- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- I3-1074-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00304-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Pareiškėjas
- Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. A. dėl sprendimo ir akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti:
1) Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytais žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (toliau – ir sprendimas);
2) Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MGA-13 (toliau – ir aktas).
Nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 29 įsakymu Nr. 5-203 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytais žalai apskaičiuoti sudarymo” sudaryta Komisija, kuri vadovaudamasi 2021 m. balandžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. MGA-4 (toliau – ir apžiūros aktas) surašė 2021 m. gruodžio 13 d. aktą, kurio pagrindu 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, pagal kurį pareiškėjas turi A. A. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atlyginti nuostoliams už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Nesutinka su sprendime nurodytu žalos dydžiu ir įpareigojimu per 1 mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui 6193,41 Eur nuostolius už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą. Mano, kad sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.
Argumentuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepakvietė nė vieno Komisijos nario ir atsakovės atstovo į derliaus nuėmimą tam, kad įsitikinti kiek buvo prikulta žieminių rapsų. Deklaruojama derliaus netekimo skaitinė išraiška nustatyta nesilaikant skaidrumo principo, nes paremta tik suinteresuoto žalos dydžiu asmens vienašališkai deklaruotais ir nepatikrintais skaičiais, kurie gali neatspindėti faktinio žalos dydžio. 2021 metai buvo nepalankūs žieminiams rapsams, pareiškėjo duomenimis, Tauragės ūkininkai prikūlė tik 1,5 t/ha, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atsakovei deklaruotas 2,204 t/ha yra didesnis nei kitų ūkininkų praėjusių metų prikūlimo vidurkis. Šis rodiklis pagrindžia, jog žieminiai rapsai po pažeidimo ganėtinai gerai atsistatė. 2021 m. balandžio 7 d. pakartotinės apžiūros akte nustatyta, jog ten, kur nukasti stiebai, leidžiamos šoninės šakelės. Mano, kad akte nurodomas derliaus sumažėjimas 7 ha plote iki 40 procentų, ir 3,60 ha plote iki 50 procentų neatitinka pagrįstumo ir patikimumo kriterijų, nes agronomijos žinių neturinčių asmenų vertinimas apie augalų pakenkimo intensyvumą nereiškia realaus derliaus sumažėjimo derliaus nuėmimo metu. Patikimumo prasme derliaus sumažėjimas gali būti lyginamas su kitų to rajono ūkininkų derliaus vidurkiu, nes tai geriausiai ir objektyviai atspindi kiek tų metų žieminių rapsų derliui įtakos turėjo gamtinės sąlygos, žemės derlingumas. Botanikos žinių pradmenys leidžia teigti, kad tiek vaismedžių, tiek krūminių augalų genėjimas gali net ir pagerinti derlių (pvz., vynuogės, obelys ir pan.), todėl ir šiuo atveju, želmenų apskabymas derliui reikšmingos įtakos galėjo ir nepadaryti, nes didesnę įtaką derliui galėjo daryti sausra arba per didelis kritulių kiekis. Pažymi, kad 2021 m. vasario 26 d. apžiūros akte nėra fiksuotas ištrypimo intensyvumas ir pažeistų augalų skaičius, pavyzdžiui, 10 kv/m plote, nepadarytos nuotraukos, neatlikti skaičiavimai, iš kurių būtų galima pagal išmatuojamus dydžius tikėtinai spręsti apie sunaikintų želmenų ar daigų skaičių vertinant žalos pakenkimo intensyvumą.
Nurodo, kad žala augalams padaryta elninių šeimos gyvūnų, kurie tuo metu nebuvo medžiojami. Trečiasis suinteresuotas asmuo tai žinodamas, jokiomis priemonėmis pasėlių nesaugojo, gyvūnų nebaidė, nenaudojo jokių tam įprastai naudojamų repelentų, pirotechnikos gaminių, užtvarų, baidyklių ir pan.. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 įsakymu Nr. 5-58 patvirtinto Finansinės paramos medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonėms diegti teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkte numatyta parama ir pasėlius saugančiomis priemonėmis nesinaudojo. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatsakingais ir tyčiai prilygintinais veiksmais pats savo neveikimu prisidėjo prie žalos padidėjimo. Tai sudaro teisinį pagrindą žalos visai neatlyginti, nes trečiojo suinteresuoto asmens neatsakingas neveikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 8 dalyje numatytą būtiną sąlygą žalai atlyginti, o taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.259 straipsnyje numatytą sąlygą kada žala neatlyginama.
