Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-865-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
2YT-865-984/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-865-984/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00607-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos V. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio tėvo L. A. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. V. A., paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo su 1/2 dalimi namo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas L. A., kuriam priklausė likusi 1/2 dalis minėtų pastatų. Tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus tėvui, pareiškėja rūpinosi tėvo paliktu palikimu, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai priėmė tėvo palikimą ir pradėjo jį valdyti ir valdo iki šiol.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. V. A. ir L. A. dukra (b. l. 8, 9). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai A. V. A., ji paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo su 1/2 dalimi namo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas L. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). L. A. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (b. l. 10-11). Byloje nėra duomenų, kad L. A. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po L. A. mirties. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2016 m. spalio 26 d. liudijime nurodyta, kad po L. A. mirties, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 5).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, po pareiįkėjos tėvo L. A. mirties, pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rūpinosi tėvo paliktu turtu, mokėjo mokesčius. Pareiškėja paaiškino, kad sutartys dėl elektros energijos teikimo ir atliekų išvežimo buvo sudarytos pareiškėjos motinos vardu, o jai mirus, pareiškėjos tėvas ir toliau minėtus mokesčius mokėjo sutuoktinės vardu, nesudaręs naujų sutarčių, todėl ir po tėvo mirties pareiškėja minėtus mokesčius mokėjo savo motinos vardu. Pareiškėjos teigimu, jos tėvas L. A. 2016 m. vasario mėnesį sunkiai susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę, Vilniuje, kur gulėjo apie 5 mėnesius ir (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje esančio UAB „Ecoservice“ 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. 164-ECO-SIR matyti, kad pareiškėja 2016 m. liepos 5 d. nutraukė motinos A. V. A. vardu sudarytą sutartį su UAB „Ecoservice“, dėl komunalinių atliekų išvežimo paslaugų teikimo (b. l. 25), kadangi pareiškėjos teigimu, sodyboje nuolat negyveno ir minėtos paslaugos nebuvo reikalingos. 2017 m. birželio 27 d. pareiškėjos sutuoktinis D. R., pareiškėjos motinos vardu, sumokėjo už elektros energiją (b. l. 26), UAB „Ecoservice“ už paslaugas (b. l. 27). Pareiškėja nurodo, kad už elektros energiją sumokėjo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. birželio mėn., nes tėvui gulint ligoninėje ir vėliau elektros energija buvo atjungta, ir tik pareiškėjai atvykus į namą, elektra buvo naudojama, o išvykus, vėl išjungiama. Iš byloje esančio 2016 m. liepos 5 d. vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad iš pareiškėjos sąskaitos sumokėtas žemės mokestis už jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (b. l. 12), kurio 1/2 dalis priklausė pareiškėjos tėvui (b. l. 28).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo L. A. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo L. A., (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. A. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė