Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-14 · Administracinė byla Nr. A-444-1359-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
A-444-1359-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00157-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Atsakovas
Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybei
Administracine byla Nr. A444-1359/2011Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00157-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. baland˛io 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus (pranešejas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,

dalyvaujant pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ atstovams advokatei D. G. , A. S. , atsakovo Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos atstovams V. A. , V. S. ,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ skunda atsakovui Valstybinei kainu ir energetikos kontroles komisijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei del nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas UAB „Vilniaus energija“ skundu, kuri patikslino kreipesi i teisma, prašydamas: 1) panaikinti Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarima Nr. O3-242 „Del karšto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“; 2) sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su prašymu ištirti, ar: Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karšto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai; Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.

Nurode, kad Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti numatytos butinos išlaidos energijos ištekliu gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pletra ir energijos efektyvumas, vietiniu ir atsinaujinanciu energijos ištekliu vartojimas, viešuosius interesus atitinkanciu ipareigojimu vykdymas bei nustatyta pelno norma. Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, jog šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grind˛iamos tiekejo butinomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, ivadiniu atsiskaitomuju šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisu irengimo, prie˛iuros ir patikros, saskaitu (mokejimo pranešimu) u˛ šiluma ir (ar) karšta vandeni parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sanaudomis. Komisija, nutarimu nustatydama karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja, vadovaujantis Metodikos 39.1 ir 39.1.1 punktais, apskaiciavo butinas pastoviasias sanaudas. Iš pa˛ymos, kuria grind˛iamas šis nutarimas, matyti, kad Komisija ignoravo dali numatytuju pareiškejo sanaudu, susijusiu su karšto vandens tiekimo vartotojams veikla, t.y. Komisija neiskaiciavo dalies pareiškejo projekte nurodytu karšto vandens saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudu bei gyventoju imoku administravimo sanaudu. Komisijos nuomone, vadovaujantis ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, sanaudos šilumos ir karšto vandens tiekimo veikloms turetu buti paskirstomos proporcingai vartotoju skaiciui. Teises aktai ipareigoja imones tvarkyti atskira sanaudu apskaita, kad butu išvengta vadinamojo veiklos rušiu kry˛minio subsidijavimo. Komisijos sprendimas proporcingai priskirti minetas karšto vandens saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas ir gyventoju imoku administravimo sanaudas tiek šilumos tiekimo, tiek ir karšto vandens tiekimo veiklai, yra neteisingas, nes šios sanaudos susijusios su pareiškejo privalomai pradedama vykdyti karšto vandens tiekimo veikla. Vartotojui veliau pasirinkus kita karšto vandens tiekeja ar apsirupinimo karštu vandeniu 2-a buda, dalis sanaudu liks nepadengta. I nustatoma karšto vandens kaina iskaiciuojamos butinos sanaudos, todel visiems karšto vandens tiekejams jos turi buti nustatomos vienodai, kaip nauja veikla vykdanciai imonei. Tokie Komisijos veiksmai u˛kerta kelia pareiškejui susigra˛inti šiai veiklai vykdyti butinas sanaudas ir prieštarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai bei Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, nutarimu nustatydama karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja, vadovaujantis Metodikos 43 punktu bei Nutarimo del metodikos 2.5 punktu, apskaiciavo normatyvini pelna. Ji skaiciavo Komisijos suma˛intu butinu karšto vandens tiekimo sanaudu ir taike vidutine svertine kapitalo kaina, neviršijancia 5 proc. Kadangi dalies butinu sanaudu nepripa˛inimas neteisetas, atitinkamai neteisetas normatyvinio pelno skaiciavimas, taikant butent šias suma˛intas butinas sanaudas. Be to, pareiškejo isitikinimu, vidutines svertines kapitalo kainos ribojimas iki 5 proc., pa˛eid˛ia konstitucine valstybes instituciju pareiga u˛tikrinti palankia teisine terpe ukinei veiklai, t.y. vercia pareiškeja u˛siimti veikla, kurios sanaudu pareiškejas negales susigra˛inti ir del to patirs dideliu nuostoliu. Nustatant karšto vandens kainas, normatyvinis pelnas yra ivertinamas Metodikos 45 punkte numatytoje formuleje, o pats normatyvinis pelnas skaiciuojamas pagal Metodikos 43 punkta. Pareiškejas nuosavu lešu investicijoms, reikalingoms karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti, neturi, todel yra priverstas šias lešas skolintis. Del šios prie˛asties pagal Metodikos 43.1 punkta apskaiciuota vidutine svertine kapitalo kaina yra lygi vidutinei metinei ilgalaikiu paskolu palukanu normai, kuri nutarimo priemimo diena buvo lygi 15,18 proc. Todel Komisijos sprendimas daugiau nei 3 kartus suma˛inti vidutine svertine kapitalo kaina ir atitinkamai normatyvini pelna prieštarauja konstituciniams ukines veiklos laisves ir asmens ir visuomenes interesu derinimo principams. Pareiškejas yra ipareigotas u˛siimti karšto vandens tiekimo veikla pagal Šilumos ukio istatymo 15 straipsnio 2 dali, taciau pagal Komisijos sudarytas tos veiklos reguliavimo salygas neturi galimybes skolintis lešu, priverstas patirti sanaudas.

Pareiškejo nuomone, nutarimas pa˛eid˛ia teisines valstybes principa, kurio elementai yra teisetumo principas, teisetu lukesciu apsaugos principas ir teisinio tikrumo ir saugumo principas. Nutarimas, priimtas pa˛eid˛iant teises aktu nuostatas, pa˛eid˛ia ir teisetumo principa. Butinuju sanaudu padengimo principas, itvirtintas Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalyje, Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalyje, leido pareiškejo tiketis, kad reguliuojamu kainu pagrindu gaunamos pajamos nebus ma˛esnes u˛ sanaudas. Taciau nutarimas to neu˛tikrino ir pa˛eide teisetus pareiškejo lukescius.

