Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. V., administracinėn atsakomybėn paraukto asmens adv. Nerijui Jurčiukoniui, nukentėjusiajai K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) nutarimo 2009-04-07 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-04-03 Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyr. policininkas surašė K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad jis 2009-04-03 vairuodamas tempiamą automobilį buvo neatidus užsikirtus vairo mechanizmui ir sugedus stabdžiams, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į du stovinčius automobilius, juos apgadino bei nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 219, 238 punktų reikalavimus.

Remiantis šiuo protokolu Vilniaus apskr. VPK KPV 2009-04-07 nutarimu K. V. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d., padarymą.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, paskirta administracinė nuobauda LR ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. ir KET 133, 219, 238 punktų pažeidimą.

LR ATPK 123 str. 5 d. nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

LR ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

KET 133 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 219 p. nustatyta, kad velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 216–218 ir 220 punktų reikalavimų. Pagal 216 p., velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso. KET 217 punkte nustatyta, kad lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų. Pagal 218 punktą, velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. KET 220 punktas nustato, kad vilkti draudžiama: 1) tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs; 2) lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę; 3) tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo; 4) užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu; 5) standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu; 6) daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę; 7) motociklais be priekabos ir tokius motociklus; 8) mopedais ir mopedus; 9) lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar ,,Automobilių kelias“; 10) užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio.

KET 238 p. nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje K. V. surašyti už tai, kad jis 2009-04-07 vairuodamas automobilį padarė KET 133, 219, 238 punktų pažeidimus, nulėmusius kitų transporto priemonių apgadinimą

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad transporto priemonių sugadinimą lėmė ne jo, o velkančiojo VAZ automobilį Honda vairuotojo veiksmai, kadangi jis nesulaukęs signalo pajudėjo iš vietos ir netikėtai užsikirtus vairo mechanizmui ir sugedus stabdžiams, jis neturėjo galimybės suvaldyti automobilio VAZ, todėl mano, kad jam neteisėtai paskirta nuobauda, nes KET 219 p. numato atsakomybę velkančiosios transporto priemonės vairuotojui, tuo tarpu jo transporto priemonė buvo velkama.

Teismo posėdyje nukentėjusioji K. G. parodė, kad atvažiavusi į darbą pasistatė savo automobilį, nuėjo į darbo kabinetą ir išgirdusi savo automobilio signalizaciją, pro langą pamatė, kad įvyko autoavarija (b. l. 26).

Teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio dieną paprašė patraukti automobilį iš aikštelės. Nurodė, kad prieš pradedant vilkti automobilį jo vairo mechanizmas ir stabdžiai veikė. Mano, kad yra kaltas, nes tempė automobilį, kuris buvo be techninės priežiūros ir draudimo. Su sūnumi buvo sutaręs, kad pradės važiuoti, kai sūnus duos jam signalą, pamodamas, tačiau iš vietos pajudėjo nesulaukęs jo ženklo. Buvo apie 14-15 val., tuo metu skubėjo į darbą. Jis tempė automobilį, kai staiga pajuto pasunkėjimą ir pamatė, kad automobilis atsitrenkė (b. l. 26).

Remiantis pareigūno Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2 kuopos būrio vyr. patrulio M. K. pranešimu, nukentėjusiųjų K. G., N. A. ir paaiškinimais, matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo velkamą transporto priemonę VAZ, kuri velkančiosios transporto priemonės vairuotojo staigių judesių, nepasirinkto saugaus greičio tapo nevaldoma ir suegdus vairo bei stabdžių mechanizmams, trenkėsi į du aukštelėje stovėjusius automobilius Subaru ir VW Passat (b. l. 13 – 15).

Pagal LR ATPK 123 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo tarpu teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad vairavo neapdraustą transporto priemonę ir dėl šio pažeidimo padarymo savo kaltę pripažįsta (b. l. 26). Darytina išvada, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas – neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 123 str. 5 d. ir administracinėn atsakomybėn jis už šį pažeidimą yra patrauktas pagrįstai.

Nustatyta, kad K. V. vairuojamas automobilis VAZ buvo velkamas iš mašinų stovėjimo aikštelės jo tėvo, R. V., vairuojamu automobiliu Honda. Pagal KET 219 p. už šiame punkte nurodytų reikalavimų laikymąsi atsako ne velkamos, o velkančios transporto priemonės vairuotojas. Taigi būtent R. V., veikdamas pavojingai ir draudžiamai, t. y. per staigiai pajudėjęs iš vietos su velkamu automobiliu, nesulaukęs velkamo automobilio vairuotojo ženklo, sukėlė eismo įvykį, kurio pasekoje buvo apgadinti du stovėjimo aikštelėje stovėję automobiliai. Vadinasi, R. V. nesilaikė ir KET 133 p. reikalavimo, kuris nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir pasirinkti saugų greitį, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tai, kad dėl per didelio velkančiosios transporto priemonės greičio K. V. nepavyko išvengti susidūrimo, negali būti laikoma pagrindiniu avarinę situaciją sukėlusiu veiksniu, dėl kurio kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. V..

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. K. V. buvo patrauktas nepagrįstai, todėl Vilniaus apskr. VPK KPV 2009-04-07 nutarimas negali būti laikomas teisėtas. Papildomo bylos aplinkybių tyrimo metu K. V. veiksmuose nustačius kito teisės pažeidimo sudėties požymius, nubaudimo procedūra gali būti pakartota. Todėl byla grąžinama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybai pakartoti nubaudimo procedūrą taip, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų nustatytas tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2009-04-07 nutarimą Nr. F506724, kuriuo pagal LR ATPK 127 str. 2 d. K. V. skirta 150 Lt bauda, ir grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybai įpareigojant atlikti papildomą teisės pažeidimų aplinkybių tyrimą ir tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nutarimą dalyje dėl 100 Lt baudos skyrimo K. V. pagal LR ATPK 123 str. 5 d. palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.