Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 254 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 ir 9 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir su bausme, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš E. S. priteista 6485 litų nukentėjusiųjų D. Š. ir A. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 20 dieną, apie 15 val., grupe su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, nes jis pasislėpė, išdaužus rūsio langą, įsibrovė į D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagrobė D. Š. priklausančius 100 litų ir 20 litų vertės prekybos centro ,,Maxima“ čekį, o asmeniui, prieš kurį byla išskirta, išlaužus D. Š. priklausantį pakabinamą seifą, pagrobė D. Š. priklausančią auksinę grandinėlę, 180 Lt vertės, grandinėlę, 160 Lt vertės, auksinį kryželio formos pakabuką, 60 Lt vertės, auksinį skorpiono ženklo pakabuką, 60 Lt vertės, auksinius žiedo formos auskarus, 120 Lt vertės, auksinius pailgus su prikabinamais lapeliais auskarus, 170 Lt vertės, auksinius su širdelėmis auskarus, 145 Lt vertės, auksinius su prikabinamais lapeliais auskarus, 140 Lt vertės, moterišką rombo formos auksinį žiedą, 170 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą su rausvos spalvos akute, 120 Lt vertės, platų vyrišką vestuvinį auksinį žiedą, 230 Lt vertės, auksinę apyrankę, 80 Lt vertės, geltono metalo žiedą su laikrodžiu, 50 Lt vertės, balto metalo grandinėlę su auskarais, 40 Lt vertės, geltono metalo grandinėlę su kvadrato formos akutėmis bei auskarais, 40 Lt vertės, baltos spalvos karoliukų vėrinį, 20 Lt vertės, baltos spalvos karoliukų vėrinį, 30 Lt vertės, gėlyčių formos auskarus, 10 Lt vertės, ir balto metalo apyrankę, 10 Lt vertės, iš viso pagrobė turto, kurio vertė 1955 litų, bei, E. S. išlaužus A. Š. priklausantį pakabinamą seifą, pagrobė A. Š. priklausantį vyrišką vestuvinį auksinį žiedą, 300 Lt vertės, 2800 litų, automobilių „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelių raktelius su signalizacijos pulteliais, po 200 litų, bendros 400 litų sumos, 20 vienetų raktų nuo kambarių durų, bendros 100 litų vertės, iš viso pagrobė turto, kurio vertė 3600 litų.

Be to, E. S. nuteistas dar ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, grupe su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, išlaužęs A. Š. priklausantį pakabinamą seifą, pagrobė A. Š. priklausantį šaunamąjį ginklą - fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro revolverį ,,Arminus HW 5“ Nr. 1618036 ir 200 vienetų šovinių, iš jų 186 vnt. fabrikinės gamybos, 5,6 mm kalibro, tinkamų šaudyti, B ir C kategorijos sportinių-medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, bei 14 vnt. 9 mm kalibro dujinių-garsinių šovinių, tinkamų šaudyti, skirtų D kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: išteisinti jį dėl kaltinimo pagal BK 254 str., o už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Apelianto manymu, jis yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 254 str. 1 d. Jis pagrobiant šaunamąjį ginklą ir šovinius nedalyvavo. Teismas už šį nusikaltimą jį nuteisė tik formaliu pagrindu. Jis nesiruošė dalyvauti vagystėje ir tam nesirengė. Į nusikaltimą buvo įtrauktas po to, kai J. J. jau buvo įsibrovęs į namą, ir dėl to, kad nesugebėjo atsispirti pastarojo įkalbinėjimui ir grasinimui. Apeliantas neneigia, jog, padėdamas J. J. daryti nusikaltimą, suprato, kad ir pats įsitraukė į nusikaltimo darymą, tačiau teigia, kad jis dalyvavo tik vagiant turtą, o ne grobiant ginklą. J. J., prašydamas padėti išlaužti seifą, jam paaiškino, kad jame turėtų būti pinigų, kalbos apie ginklus ir šovinius nebuvo. Jis nežinojo, kad seife gali būti ginklas. Iš seifo ginklą ir šovinius paėmė J. J. Apeliantas teigia, jog net jei jis būtų matęs, kad J. J. paima ginklą, tokiam pastarojo veiksmui įtakos turėti negalėjo, nes būtent J. J. buvo pagrindinis nusikaltimo vykdytojas. Mano, kad ginklo pagrobimas gali būti traktuojamas kaip vykdytojo ekscesas. Be to, neįrodyta šios nusikalstamos veikos subjektyvinė pusė – siekis ir tikslas pagrobti šaunamąjį ginklą bei suvokimas, kad jis dalyvauja grobiant ginklą. Jis nežinojo ir nesuprato, koks tai yra ginklas ir kokia jo paskirtis, kokie šoviniai jam naudojami. Jis ginklu nesinaudojo ir pas save jo nelaikė. Ginklu visą laiką disponavo J.J.

Be to, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galėjosi. Teismas tai įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau į ją pakankamai neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Mano, kad dėl ginklo pagrobimo jis turi būti išteisintas, o pagal BK 178 str. 2 d. jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. S. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. S. nuteistas pagal BK 254 str. 1d., naikintina, dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis ir E. S. dėl kaltinimo pagal BK 254 str. 1 d. išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. vasario 20 d., apie 15 val., vagystės įsibrovus į D.Š. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), metu grupe su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, nes jam paskelbta paieška, išlaužęs A. Š. priklausantį pakabinamą seifą, pagrobė A. Š. priklausantį šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro revolverį ,,Arminus HW 5“ Nr. 1618036 ir 200 vienetų šovinių, iš jų 186 vnt. fabrikinių gamybos 5,6 kalibro, tinkamų šaudyti, B ir C kategorijos sportinių-medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, bei 14 vnt. 9 mm kalibro dujinių-garsinių šovinių, tinkamų šaudyti, skirtų D kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Šiaulių apygardos teismas dėl šio kaltinimo E. S. pripažino kaltu ir, kvalifikavęs jo veiksmus pagal BK 254 str. 1 d., jį nuteisė.