Metodikos 36 punktas numato, kad butinas paruošti karšto vandens kiekis yra apskaiciuojamas pagal per ataskaitini laikotarpi karštam vandeniui ruošti suvartota geriamojo vandens kieki, ivertinant leistinas karšto vandens netektis (Metodikos 38 p.). Tai reiškia, kad butinas paruošti karšto vandens kiekis iš esmes turi buti lygus karštam vandeniui ruošti suvartotam geriamojo vandens kiekiui (ivertinant 5 proc. netektis). Pa˛ymetina, kad kol kas karštam vandeniui ruošti suvartotas geriamojo vandens kiekis faktiškai yra daug didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karšto vandens kiekis. Tai reiškia, kad dalis suvartojamo karšto vandens yra neapskaitoma ir vandens tiekejas patiria nuostoli. Todel Metodikos 36 punktas, nustatydamas, kad butinas paruošti karšto vandens kiekis (kuris apskaitomas daugiabucio namo ivadiniu skaitikliu prieš karšto vandens ruošimo šilumokaiti) yra apskaiciuojamas per ataskaitini laikotarpi karštam vandeniui ruošti suvartota geriamojo vandens kieki, ivertinant 5 proc. netektis, pa˛eid˛ia teisetus interesus ir teisetus lukescius, prieštarauja konstituciniam teisines valstybes principui.

Karšto vandens tiekejui savo veikloje nenaudojant nuosavo kapitalo, vidutine svertine kapitalo kaina, remiantis Metodikos 43.1 punktu, lygi rinkoje egzistuojanciai palukanu normai. Taciau Nutarimo del metodikos 2.5 punktu ribojant vidutine svertine kapitalo kaina iki 5 proc., susidaro situacija, kai karšto vandens tiekejas priverstas prisiimti sanaudas, viršijancias ši rodikli, kurios pareiškejui nera sugra˛inamos. Pa˛ymetina, kad pagal Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 dali, valstybes reguliuojamu kainu reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriu istatymuose. Šilumos ukio istatymas nenustato jokiu normatyvinio pelno ribojimu. Todel, pareiškejo nuomone, Komisija, nutarimu nustatydama maksimalia vidutine svertine kapitalo kaina ir apribodama normatyvini pelna, per˛enge savo kompetencijos ribas.

Pareiškejo nuomone, aukšciau aptartos Nutarimo del metodikos bei Metodikos dalys neatitinka aukšciau nurodytu istatymu bei norminiu aktu, todel butina išspresti šiu aktu teisetumo klausima.

Pareiškejo nuomone, butina atlikti pareiškejo karšto vandens tiekimo veiklos rodikliu, taikant pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karšto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima iki 5 proc., skaiciavimus ir išsiaiškinti realias pareiškejo galimybes finansuoti šios veiklos vykdymui u˛tikrinti butinas investicijas. Pareiškejas praše paskirti byloje ekspertize ir u˛duoti šiuos klausimus: 1) ar pareiškejo karšto vandens tiekimo veiklai numatytos investicijos i nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistemas, ivertinant pareiškejo faktini realizuojama karšto vandens kieki, taciau karšto vandens kainos nustatymo metu pritaikius Komisijos pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karšto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima iki 5 proc., atsipirks per šios irangos gyvavimo laikotarpi (t.y. daugiabuciuose namuose irengtos irangos – 8 metus, pas karšto vandens tiekeja irengtos irangos – 10 metu)? 2) ar iš karšto vandens tiekimo veiklos generuojamas pinigu srautas (atsi˛velgiant i 1-ame klausime nurodyta Komisijos pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karšto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima) butu pakankamas karšto vandens tiekimo veiklai skirtos paskolos aptarnavimui (t.y. palukanu u˛ paskola mokejimui ir paskolos gra˛inimui)? 3) koks butu pareiškejo karšto vandens tiekimo veiklos rentabilumas ar nuostolingumas per pirmuosius trejus šios veiklos metus, ivertinus faktini pareiškejo parduodama karšto vandens kieki, taciau karšto vandens kainos nustatymo metu pritaikant Komisijos apskaiciuota planuojama realizuoti karšto vandens kieki?

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija atsiliepime i pareiškejo skunda praše ji atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis itvirtina kriterijus, kurie turi buti vertinami nustatant valstybes reguliuojamas kainas, tarp ju – butinos išlaidos energijos ištekliu gavybai. Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad karšto vandens kainos grind˛iamos tiekejo butinomis (valstybes normuojamomis) karšto vandens ruošimo (pirkimo), saskaitu (mokejimo pranešimu) u˛ karšta vandeni parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sanaudomis. Pareiškejas atsiskaitomuju karšto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio projekte nurode, kad karšto vandens apskaitos prietaisus aptarnaus, o kartu ir karšta vandeni tieks 172 tukst. vartotoju, jiems kas menesi pateikiami pranešimai. Sanaudos, susijusios su pranešimu pateikimu, jau yra itrauktos i šilumos kaina. Pagal pareiškejo projektus matyti, kad vartotojams butu teikiami du mokejimo pranešimai – u˛ šiluma ir u˛ karšta vandeni. Tai neatitiktu Šilumos ukio istatyme ir Metodikoje itvirtinto tikslo ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti karšto vandens tiekima vartotojams. Todel Komisija saskaitu parengimo ir pateikimo bei gyventoju imoku administravimo sanaudas šilumos ir karšto vandens tiekimo veikloms paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Pa˛ymetina, kad atskiros sanaudu apskaitos tvarkymas, siekiant išvengti veiklu kry˛minio subsidijavimo, reiškia, kad karšto vandens veiklos sanaudos negali buti priskirtos prie šilumos sanaudu. Todel Komisija dali mokejimo pranešimu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudu priskyre karšto vandens veiklai. Pareiškejo karšto vandens dedamuju projekte planuojamas paruošti karšto vandens kiekis atitinka ataskaitinio laikotarpio duomenis. Iš to galima spresti, kad pareiškejas planuoja karšta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems šilumos vartotojams. Komisijos atsisakymas itraukti i karšto vandens kaina visas pareiškejo planuotas saskaitu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas pagristas Metodikoje itvirtintu ma˛iausiu sanaudu principu ir pareiškeja „vercia“ veikla vykdyti ne nuostolingai, o efektyviai. Metodikos 39.1 punkte nustatyta, kad butinosios pastoviosios sanaudos nustatomos atsi˛velgus i ataskaitinio laikotarpio faktines ir planuojamas sanaudas. Taigi karšto vandens kainos pastovioji dedamoji yra nustatoma atskiram karšto vandens tiekejui pagal jo individualias faktines ir planuojamas sanaudas.

