Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1A-444-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13132-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-444-908/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13132-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį J. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 3 d.. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2020 m. balandžio 2 d., 20.18 val., Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Putiniškių k., Vilniaus g., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nuosprendį, panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus arba šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų, panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą arba išieškoti šio automobilio likutinę vertę atitinkančią 1 404 Eur sumą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Uždraudimą naudotis specialia teise teismas argumentavo tuo, kad jam nustatytas 1,62 promilės neblaivumo laipsnis keturis kartus viršija minimalią leistiną ribą – 0,41 promilės, todėl transporto priemonės vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Skunde su tokiu argumentu nesutinkama, nes apeliantas pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą; jo padarymo aplinkybės nėra išskirtinės; nustatytas neblaivumo laipsnis tik 0,11 promilės viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; jis iš karto visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; jis praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise jis patirs neigiamų pasekmių, nes jo darbas yra susijęs su logistika, o dauguma logistikos centrų yra išsidėstę už miesto, todėl pasiekti darbovietę bus sudėtinga. Taip pat jis globoja savo senyvo amžiaus tetą S. B., kuri jam išdavė generalinį įgaliojimą, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir dėl jos atstovavimo. Bausmės tikslai bus pasiekti netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės arba sumažinus uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki vienerių metų.

2.2. Apeliantas mano, kad transporto priemonės konfiskavimu siekiama ne užkirsti kelią atitinkamų nusikaltimų darymui ateityje, o pamokyti nusikaltusius asmenis, sukeliant jiems skaudžius finansinius padarinius. Vien baudžiamasis procesas asmeniui, padariusiam atitinkamą nusikaltimą, yra pakankama ir stipri prevencinė priemonė, o uždraudimas naudotis specialia teise laikytinas pakankamu jo nubaudimu, todėl papildomai automobilio konfiskavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo socialinę ir finansinę padėtį, galimybes jį teigiamai paveikti ateityje, nes visais atvejais konfiskuojant automobilį, tokia baudžiamojo poveikio priemonė taptų neproporcinga ir nepagrįstai varžytų nusikaltusį asmenį. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo sudaužytas, jo likutinė vertė sudaro 1 404 Eur, todėl remontas yra ekonomiškai netikslingas. Automobilio konfiskavimas yra perteklinė ir neproporcinga poveikio priemonė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, nes konfiskavus sudaužytą automobilį valstybė patirtų daugiau išlaidų ir nebūtų prevencinės naudos – jis ir taip yra finansiškai nubaustas, nes automobilis nepataisomai apgadintas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. neneigia, vairavęs automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, neginčija nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir sutinka su jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygomis. Apeliantas skundžia jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir automobilio konfiskavimą, prašo jas panaikinti arba sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki vienerių metų ir išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią 1 404 Eur sumą.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, jam skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendį motyvavo ir pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, nagrinėjamu atveju – pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje – be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas) ir turto konfiskavimas (7 punktas). Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 6 punktas). Įgyvendindamas diskreciją teismas privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019, 11 punktas).

9. BK 68 straipsnio pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 10 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, darbo dienos vakare, judrioje miesto gatvėje, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išlaužė su pamatais stovą su kelio ženklu ir įvažiavo į griovį, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, taip pat turtui, kurį realiai sugadino. D. Ž. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl egzistavo įstatyminis pagrindas jam uždrausti naudotis šia specialia teise. Priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, D. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina sukeltas eismo įvykis, nes rūšinis nusikaltimo pavojingumas apsiriboja transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo. Apeliaciniame skunde minima D. Ž. nustatyto neblaivumo laipsnio santykinė išraiška jo padaryto nusikaltimo pavojingumui neturi didesnės reikšmės, nes nepriklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio jo galimybės tinkamai vertinti aplinkybes, laiku į jas reaguoti buvo ribotos ir tai turėjo įtakos eismo įvykio sukėlimui. Pažymėtina tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo (be kita ko, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020, 7 punktas). Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas D. Ž. teistumų ir administracinių baustumų nebuvimas, taip pat jo visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis jį apibūdina teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatsveria D. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo jo asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės saugumo intereso. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl sudėtingo susisiekimo su darboviete, pažymėtina, kad netgi tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktas). Nagrinėjamu atveju D. Ž. darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, be to, apklausiamas teisme jis parodė, kad šiuo metu į darbovietę jį nuveža sugyventinė arba bendradarbiai, matyti ir tai, kad netoli D. Ž. darbovietės yra viešojo transporto stotelė. Dėl D. Ž. atstovaujamos tetos apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių, kodėl ja negali pasirūpinti kiti asmenys. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones asmens patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 16 punktas). Iš apeliacinio skundo matyti dviprasmiška D. Ž. pozicija, kuri leidžia suprasti, kad jis iš esmės neprieštarauja šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui, jeigu būtų sutrumpintas uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Ž. nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris yra mažesnis negu vidurkis, yra proporcingas jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai D. Ž. uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

11. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 13 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju D. Ž. vairuojamas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 11 punktas), todėl egzistavo įstatyminis pagrindas jį konfiskuoti. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, pagrįstai atsižvelgė į D. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kuris aptartas aukščiau, ir padarė teisingą išvadą, kad automobilį konfiskuoti yra būtina. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, sudarančių pagrindą spręsti priešingai. Iš D. Ž. apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad jis šią baudžiamojo poveikio priemonę vertina kaip jo nubaudimą, nors ir be jos jaučiasi pakankamai nubaustu, tačiau nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu siekiama ne nubausti asmenis, o, pirmiausia, atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020, 16.7 papunktis). Sutiktina su tuo, kad D. Ž. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tačiau nors kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę (automobilio konfiskavimą) esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės jos neskirti. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas). Teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Svarbu ir tai, kad D. Ž. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur), taip pat jam nėra paskirta piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, konfiskuotinas automobilis yra apgadintas, jo likutinė vertė sudaro 1 404 Eur su PVM, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo D. Ž. patirs neadekvačių turtinio pobūdžio praradimų. Pastebėtina ir tai, kad turto konfiskavimo klausimu apeliaciniame skunde pateikta dviprasmiška D. Ž. pozicija, kuri leidžia suprasti, kad jis iš esmės neprieštarauja ir šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui, jeigu būtų išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam nėra įstatyminio pagrindo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju VĮ „Regitra“ duomenys, transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis priklauso D. Ž.. Nors pastarasis nurodė, kad automobilį įsigijo bendrai su sugyventine J. T., tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nepriklauso tretiesiems asmenims, pagrindo išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą nėra, o automobilio likutinė vertė (1 404 Eur su PVM), teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti, kad vien dėl apgadinimų jį konfiskuoti būtų netikslinga.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingas baudžiamojo poveikio priemones. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusEglė GruodienėJurgita Kolyčienė