Pažymi, kad pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra suteikęs teisę ir galimybę medžioti klubo medžioklės plotuose, todėl pastarasis turi teisę medžioti savo pasėliuose ir tokiu būdų atbaidyti žvėris, tikslingai mažindamas selekcinių gyvūnų skaičių bandoje. Akcentuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra medžiotojas, kuris net ir turėdamas teisę medžioti klubo medžioklės plotuose, nesaugojo savo pasėlių, tačiau naudojosi medžiojamų gyvūnų ištekliais, kas taip pat sudaro pagrindą mažinti atlygintinų nuostolių dydį CK 6.251 straipsnyje numatytu pagrindu.
Vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis teigia, kad aktas, kaip žalos dydį pagrindžiantis dokumentas, sukelia teisines pasekmes, nes tik nesutinkant su žalos dydžiu numatytas apskundimas.
Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 48-51, 58-61, 66-69) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 458/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punktas numato žalos dydžio skaičiavimo reikalavimus: nustatomas plotas, jo pakenkimo intensyvumas, derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas. Metodikos nuostatos nenumato, kad žalą patyrusiam asmeniui nuimant derlių turi būti kviečiami Komisijos ar medžiotojų klubo nariai. Trečiasis suinteresuotas asmuo veda dvejybinę apskaitą, jis yra atsakingas už jos teisingumą. Metodikos nuostatos nesuteikia teisės Komisijai vertinti ar tikrinti dvejybinės apskaitos teisingumą. Pažymi, kad Metodikos normos nekelia papildomų reikalavimų Komisijos nariams, kad jos sudėtyje būtų agronomijos žinių turintys asmenys. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, Komisija remiasi narių patirtimi ir bendru sutarimu dėl pažeidimo procento. Vadovaujantis Metodikos 2 punktu Komisija žalos įvertinimo apžiūrą nukėlė į 2021 m. balandžio 7 d., kurios metu surašytas apžiūros aktas ir kuriuo buvo vadovaujamasi apskaičiuojant žalą pinigine išraiška. Vadovaujantis Metodikos 1 ir 12 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta didesniuose nei 3,0 ha sklypuose, pasėlių savininkas neprivalo taikyti prevencinių priemonių. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat nesiėmė jokių papildomų priemonių, kad būtų išvengta žalos padidėjimo, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl papildomo medžiojamųjų gyvūnų limito skyrimo bei netaikė prevencinių priemonių. Mano, kad Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b. l. 74-76) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Metodika, todėl abejoti paskaičiuotos žalos dydžiu nėra jokio pagrindo. Kviesti Komisijos narių ar atsakovės atstovo į derliaus nuėmimą neįpareigoja joks teisės aktas. Pareiškėjas ar jo atstovas, dalyvavęs surašant aktą ir jį pasirašęs, galėjo pats inicijuoti dalyvavimą derliaus nuėmime ir jis tam nebūtų prieštaravęs. Pažymi, kad 2021 m. vasario 26 d. surašant apžiūros aktą, dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris patvirtindamas savo parašu nurodė, kad „sklypuose padarytą žalą procentaliai sunku įvertinti, manau, kad gali būti iki 50 proc.“. Jokių kitų pastabų dėl ištrypimo intensyvumo nepateikė. 2021 m. balandžio 7 d. surašant apžiūros aktą pasėlių sunaikinimas buvo nustatytas atitinkamai 40 ir 50 proc.. Pareiškėjo atstovas dėl sunaikintų pasėlių intensyvumo pastabų nepareiškė.