Metodikos 43 punkte numatyta normatyvinio pelno pastoviajai karšto vandens kainos dedamajai skaiciavimo tvarka. Pareiškejo suskaiciuotos sanaudos negali buti pripa˛intos butinomis, todel skaiciuojant normatyvini pelna negali buti naudojamos visos sanaudos. Nutarimo 2.5 punkte numatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina negali viršyti 5 proc. Tuo tarpu pareiškejas taike 15,18 proc. dydi, todel pa˛eide nutarimo 2.5 punkta.

Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad valstybes pareiga ginti vartotoju interesus turi buti igyvendinta pirmiausia istatymu leidejui nustatant bendrasias ir specialiasias vartotoju teisiu, interesu apsaugos ir gynimo priemones. Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti nustatyta pelno norma. Vadovaujantis Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 9 dalimi, karšto vandens kainos dedamasias nustato Komisija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. I1-05/2006 pa˛ymejo, kad „nei Energetikos istatymas, nei Gamtiniu duju istatymas neapibre˛ia, kaip turi buti apskaiciuojama viršutine duju kainu riba. Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato kriterijus, i kuriuos atsi˛velgtina nustatant valstybes reguliuojamas kainas, taigi ir tvirtinant viršutiniu kainu ribu nustatymo metodikas“. Šilumos ukio istatymo tikslai gali buti pasiekti ivairiais teisinio reguliavimo budais. Konkretaus budo pasirinkimas priskiriamas teises akta priimancio viešojo administravimo subjekto kompetencijai.

Butinas paruošti karšto vandens kiekis negali buti skaiciuojamas kitaip, nei numatyta Metodikoje. Karšto vandens daugiabucio namo vartotojams paruošiama ir patiekiama tiek, kiek tam suvartojama geriamojo vandens, t.y. kaip numatyta Metodikos 37 punkte, šis vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso rodmenis. Pareiškejo teiginys, kad Metodikos 36 punktas u˛programuoja vandens tiekeju nuostolius, nepagristas, nes tiekejas paruošia karšto vandens tiek, kiek jo nuperka iš geriamojo vandens tiekejo ir toki kieki patiekia vartotojams. Planuojama realizuoti karšto vandens kiekio nustatyma itakoja leistinos netektys, o ne butinas paruošti karšto vandens kiekis. Karšto vandens tiekejas, noredamas susigra˛inti butinasias karšto vandens tiekimo veiklos sanaudas, privalo vykdyti veikla efektyviai ir pasiekti leistinas netektis. Pareiškejas projekte numate irengti nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, todel i karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja iskaiciuotos minetos sistemos nusidevejimo ir palukanu sanaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškejas jokiu argumentu ar irodymu, pagrind˛ianciu skund˛iamo nutarimo neteisetuma, teises principu pa˛eidima, nepateikia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A7-323-07 yra išaiškines, kad kainos nepagristumas turi buti irodomas šalies, kuri gincija tokius paskaiciavimus, pateikiant teisinius akivaizd˛iai neteisingo skaiciavimo argumentus. Pareiškejas nepagristai teigia, kad valstybe ji ipareigojo tiekti karšta vandeni: Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2003 m. gegu˛es 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-579/2003 konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ yra karšto vandens tiekejas, taigi pareiškejas de facto dar iki Šilumos ukio istatymo pakeitimu buvo karšto vandens tiekejas, be to, vadovaujantis 2002 m. vasario 1 d. tarp UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybes ir Dalkia S.A. sudaryta nuomos sutartimi, pareiškejas pats prisieme isipareigojimus u˛tikrinti reguliaru, patikima ir saugu karšto vandens tiekima.