Kolegijos nuomone, ši nuosprendžio dalis neteisėta ir nepagrįsta, nes byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, įrodančių, kad E. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

E. S. apygardos teismo posėdyje pripažino vagystės iš D. Š. gyvenamojo namo aplinkybes, neginčijo pagrobto turto, tačiau neigė pagrobęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Jis nurodė, kad laužė seifą, tačiau jame buvusių daiktų, tarp jų ir šaunamojo ginklo bei šovinių, neėmė, juos paėmė kartu vagystėje dalyvavęs J. J.

Apygardos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad E. S. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pripažinęs, kad teisme duoti E. S. parodymai yra neteisingi, ir remdamasis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis E. S. tada nurodė (t. 1, b. l. 108), kad matė šaunamąjį ginklą ir šovinius, kai juos iš seifo ėmė J. J. , vėliau teigė, kad pamatė išnešus juos iš namo (t. 1, b. l. 149), dar vėliau nurodė, kad ginklą pamatė, kai abu su J. J. jau buvo mašinoje, važiuojant į Telšius (t. 1, b. l. 188).

Kolegijos nuomone, šiais parodymais E. S. pripažino aplinkybę, kad šaunamasis ginklas ir šoviniai buvo pagrobti iš seifo, kurį išlaužti jis padėjo. Tačiau šių parodymų negalima vertinti kaip E. S. prisipažinimo pagrobus ginklą ir šovinius. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad būtent E. S. išlaužė seifą, iš kurio pagrobtas ginklas ir šoviniai, kad ant vokų ir kitų dokumentų rastos kraujo dėmės (E. S. prisipažįsta susižeidęs pirštą), neįrodo E. S. tyčios pagrobti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. E. S. nurodė asmenį – J. J. , su kuriuo jis padarė vagystę, buvo D. Š. name ir ten laužė seifą, iš kurio J. J. ir pagrobė ginklą ir šaudmenis. J. J. E. S. pareikštame kaltinime įvardijamas kaip asmuo, prieš kurį baudžiamoji byla išskirta, nes jis pasislėpė.

Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad E. S. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis veikdamas grupe su asmeniu, prieš kurį byla išskirta. Nuosprendyje neaptarti E. S. veiksmų subjektyvieji požymiai, jo tyčia neanalizuota. Teismas padarė išvadą, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupe, ir šią aplinkybę pripažino E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokia teismo išvada nepagrįsta surinktais įrodymais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju, atsižvelgiant į atitinkamų požymių visumą, turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme numatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius.

Šioje byloje apygardos teismas pripažino, kad E. S. pagrobė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis bendrai veikdamas grupe su asmeniu, prieš kurį baudžiamoji byla išskirta, nes jis pasislėpė. Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. įvardijo asmenį – J. J., nurodydamas, kad būtent jis iš seifo paėmė ginklą ir šaudmenis. Šie E. S. parodymai nepaneigti. Kitokių įrodymų, įrodančių E. S. kaltę pagrobus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, byloje nėra. Teismo išvada, kad E. S. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bendrininkaudamas su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, nes jis pasislėpė, yra pagrįsta tik prielaidomis. Su minėtu asmeniu jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, įtarimai jam dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų grobimo nebuvo pareikšti ir įtariamuoju jis pripažintas tik dėl vagystės pagal 178 str. 2 d. (t. 1, b. l. 171). Kolegijos nuomone, apygardos teismas netinkamai taikė BK 24 str. 1 d. nuostatas, padarė išvadas, nepagrįstas surinktais įrodymais, ir nepagrįstai E. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 254 str. 1 d., nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką.

Apeliantas nuteistasis E. S. pripažįsta nuteisimą pagal BK 178 str. 2 d. ir pripažįsta padaręs vagystę, tačiau prašo už šio nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę švelninti, taikant BK 75 str. nuostatas.

Prašymas tenkintinas.

Nuosprendžio dalis dėl E. S. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. keistina dėl netinkamo BK 24 str. 1 d. nuostatų taikymo.

E. S. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas apygardos teismo nuosprendžiu, pripažinus, kad jis šią veiką padarė veikdamas grupe su asmeniu, prieš kurį baudžiamoji byla išskirta, nes jis pasislėpė. Kolegija anksčiau aptarė netinkamą BK 24 str. 1 d. nuostatų taikymą šioje byloje. Remdamasi tuo, pripažįsta šį apygardos teismo teiginį taip pat nepagrįstu ir iš nuosprendžio šalina. Atsižvelgiant į tai, šalintina ir teismo nuostata, kad E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

E. S. pagal BK 178 str. 2 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kolegija pašalina atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog E. S. nuskalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, taip pat į tai, kad yra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, bei į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, ir nors yra baustas administracine tvarka, tačiau iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, nenustatyta, kad jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius, charakterizuojamas teigiamai, jam už padarytą apysunkį nusikaltimą skirtina švelnesnė, artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, laisvės atėmimo bausmė bei taikytinos BK 75 str.1 d. nuostatos.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. šią nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 ir 9 d., E. S. bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., apėmimo būdu bendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant E. S. per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. nuteistas pagal BK 254 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. S. dėl kaltinimo pagal BK 254 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nuosprendžio dalį, kuria E. S. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., pakeisti:

Pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio teismo išvadas, kad E. S. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, nes jis pasislėpė, ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

E. S. pagal BK 178 str. 2 d. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams, taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieniems metams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 ir 9 d., subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams – ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant E. S. per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.