamasis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei šių teismų formuojama praktika, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti G. S. atžvilgiu taikant švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Gynėjo įsitikinimu, stiprūs jo ginamojo socialiniai ryšiai ir pavyzdingas elgesys kardomosios priemonės – suėmimo taikymo metu patvirtina, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tokiomis priemonėmis, kaip užstatas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir kitomis už suėmimą švelnesnėmis priemonėmis, tačiau šių priemonių taikymo galimybės teismas nesvarstė. Vadovaudamasis EŽTT praktika, gynėjas teigia, kad šioje situacijoje pati efektyviausia kardomoji priemonė būtų užstatas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad G. S. tėvas J. S. už savo sūnų yra sumokėjęs 10 000 Eur dydžio užstatą. Tokia suma G. S. artimiesiems yra labai didelė ir kaltinamasis ja nerizikuotų, bijodamas prarasti šeimos narių pasitikėjimą. Visgi gynėjas pažymi, kad šiuo metu ši užstatui skirta suma iš teismo depozitinės sąskaitos yra susigrąžinta, tačiau nusprendus taikyti tokios rūšies kardomąją priemonę, ji nedelsiant būtų pervesta. Be to, gynėjo teigimu, G. S. atžvilgiu užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pakaktų taikyti ir intensyvią priežiūrą, nes ja užtikrinami lygiai tokie patys tikslai kaip ir suėmimo atveju – užkertamas kelias bėgti (slėptis) nuo teismo ir bausmės vykdymo, daryti naujas nusikalstamas veikas bei trukdyti procesui, bet tuo pačiu asmeniui yra sudaroma galimybė dirbti ir rūpintis šeima. Gynėjo teigimu, G. S. atžvilgiu galėtų būti taikomas ir abiejų minėtų kardomųjų priemonių – užstato ir intensyvios priežiūros – kompleksas. Visgi pratęsdamas suėmimo taikymo terminą, apygardos teismas, kaip ir ankstesnėse nutartyse nenurodė jokių motyvų, kodėl švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
5.5. Gynėjo įsitikinimu, pratęsdamas suėmimą dar trims mėnesiams apygardos teismas nesilaikė ir principo, jog suėmimo trukmei ilgėjant būtina nuolat tikrinti prievartos priemonės taikymo būtinumą ir spręsti ar neišnyko jos taikymo pagrindai. Anot gynėjo, pratęsdamas suėmimo terminą teismas tiesiog formaliai nurodė, kad anksčiau teismų sprendimais nustatyti suėmimo taikymo pagrindai nepasikeitė ir taip pažeidė BPK 11 straipsnio reikalavimus. G. S. suėmimas taikomas jau vienerius metus, ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, byla nagrinėjama teisme, taigi yra visi pagrindai ir sąlygos kaltinamajam nuosprendžio priėmimo laukti būnant laisvėje bei jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras skundą prašė atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas atmestinas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo G. S. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundą ir įvertinusi teismui pateiktą skundui nagrinėti reikalingą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra pagrįstas ir teisėtas.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo pozicija, kad nei vienas iš kaltinamųjų tyrimo metu nedavė tiesiogiai G. S. kaltinančių parodymų. Tačiau byloje vertinami ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir visų kitų duomenų visuma, šiuo atveju – įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokoluose, pareigūnų ir automobilio vaizdo kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose ir kitoje bylos medžiagoje esantys duomenys, be to, minėtų duomenų visumoje gali būti vertinami ir pareigūnų parodymai. Be to, vertinant skundo argumentus pastebėtina, kad iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos 2022 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis I. N., be kita ko, nurodė apie G. S. perduotą siuntinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą.
9. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamoje nutartyje nurodytus G. S. taikomo suėmimo termino pratęsimo motyvus, susijusius su analizuojamo pagrindo egzistavimu, su apygardos teismo išvadomis nesutinka.
10.1. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. S. yra kaltinamas padaręs vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis), vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 231 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog vien už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė. Taigi akivaizdu, kad G. S. gresianti bausmė yra itin griežta, o tai gali turėti įtakos siekiant išvengti atsakomybės pasislepiant nuo baudžiamojo persekiojimo ir teismo. Visgi, šiame kontekste sutiktina su gynybos pozicija, kad nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Sprendžiant klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumas visais atvejais, turi būti vertinamas kaltinamojo socialinių ryšių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.
10.2. Apygardos teismas, konstatuodamas minėtą suėmimo pagrindą, be kita ko, pabrėžė, kad kaltinamasis yra teistas ir užsienio valstybėje, todėl yra pagrindas manyti, kad šis asmuo turi ryšių užsienio valstybėse. Teisėjų kolegija sutinka, kad G. S. anksčiau yra teistas užsienio valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini) už 2014 m. šios valstybės teritorijoje įvykdytas vagystes (sutiktina su gynėjo pozicija, jog apygardos teismas nutartyje suklydo nurodydamas (duomenys neskelbtini)). Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu) G. S. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis užverbavo ir išnaudojo asmenį jį išgabendami į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. už prekybą žmonėmis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad būtent (duomenys neskelbtini) 2015 metais gimė G. S. sūnus (kuris jau ne vienerius metus su mama ir tėčiu gyvena Lietuvoje); kaltinamasis aktyviai sportavo, taip pat ir dalyvavęs varžybose užsienio šalyse, tačiau nepaisant visų šių aplinkybių apie kaltinamojo ryšius užsienyje teismas neįžvelgia tvirto ir abejonių nekeliančio pagrindo konstatuoti, kad tokie ryšiai gali paskatinti kaltinamąjį slėptis nuo proceso. Tokia išvada darytina įvertinus duomenis apie kaltinamojo atžvilgiu anksčiau Lietuvoje vykdytą baudžiamąjį persekiojimą dėl prekybos žmonėmis, kai jis, nepaisant gresiančio laisvės atėmimo, proceso niekaip nevengė (už minėtą nusikaltimą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų).
10.3. Viso minėto baudžiamojo proceso metu G. S. atžvilgiu buvo taikomos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės ir jos užtikrino jo dalyvavimą procese – net ir paskelbus nuosprendį, kuriuo kaltinamajam buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, G. S. ir toliau dalyvavo procese bei iš Lietuvos neišvyko. Tokių aplinkybių kontekste, įvertinant kaltinamojo socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais Lietuvoje bei galimybes eliminuoti asmens pasislėpimo riziką švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis, teismas neįžvelgia pagrindo išvadoms dėl suėmimo skyrimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir jį šalina.
11. Visgi, kaltinamojo G. S. suėmimas buvo grindžiamas ne tik dėl jo galimo pasislėpimo, bet ir siekiant eliminuoti vis pasikartojančių ir galimų naujų nusikalstamų veikų riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
11.2. G. S., be kita ko, kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau du kartus teistas. (duomenys neskelbtini) G. S. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už šios valstybės teritorijoje 2014 m. įvykdytas vagystes. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės sukeliami suvaržymai bent jau ilgalaikės teigiamos įtakos G. S. elgesiui neturėjo, nes 2016 m. kovo mėn. jis, veikdamas bendrininkų grupėje, iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) išgabeno asmenį siekdamas jį išnaudoti, t. y. prekiavo žmogumi. Už šios veikos padarymą 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, G. S. buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Atlikus dalį bausmės, nuteistajam buvo išreikštas pasitikėjimas ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas 2020 m. rugsėjo 10 d.). Visgi, vadovaujantis kaltinimu, toks teismo pasitikėjimas nepasiteisino – nepraėjus 3 mėnesiams nuo G. S. išregistravimo iš probuojamųjų asmenų registro dienos, jis galimai padarė tris naujas nusikalstamas veikas, iš kurių viena buvo susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu – daugiau nei 0,5 kg amfetamino (BK 260 straipsnio 3 dalis). Išdėstytos aplinkybės, nepaisant gynėjo nurodomų argumentų apie kaltinamojo galimybę dirbti ir jo turimus socialinius ryšius, egzistavusius ir kaltinamojo G. S. sulaikymo su galimai labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metu, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad G. S., nepaisant jam taikomų prievartos priemonių, gali ir toliau daryti naujas bei vis pavojingesnes nusikalstamas veikas, todėl jo suėmimas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįstas ir proporcingas.
12. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą ir pavojingumą (ypač galimai įvykdytą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, kai buvo galimai įgytas, laikytas ir automobiliu gabentas labai didelis psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis), sunkumą (vienas iš jų labai sunkus tyčinis nusikaltimas), ankstesnius teistumus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (už vagystes ir prekybą žmogumi), anksčiau kaltinamajam taikytas, bet jo elgesio esmingai nepakeitusias valstybės prievartos priemones (taikytos realios laisvės atėmimo bausmės), bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokato prašomas taikyti užstatas ir jo suma nėra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir mastui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė (net ir jį taikant kartu su intensyvia priežiūra), vertinant pasikartojančių ir sunkėjančių nusikalstamų veikų, susijusių su turtinės ar kitokios naudos gavimu, riziką, neleidžia užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybės, kuri paprastai taikoma siekiant išvengti kaltinamojo pasislėpimo rizikos ir neužkerta fizinių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, praeityje nors ir švelnesni, tačiau savo pobūdžiu panašūs ribojimai buvo taikyti G. S. taikant probaciją, tačiau šie apribojimai ir įpareigojimai ilgalaikėje perspektyvoje galimai buvo neefektyvūs. Taigi visa tai rodo, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra neefektyvios ir bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.
13. Kaltinamojo G. S. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 15 mėnesių. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, ji pasiektų pusantrų metų, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo G. S. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir netruks neapibrėžtą laiką (byloje įrodymų tyrimas iš esmės pabaigtas, o artimiausiame posėdyje, įvyksiančiame 2022 m. kovo 31 d., planuojamos baigiamosios kalbos). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo G. S. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam G. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.