Komisijos nuomone, ekspertizes byloje skirti nera pagrindo. Komisija surinko visus butinus duomenis, juos ivertino ir nustate karšto vandens dedamasias; veike pagal teises aktu suteikta kompetencija ir diskrecija; šalys pateike detalius kainu skaiciavimus, ju pagrindima ir argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškejo UAB „Vilniaus energija“ skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas pa˛ymejo, kad vadovaujantis Šilumos ukio istatymo nuostatomis, šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo veiklos yra atskirtos, leid˛iant vartotojui pasirinkti jam labiausiai tinkanti karšto vandens tiekeja arba visai atsisakyti karšto vandens tiekimo paslaugu. Itvirtinta kainos struktura leid˛ia išvengti kry˛minio subsidijavimo, atsisakant atskiru paslaugu, u˛kerta kelia dviguboms investicijoms, vienu vartotoju apmokestinima kitu vartotoju nuostoliams atlyginti. Atsi˛velges i teises aktu nuostatas, teismas padare išvada, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklu atskyrimas bei atskira šiu veiklu apskaita yra pagrindas pasiekti istatymu siekiama viena iš tikslu – ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybiška šilumos tiekima šilumos vartotojams. Nagrinejamu atveju UAB „Vilniaus energija“ yra ir karšto vandens tiekejas, ir šilumos tiekejas. Remiantis pateiktu projektu duomenimis, pareiškejas planuoja karšta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems šilumos vartotojams. Šias veiklas sudarancios paslaugos apskaitomos atskirai, todel vartotojas turi galimybe pasirinkti konkrecias paslaugas. Pareiškejo argumenta, jog mokejimo pranešimai vartotojams u˛ šiluma ir karšta vandeni turi buti atskiri, atitinkamai numatant atskiras mokejimo pranešimu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas, tuo siekiant išvengti kry˛minio subsidijavimo, teismas laike nepagristu. Priešingai, atsi˛velges i byloje nustatytas aplinkybes, padare išvada, kad tokiais pareiškejo veiksmais sudaromos salygos neefektyviai naudoti papildomas investicijas, paneigiant viena iš pagrindiniu Šilumos ukio istatymo tikslu – ma˛iausiomis sanaudomis tiekti karšta vandeni vartotojams, kartu pa˛eid˛iant vartotoju interesus. Teismas pa˛ymejo, kad nagrinejamu atveju kainos u˛ karšta vandeni irašymas mokejimo pranešimuose u˛ šiluma, esant nurodytoms aplinkybems, nepa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudimo principo, t. y. tokiais veiksmais neiškreipiama konkurencija, finansuojant karšto vandens sanaudas iš šilumos teikimo veiklos, bet skatina pareiškeja veikla vykdyti efektyviai. Pareiškejo argumenta, jog vartotojui pasirinkus kita karšto vandens tiekeja dalis sanaudu šilumos saskaitu parengimui ir pateikimui bei imoku administravimui liks nepadengta, teismas laike nepagristu, nes, remiantis Metodikos 39.1 punktu, butinosios pastoviosios sanaudos nustatomos individualiai pagal atskiro tiekejo faktines ir planuojamas sanaudas. Del nurodytu motyvu, teismas konstatavo, kad Komisija teisetai pareiškejo saskaitu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas pripa˛ino butinosiomis karšto vandens tiekimo veiklos sanaudomis ne visa apimtimi, t. y. minetas sanaudas karšto vandens ir šilumos tiekimo veikloms paskirstydama proporcingai vartotoju skaiciui, ir Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalies bei Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalies, taikydama Metodikos 39.1.1 punkta, nepa˛eide.

Teismas pa˛ymejo, kad Metodikos 43 punkte yra itvirtinta formule, pagal kuria apskaiciuojamas normatyvinis pelnas. Vienas iš šios formules sudedamuju rodikliu yra Sb – butinosios karšto vandens ruošimo ir pardavimo sanaudos, nuo kuriu skaiciuojama pastovioji karšto vandens kainos dedamoji, o WACC – vidutine svertine kapitalo kaina. Pripa˛inus, kad butinasias karšto vandens veiklos tiekimo sanaudas Komisija suma˛ino pagristai, tokios suma˛intos sanaudos skaiciuojamos taikant ir šia formule. 2009 m. liepos 21 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-106 Del Karšto vandens kainu nustatymo metodikos 2.5 punkte nustatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma skaiciuojant karšto vandens kainas, kurios bus nustatomos isigaliojus Metodikai, negali viršyti 5 procentu.

Pirmosios instancijos teismas, ivertines teises normas, padare išvada, kad karšto vandens kainos yra valstybes reguliuojamos, o Komisija, kuri nustato šias kainas, tvirtindama Metodika ir joje nustatydama konkretu pelno normos dydi, turi atsi˛velgti i Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas pa˛ymejo, kad Komisijos kompetencija nustatyti valstybes reguliuojamas kainas itvirtinta ir kituose energetikos sektoriaus veiklas reglamentuojanciuose teises aktuose, o butent Elektros energetikos istatymo 43 straipsnio 3 dalies 4 punkte, Gamtiniu duju istatymo 23 straipsnio 5 dalyje. Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 Del Šilumos kainu nustatymo metodikos 2.8 punkte nustatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinems kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos isigaliojimo, negali viršyti 5 procentu, išskyrus Metodikos 80.2.1.1 punkte numatyta salyga. Del nurodytu motyvu, teismas konstatavo, kad Komisija, skaiciuodama normatyvini pelna nuo Komisijos pripa˛intu butinuju sanaudu ir taikydama 5 proc. WACC, vietoje pareiškejo skaiciavimuose nurodyto 15,18 proc., veike teises aktu, kuriu turinys yra suderintas, nustatyta tvarka ir teismas nemane esant pagrindui del nutarimo 2.5 punkto teisetumo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma.