Teigia, kad sėjo žieminius rapsus „DK EXPEDIENT“, kurių derlingumas sudaro 5,98 t/ha. Neaišku, iš kur pareiškėjas ėmė duomenis, kad 2021 m. Tauragės r. ūkininkai prikūlė po 1,5 t/ha ir, kad 2021 m. buvo nepalankūs žieminiams rapsams. Teigia, kad jo žiniomis aplinkiniai ūkininkai prikūlė po 4 t/ha. Pasėlių, auginamų pagal agrotechnikos reikalavimus, apsaugojimui nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos jokių priemonių nevykdė, kadangi pasėliai nėra miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių nutolusiame iki 0,5 ha sklype, to daryti neprivalėjo. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nepasinaudojo valstybės teikiamu repelentų pirkimo, aptvėrimo tvoromis, juostomis, specialių augalų sodinimo, šėryklų įrengimo finansavimu paaiškino, kad šios išlaidos kompensuojamos iki 50 proc. ir tik vieną kartą. Nuomojasi apie 4 ha žemės sklypą, kuris yra miškų apsuptyje, todėl planuoja iš dalies kompensuojamas apsaugos priemones naudoti jame.
Tvirtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jam suteikė teisę ir galimybę medžioti klubo medžioklės plotuose, klaidina teismą. Teigia, kad yra medžiotojas, tačiau teisės medžioti pareiškėjo medžioklės plotuose, į kuriuos patenka ir jo pasėliai, neturi. 2018 metais kreipėsi į pareiškėją su pareiškimu tapti medžiotojų klubo nariu, tačiau pareiškimas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo sudaryta sutartis dėl galimybės medžioti jam priklausančiuose žemės plotuose. Pareiškėjo organizuojamose medžioklėse dalyvavo svečio teisėmis.
Mano, kad pareiškėjas visomis įmanomomis priemonėmis vengia atlyginti jam padarytus nuostolius ir skunde išdėstyti motyvai yra tik jo gynybinė pozicija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas papildomai teismui pateiktame paaiškinime nurodo, kad teismui panaikinus pareigą atlyginti žąlą, draudimo išmoka bus grąžinama draudimo bendrovei, nors įmoka sekantiems 3 metams klubui vis vien bus ženkliai didesnė vien už gautą pretenziją. Vienintelė pretenzija žalai atlyginti buvo gauta iš trečiojo suinteresuoto asmens, nors klubas išsinuomojo apie 12000 ha bendro ploto, iš kurių apie 6000 ha žemės paskirties. Mano, kad tai patvirtina, jog tik jis vienintelis nesaugojo savo pasėlių ploto, nors tam turėjo tinkamas sąlygas. Sumažinus atlygintiną žąlą draudimo bendrovė perskaičiuotų draudimo įmoką. Šiuo metu gauta draudimo išmoka yra deponuota iki bus išspręstas teisminis ginčas dėl žalos atlyginimo. Patenkinus skundą dėl žalos atlyginimo deponuota suma bus gražinta draudimo brokeriui. Dėl reikalaujamos žalos atlyginimo sumos beveik 10 kartų pakilus metinei draudimo įmokai, klubas neturėjo finansinių galimybių apsidrausti.
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčas kilęs dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. yra dviejų žemės sklypų- 7,07 ir 3,60 ha dydžio, esančių (duomenys neskelbtini) naudotojas. Šiuose žemės sklypuose 2021 m. jis augino žemės ūkio pasėlius (rapsus). Šiuos žemės sklypus, kaip medžioklės plotus, naudojo ir pareiškėjas. 2021 m. vasario 26 d. ir balandžio 7 d., A. A. prašymu Komisija apžiūrėjo šiuos žemės sklypus ir nustatė, kad žemės ūkio pasėliams, augantiems šiuose žemės sklypuose, padarė žalą laisvėje gyvenantys medžiojami gyvūnai (stirnos, elniai), atitinkamai sunaikindami 40 procentų pasėlių 7,07 ha sklype ir 50 procentų pasėlių 3,60 ha sklype.
Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia šiais argumentais: 1. kad yra neteisingai nustatytas faktinis žemės ūkio pasėlių derlingumas, nes nepagrįstai remtasi A. A. pateiktais duomenimis (deklaracijomis), kurie neatitinka tų metų vidutinio derlingumo statistinių rodiklių; netekto derliaus dydį apskaičiavo Komisijos nariai, kurie neturi atitinkamų žinių biologijos ir agronomijos srityse ir pan., kas lėmė neteisingą padarytos žalos dydžio nustatymą; 2. kad A. A. turėdamas galimybę bei privalėdamas imtis reikiamų priemonių pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų to nepadarė, dėl ko savo neveikimu prisidėjo prie žalos atsiradimo; 3. A. A. pats yra medžiotojas, kuriam pareiškėjas suteikė teisę medžioti ginčo žemės sklypuose, todėl galėjo atitinkamai įtakoti žvėrių skaičių; saugoti savo žemės sklypus medžioklės priemonėmis ir pan., dėl ko žala turi būti mažinama ir CK 6.251 str. numatytu pagrindu.
Šie pareiškėjo argumentai, kaip jo skundo teismui pagrindas, apsprendžia ir bylos nagrinėjimo ribas.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau- Metodika) 6.1 punkte medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžiama kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 punktas).
Pagal Metodikos 2 punkto ir II skyriaus nuostatas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (tolia- Apžiūros aktas) yra dokumentas, kuriame fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės žalos padarymo vietoje, kuriomis remiantis yra apskaičiuojamas padarytos žalos dydis.
Įrodymų vertinimo prasme Apžiūros aktas yra teisės aktais nustatytas leistinas bei pirminis informacijos šaltinis, kuriame yra užfiksuotos bei nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti.
Tai lemia, kad Apžiūros akte nustatytos faktinės aplinkybės a priori pripažįstamos teisingomis ir jomis turi būti vadovaujamasi, kol jos nėra nuginčytos kitų įrodymų pagalba, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
Iš 2021 m. vasario 26 d. Apžiūros akto matyti, kad jo surašymo metu buvo nuspręsta atidėti pasėlių apžiūrą, nes yra netinkamas agrotechninis laikotarpis žalos dydžiui nustatyti ir pan.. Šios apžiūros metu taip pat buvo konstatuota, kad vizualiai yra suniokota apie 70 procentų pasėlių.
Toks šio Apžiūros akto pobūdis reiškia, kad šios apžiūros metu nebuvo atliekami tikslūs ir visi reikiamai tyrimai bei matavimai. Dėl ko pareiškėjo skundo argumentai dėl šio Apžiūros akto trūkumų, kiek tai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir pan., yra nereikšmingi, nes apskaičiuojant žalos dydį šio Apžiūros akto duomenimis nebuvo remiamasi.
Iš 2021 m. balandžio 7 d. Apžiūros akto matyti, kad jame yra nustatytas žemės sklypuose esančių pasėlių pažeidimo plotas bei jo intensyvumas, t. y., nustatyti tie reikšmingi rodikliai, kurie pagal Metodikos 7 punkto reikalavimus yra būtini nustatyti derliaus netekimą, o tuo pačiu apskaičiuoti ir padarytos žalos dydį.
Iš šio Apžiūros akto matyti ir tai, kad šios apžiūros metu dalyvavo ir pareiškėjo atstovas bei draudimo bendrovės, kuri pareiškėjui išmokėjo 5264,40 Eur dydžio draudimo išmoką, atstovas. Šie asmenys su Apžiūros akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir kokių tai pastabų dėl jų nustatymo nereiškė.
Byloje įrodymų, kurie paneigtų 2021 m. balandžio 7 d. Apžiūros akto duomenis nėra pateikta. Tokių įrodymų neteikia ir pareiškėjas.
Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad atsakovas, apskaičiuodamas padarytos žalos dydį, pagrįstai ir teisingai rėmėsi 2021 m. balandžio 7 d. Apžiūros akte užfiksuotomis bei nustatytomis aplinkybėmis, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentai, yra neįrodyti, o tuo pačiu ir nepagrįsti.
Pagal Metodikos 8 punktą derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal atitinkamą formulę.
Iš 2021 m. gruodžio 13 d. žalos apskaičiavimo Akto matyti, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo remiamasi minėtame 2021 m. balandžio 7 d. Apžiūros akte užfiksuotomis bei nustatytomis aplinkybėmis ir A. A. 2021 m. spalio 25 d. pateiktos apskaitos (Pajamavimo akto), tvarkomos pagal dvejybinės apskaitos reikalavimus, duomenimis, kuriuose užfiksuotas tų metų žieminio rapso pasėlio vidutinis derlingumas.
Minėta, kad tokie apskaitos duomenys apie pasėlių derlingumą atitinka Metodikos 8 punkto reikalavimus, dėl ko pareiškėjo argumentai, kad jais buvo nepagrįstai vadovaujamasi ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi. Pareiškėjas dėl šių duomenų taip pat kelia atitinkamas abejones dėl jų patikimumo, teisingumo ir kt., tačiau įrodymų, kurie paneigtų A. A. pateiktų apie derlingumą duomenų tikrumą, iš esmės nepateikia. Šiuo atveju, kaip ir Apžiūros akto atveju, pažymėtina, kad atitinkami apskaitos (buhalterinės, ūkinės veiklos ir pan.) duomenys, įrodymų vertinimo prasme yra laikomi leistinais bei pirminiais informacijos šaltiniais, kuriais turi būti vadovaujamasi, kol jie nustatyta tvarka nėra paneigiami.
Visa tai lemia, kad pareiškėjas ir šiuo atveju nepaneigė A. A. pateiktų apie derlingumą duomenų, dėl ko priešingi šiuo klausimu jo argumentai, yra neįrodyti, o tuo pačiu ir nepagrįsti.
Nepagrįsti ir tie pareiškėjo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad žalos dydį apskaičiavo Komisijos nariai, kurie neturi šioje srityje reikiamų žinių ir pan..
Iš 2021 m. gruodžio 13 d. žalos apskaičiavimo Akto matyti, kad žalos dydį nustatė Komisijos nariai, kurie dirba Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje ir yra šio skyriaus kvalifikuoti specialistai (žr. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 03 29 įsakymą Nr. 5-203; 2021 12 09 įsakymą Nr. 5-880).
Šios aplinkybės patvirtina, kad žalos dydį apskaičiavo asmenys turintys specialių žinių žemės ūkio, o tuo pačiu ir nagrinėjamoje, srityje.
Pažymėtina, jog pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan. tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d., 60 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų neteikia, dėl ko jo teiginiai šiuo klausimu taip pat yra neįrodyti bei nepagrįsti.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.“
Apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonės detalizuotos Metodikos 12 punkte, kuris nustato, kad „ Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.“
Iš šių teisės normų matyti, kad reikalavimai dėl apsaugos priemonių naudojimo pasėliams apsaugoti taikomi, jeigu pasėliai, esantys miško apsuptyje, auginami žemės sklypuose, kurie yra iki 3 ha dydžio.
Kadangi ginčo žemės sklypai yra 3,6 ha ir 7.07 ha dydžio, todėl jiems Metodikos 12 punkto reikalavimai nėra taikomi. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti bei atmetami.
Minėtos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies ir Metodikos 12 punkto nuostatos nenumato tokių pasėlių apsaugos priemonių, kurios įpareigotų pasėlių savininką žemės sklype vykdyti gyvūnų medžioklę, jų selekciją, juos baidyti ir kt., todėl pareiškėjo teiginiai dėl tokios A. A. nevykdytos veiklos, yra nereikšmingi, nes toks A. A. neveikimas neturėjo įtakos žalai atsirasti.
Apibendrinus daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra ir žalos apskaičiavimo Aktas, pagrįstumo bei teisingumo, dėl ko jo skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.