Teismas, ivertines Metodikos 36-38 punktu nuostatas pa˛ymejo, kad analogiška Metodikos 37 punktui nuostata itvirtinta Šilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje, nustatancioje, kad nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prieš karšto vandens ruošimo irenginius, rodmenis. Teismas, remdamasis teises aktu nuostatomis, padare išvada, kad karšto vandens tiekejas paruošia karšto vandens tiek, kiek jo nuperka iš geriamojo vandens tiekejo. Vadovaujantis Metodikos 38 punktu, planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis apskaiciuojamas ivertinus leistinas netektis. Tai, kad vartotojai neapskaito ar netinkamai apskaito suvartota karšta vandeni, sudaro pagrinda karšto vandens tiekejui efektyviai veikti ir suma˛inti patirtas vandens netektis. Toks reglamentavimas atitinka Šilumos ukio istatyme numatytus tikslus, tarp ju – ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybiška šilumos tiekima šilumos vartotojams. Karšto vandens kaina yra valstybes reguliuojama, o tam tikru kainos ribu nustatymu siekiama apsaugoti vartotoju interesus. Pareiškejas karšto vandens kainu dedamuju projekte nurode, jog daugiabuciuose namuose irengs nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, todel skaiciavimuose buvo ivertintos 5 proc. leistinos netektys. Teismas sprende, kad pareiškejo argumentas, jog siekiant suma˛inti vandens netektis, ketinama irengti daug investiciju reikalaujancia apskaitos sistema, kas u˛truks kelerius metus ir pareiškejui neatsipirks, taikant minetus apribojimus, nesudaro pagrindo konstatuoti minetu Metodikos punktu neteisetuma. Teismas pa˛ymejo, kad Metodikos 39.1 punkte numatyta, kad karšto vandens suvartojimo duomenu surinkimo ir informacijos apdorojimo sanaudos priskiriamos butinosioms sanaudoms ir yra ivertinamos skaiciuojant karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja.

Pareiškejo argumenta, kad mineti Metodikos punktai pa˛eide jo teisetus lukescius bei kitus teises principus, teismas laike nepagristu. Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas karšto vandens tiekeju tapo pagal 2002 m. vasario 1 d. sudaryta sutarti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-579/2003). Pareiškejas, ne vienerius metus budamas rinkos dalyviu, turejo ir privalejo išmanyti aukšciau nurodytu teises aktu reikalavimus ir salygas, todel negalejo tiketis, kad institucijos, veikdamos pagal istatymu joms suteikta kompetencija, šiuo atveju Komisijai nustatant karšto vandens kaina, bus taikomi kiti kriterijai, nei numatyta teises aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, ar Metodikos 36 ir 38 punktai (naujos redakcijos 37 ir 39 p.) neprieštarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisines valstybes principui, nepa˛eid˛ia teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su prašymu ištirti mineto norminio akto teisetuma.

Teismas taip pat sprende, kad pareiškejas be pagrindo praše skirti byloje ekspertize, kuriai keliami klausimai butu susije su pareiškejo karšto vandens tiekimo veiklos rentabilumu ar nuostolingumu, kuri pareiškejas vertina atsi˛velgdamas i Komisijos gincijamu atveju nustatytas valstybes reguliuojamas kainas. Komisija, vadovaudamasi minetomis Energetikos istatymo, Šilumos ukio istatymo normomis, nustato valstybes reguliuojamas kainas, ivertinusi investiciju atsipirkimo ir veiklos išlaidu pagristuma, t. y. igyvendina jai teises aktu nustatyta kompetencija. Komisijos veiksmai del aukšciau nurodytu motyvu yra teiseti. Komisijai suteiktos teises igyvendinimas yra susijes su jos sprendimo pagristumo vertinimu, administracinis teismas sprendimo pagristumo, ekonominio tikslingumo nevertina, teismas vertina tik sprendimo teisetuma (ABTI 3 str.).

III.

Pareiškejas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (II T, b. l. 46-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda tenkinti.

Apeliaciniame skunde be argumentu pateiktu skunde pirmosios instancijos teismui pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas netinkami taike ir aiškino materialines teises normas ir nemotyvavo dalies savo išvadu.

Teismas nepagristai ignoravo argumentus, pareiškejo teigimu, irodancius, kad Komisijos butinu sanaudu skaiciavimai pa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudima ir pareiškejo teise i butinu sanaudu padengima. Teismas nepagristai ir nemotyvuotai konstatavo, kad esama situacija nepa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudimo. Sanaudu maišymo draudimas salygoja ir draudima išrašineti bendras saskaitas tiek šilumos, tiek karšto vandens tiekimo veikloms. Atskira sanaudu apskaita yra butina salyga karšto vandens kainu nustatymui. Teismas ignoruoja aplinkybe, kad Komisijai priskiriant dali iš šilumos tiekimo sanaudu, susijusiu su karšto vandens tiekimu, karšto vandens tiekimo sanaudoms, susidarys situacija, kai pareiškejas šioms veikloms vykdyti butinu sanaudu nebegales susigra˛inti ir bus priverstas veikti nuostolingai.

Teismas nepagristai neatsi˛velge i tai, kad Komisijos normatyvinio pelno skaiciavimai prieštarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai bei Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai. Teismas nepagristai patvirtino kaip teisetus Komisijos veiksmus, kuriais ji pareiškejui suma˛ino WACC iki 5 proc. bei atitinkamai apskaiciavo ˛enkliai ma˛esni pareiškejo normatyvini pelna bei u˛programavo pareiškeja verstis ne tik privaloma, bet ir nuostolinga karšto vandens teikimo veikla.

Teismas sprendime klaidingai konstatuoja, kad pareiškejas yra karšto vandens tiekeju nuo 2002 metu, be to, patirtis karšto vandens tiekimo veikloje negali reikšti, kad asmuo praranda teise i tai, kad jo at˛vilgiu priimami sprendimai nepa˛eistu teises principu.

Komisija neteisetai taike Metodikos 38 punkta pareiškejo at˛vilgiu, o teismas nepagristai tai ignoravo. Teismas nepagristai nurode, kad pareiškejo at˛vilgiu Komisija teisetai pritaike 5 proc. leistinas karšto vandens netektis.

2) Teismas nepagristai atsisake sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del Metodikos 36 ir 38 punktu bei Nutarimo del Metodikos 2.5 punkto prieštaravimo aukštesnes galios teises aktams bei nemotyvavo dalies savo išvadu.

Teismas nepagristai ignoravo fakta, kad pareiškejo karštam vandeniui ruošti suvartotas geriamojo vandens kiekis yra ˛ymiai didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karšto vandens kiekis, del ko Metodikos 38 punkte itvirtintas 5 ar 10 proc. dydis netektims ivertinti pa˛eid˛ia teisetus pareiškejo interesus.

Metodika itvirtina mechanizma, kuris nepa˛eid˛iant pareiškejo teisiu gali buti igyvendintas tik po to, kai daugelyje pareiškejo vartotoju daugiabuciuose namuose bus irengtos nuotolines apskaitos sistemos. Taciau teismas i šiuos pareiškejo argumentus neatsi˛velgia.

Teismas neatsi˛velge i pareiškejo argumentus, irodancius, kad Nutarimo del Metodikos 2.5 punktas prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. WACC rodiklis gali buti ribojamas tik istatymo lygmens teises aktu. Komisija nutarimu nustatydama maksimalu WACC dydi ir tokiu budu apribodama normatyvini pelna per˛enge istatymu nustatytas kompetencijos ribas, taciau teismas i tai neatsi˛velge.

3) Teismas nepagristai atsisake skirti ekspertize ir taip paneige pareiškejo teise i teismine gynyba bei reikalavima atsi˛velgti i formuojama praktika bei nemotyvavo dalies savo išvadu.

Teismo nurodymas, kad nera tikslinga skirti ekspertize, nes teismas nevertina administracinio akto ekonominio tikslingumo, nepagristas. Teismo prašoma ivertinti nutarimo teisetuma ir šiam vertinimui yra reikalinga pasitelkti specialiu mokslu ˛iniu turincius ekspertus. Tokiu budu teismas paneigdamas pareiškejo teise gincyti nutarima, paneigia pareiškejo teise i teismine gynyba.

Atsisakes skirti ekspertize, teismas nesilaike Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad bylose, kuriose yra gincijamas reguliavimo institucijos techninio pobud˛io sprendimas, asmuo savo interesus gali ginti tik ekspertizes pagrindu. Nagrinejamu atveju pareiškejas gincija karšto vandens kainos pastoviosios dedamosios nustatyma, butino paruošti karšto vandens kiekio nustatymo mechanizmo pagristuma, nustatytu leistinu netekciu dyd˛io teisetuma ir pan. Todel vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis adm. bylose Nr. A-415-323-2007, A-261-416-2009, vienintelis budas, kuriuo pareiškejas gali igyvendinti savo gynybos teise šioje byloje yra igalioto specialisto išvados pagrindu.

Teismas neatsi˛velge i pareiškejo pateiktame Ekspertiniame vertinime pateiktas išvadas ir nenurode jokiu motyvu, kodel šiuo vertinimu nesireme.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija atsiliepimu i apeliacini skunda (II T, b. l. 84-87) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista, apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai taike tiek materialines, tiek procesines teises normas, tinkamai ištyre ir aiškino bylos aplinkybes, todel pagrindo naikinti skund˛iama sprendima nera. Atsiliepima i apeliacini skunda iš esmes grind˛ia argumentais pateiktais atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas atmete pareiškejo UAB „Vilniaus energija“ skunda, kuriuo jis praše panaikinti Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarima Nr. O3-242 „Del karšto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“; sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su prašymu ištirti, ar: Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karšto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai; Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.

Del kreipimosi i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su prašymu ištirti Karšto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktu ir Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkto atitikima aukštesnes galios teises aktams

Bendra energetikos veikla, energetikos pletojimo ir valdymo pagrindus, efektyvu energijos ir energijos ištekliu vartojima reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos istatymas. Atskiru energetikos sektoriu veiklos ir energetikos imoniu bei vartotoju santykiu ypatumus nustato kiti istatymai (Energetikos istatymo 1 str. 1 d.). Šilumos ukio valstybini valdyma, šilumos ukio subjektu veikla, ju santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybe reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymas (Šilumos ukio istatymo 1 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos sektoriuje yra sutartines ir valstybes reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant ju viršutines ribas ar reguliavimo tvarka. Valstybes reguliuojamu kainu nomenklatura ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriu istatymuose. Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainu klausimus reglamentuoja specialus teises aktas – Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymas, iš kurio nuostatu, inter alia, 1 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio matyti, kad centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos yra priskirtinos valstybes reguliuojamu kainu kategorijai. Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija yra biud˛etine istaiga, šiame Istatyme ir kituose Lietuvos Respublikos istatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybes jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir pri˛iurint valstybes ir savivaldybiu reguliuojama veikla. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Valstybinei kainu ir energetikos kontroles komisijai yra pavesta atlikti, inter alia, šias funkcijas: tvirtinti valstybes ir savivaldybiu reguliuojamu kainu nustatymo metodikas; nustatyti valstybes reguliuojamu kainu viršutines ribas; kontroliuoti valstybes reguliuojamu kainu ir tarifu taikyma; tvirtinti energetikos objektu (tinklu, sistemu, irenginiu) prijungimo ikainius; vienašališkai nustatyti valstybes reguliuojamas kainas, jeigu energetikos imones nesilaiko šiu kainu nustatymo reikalavimu; nustatydama valstybes reguliuojamas kainas, ivertinti investiciju atsipirkimo ir veiklos išlaidu pagristuma; kontroliuoti, kad butu veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos teises aktuose nustatytas finansines atskaitomybes atskyrimas, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rušiu kry˛minio subsidijavimo. Komisijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. lapkricio 7 d. nutarimu Nr. 1747, 5 punktas numato, kad pagrindinis Komisijos u˛davinys – pri˛iureti elektros energijos, gamtiniu duju, šilumos ir vandens ukio rinkas istatymu nustatyta tvarka.

Šilumos ukio istatymo 1 straipsnio 2 dalyje itvirtinti šio istatymo tikslai: 1) ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybiška šilumos tiekima šilumos vartotojams; 2) šilumos ukyje iteisinti pagrista konkurencija; 3) ginti šilumos vartotoju teises ir teisetus interesus; 4) didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvuma; 5) gaminant šiluma, placiau naudoti vietini kura, biokura ir atsinaujinanciuosius energijos išteklius; 6) ma˛inti šilumos energetikos neigiama poveiki aplinkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstataves, kad Šilumos ukio istatymo tikslai gali buti pasiekti ivairiais teisinio reguliavimo budais. Konkretaus budo pasirinkimas priskiriamas teises akta priimancio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, taciau siekdamas istatyme nurodytu tikslu viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendruju viešojo administravimo principu (teisetumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp ivairiu teises aktais siekiamu tikslu turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagristai iškelti paneigiant kita. Jeigu susiduriama su konkreciu tikslu tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioriteta pasirenka teises akta priimantis viešojo administravimo subjektas, taciau tai turi buti daroma kuo ma˛iau itakojant likusiu tikslu igyvendinima. Šis prioritetu nustatymas patenka i ekonominio ir politinio tikslingumo kategorija, kurios administraciniai teismai nevertina (Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskrecija pasirinkti visuomeniniu santykiu raidos prioritetus, nustatyti raidos strategija, nepa˛eid˛iant aukštesniu teises aktu reikalavimu. Administraciniu teismu kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar igyvendindamas ekonomine ir politine diskrecija viešojo administravimo subjektas nepa˛eide teises principu ir normu (2007 m. rugpjucio 2 d. nutartis administracineje byloje Nr. I-444-12-07).

Taigi Komisijai yra suteikti tam tikri igaliojimai valstybes reguliuojamu kainu srityje, inter alia, igaliojimai reguliuojant kainas šilumos ukyje ir Komisija turi diskrecijos teise tvirtinant Karšto vandens kainu nustatymo metodika, o tuo paciu ir nustatant atitinkama vidutine svertine kapitalo kaina, taikoma skaiciuojant karšto vandens kainas. Pa˛ymetina, kad šis dydis itakoja normatyvini pelna, kuris, savo ruo˛tu, turi itakos skaiciuojant pastoviaja karšto vandens kainos dedamaja. Pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Komisijos igaliojimus reguliuojant duju kaina, padare analogiškas išvadas inter alia spresdamas, kad Komisija turi tam tikra diskrecijos teise nustatant atitinkamas duju imones pelno reguliavimo (ribojimo) taisykles (2009 m. baland˛io 1 d. nutartis adm. byloje Nr. A-502-72/2009). Pagal Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dali, nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti numatytos butinos išlaidos energijos ištekliu gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pletra ir energijos efektyvumas, vietiniu ir atsinaujinanciu energijos ištekliu vartojimas, viešuosius interesus atitinkanciu ipareigojimu vykdymas bei nustatyta pelno norma. Kaip matyti, nustatant valstybes reguliuojamas kainas numatomos ne tik butinos išlaidos, bet ir pelno norma. Kaip mineta, vidutine svertine kapitalo kaina itakoja normatyvini pelna, kuris turi itakos skaiciuojant pastoviaja karšto vandens kainos dedamaja, t. y. šis dydis yra vienas iš sudetiniu formules, skaiciuojant karšto vandens kaina, dyd˛iu, kuris teiseju kolegijos vertinimu, suderintas tiek su Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tiek su Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalimi. Taip pat pa˛ymetina, kad analogiškai pelno norma ribojama (iki 5 proc.) ir kituose energetikos sektoriuose.

Del šiu prie˛asciu teiseju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, jog jai abejoniu del Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punkto nuostatu teisetumo nekyla, todel nera pagrindo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del šio norminio administracinio teises akto teisetumo.

Pareiškejas taip pat abejoja del Metodikos 36 ir 38 punktu (aktualios redakcijos 37 ir 39 p.) teisetumo. Metodikos 36 punktas numato, kad skaiciuojant karšto vandens kaina, butinas paruošti karšto vandens kiekis skaiciuojamas pagal per ataskaitini laikotarpi karštam vandeniui ruošti suvartota geriamojo vandens kieki, atsi˛velgus i prie˛astis, lemusias šio kiekio pasikeitima ir prognozuojama geriamojo vandens suvartojimo pasikeitima. Karšto vandens tiekejas, pradedantis karšto vandens tiekimo veikla, butino parduoti karšto vandens kieki apskaiciuoja pagal geriamojo vandens tiekejo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis. Pagal Metodikos 37 punkta, karšto vandens tiekejo karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prieš karšto vandens ruošimo irenginius, rodmenis. Išleistu nuoteku kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Pagal Metodikos 38 punkta, planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš butino paruošti karšto vandens kiekio atemus faktines, taciau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karšto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karšto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Daugiabuciuose namuose, kuriuose irengta nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, minetos netektys negali buti didesnes kaip 5 proc. Kaip teisingai pastebejo pirmosios instancijos teismas, analogiška Metodikos 37 punkto nuostatai itvirtinta Šilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje, nustatancioje, kad nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prieš karšto vandens ruošimo irenginius, rodmenis. Kaip matyti iš pareiškejo skundo ir apeliacinio skundo, pareiškejas Metodikos 36 ir 38 punktu atitikima aukštesnes galios teises aktams iš esmes grind˛ia tuo, kad dalis karšto vandens yra neapskaitoma, t. y. karštam vandeniui ruošti suvartotas geriamojo vandens kiekis faktiškai yra didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karšto vandens kiekis, todel Metodikos 38 punkte itvirtintas atitinkamai 5 ir 10 proc. dydis netektims ivertinti pa˛eid˛ia pareiškejo interesus. Ivertinusi minetas teises aktu nuostatas, teiseju kolegija negali nesutikti su Komisijos ir teismo išvada, kad karšto vandens tiekejas paruošia karšto vandens tiek, kiek jo nuperka iš geriamojo vandens tiekejo, t. y., kaip numatyta Šilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Metodikos 37 punkte, šis vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prieš karšto vandens ruošimo irenginius, rodmenis. Metodikos 38 punktas numato leistinas 5 ir 10 proc. netektis, kurios teiseju kolegijos vertinimu, atitinka Šilumos ukio istatymo numatytus tikslus (ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybiška šilumos tiekima šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotoju teises ir teisetus interesus ir kt.). Taip pat pa˛ymetina, kad karšto vandens suvartojimo duomenu surinkimo ir informacijos apdorojimo sanaudos priskiriamos butinosioms sanaudoms ir yra ivertinamos skaiciuojant karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja (Metodikos 39.1.1 p.)

Teiseju kolegija taip pat sutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis del Metodikos punktu atitikimo teisetu lukesciu ir kitiems teises principams.

Atsi˛velgiant i nurodytus argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad jai nekyla abejoniu del Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karšto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karšto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktu (aktualios redakcijos 37 ir 39 p.) teisetumo, todel nera pagrindo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del šio norminio administracinio teises akto teisetumo. Kolegija taip pat pa˛ymi, kad prašymo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del norminio administracinio akto atitikimo aukštesnes galios teises aktams yra (individualia) byla nagrinejancio teismo diskrecija (ABTI 112 str.), todel teismas nera saistomas proceso šalies pateiktu argumentu, kuriais grind˛iamas butinumas kreiptis del norminiu administraciniu aktu teisetumo nustatymo.

Del Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarimo Nr. O3-242 „Del karšto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ukio istatymu, Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtinta Karšto vandens kainu nustatymo metodika ir išnagrinejusi UAB „Vilniaus energija“ 2009 m. lapkricio 16 d. raštu pateikta karšto vandens kainos dedamuju projekta, pareiškejui nustate: 1. karšto vandens kainos (be PVM), išreiškiamos formule 0,95 + Tkv kd, dedamasias: 1.1. karšto vandens kainos pastoviaja dedamaja – 0,95 Lt/m³; 1.2. karšto vandens kainos kintamaja dedamaja – Tkv kd; 2. karšto vandens kainos kintamosios dedamosios Tkv kd formule: Tkv kd = (53,68 x Tš) + (1,0526 x Tgv) (Tš – pirktos (pagamintos) šilumos kaina (Lt/kWh), Tgv – geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo paslaugu kaina, taikoma abonentams (Lt/m³)).

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus miesto savivaldybei ir Komisijai pateike projektus: apskaiciuotu pareiškejo karšto vandens kainu dedamuju nustatymo projekta; atsiskaitomuju karšto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio skaiciavimo projekta; centralizuotai tiekiamos šilumos baziniu kainu dedamuju projektus bei ju pagrindima. Vilniaus miesto savivaldybe 2009 m. gruod˛io 15 d. raštu Nr. A51-27463, išnagrinejusi pareiškejo atsiskaitomuju karšto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio nustatymo ir karšto vandens kainos dedamuju projektus, informavo, kad pateiktuose projektuose normatyvinis pelnas apskaiciuotas ne pagal Komisijos patvirtintu atsiskaitomuju karšto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio skaiciavimo ir karšto vandens kainu nustatymo metodiku nuorodas. Pareiškejo taikomas pelno dydis 15,18 proc. neatitinka nurodytos metodikose galimo did˛iausio pelno normos – 5 proc. Komisijos Šilumos skyrius, išnagrinejes karšto vandens kainos dedamuju projekta, suraše pa˛yma Nr. O5-331, kuria siule pritarti nutarimo projektui „Del karšto vandens kainos dedamuju UAB „Vilniaus energija“. Šilumos skyrius šioje pa˛ymoje pritare pareiškejo skaiciavimams del planuojamo realizuoti karšto vandens kiekio – 6902 tukst. m³, nusidevejimo sanaudoms – 1169 tukst. Lt, palukanu sanaudoms – 1914 tukst. Lt. Pareiškejas apskaiciavo 4655 tukst. Lt materialiniu ir joms prilygintu sanaudu, iš kuriu 1143 tukst. Lt – saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudos, o 2000 tukst. Lt – gyventoju imoku administravimo sanaudos. Šilumos skyrius, vadovaudamasis ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, šias sanaudas paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Minetos sanaudos, iskaiciuotos i karšto vandens pastoviaja dedamaja, sudaro 1488 tukst. Lt, t. y. du kartus ma˛iau nei projekte. Pareiškejas, taikydamas 15,18 proc. vidutine svertine kapitalo kaina WACC, apskaiciavo 1175 tukst. Lt normatyvinio pelno. Taciau taikant WACC ribojima iki 5 proc., skaiciuojant normatyvini pelna nuo ma˛esniu butinuju sanaudu, apskaiciuojama 313 tukst. Lt, t. y. beveik keturis kartus ma˛iau nei projekte. Atsi˛velgiant i tai, projekcine karšto vandens kaina yra ne 14,42 Lt/m³, bet 14,08 Lt/m³ (I T, b. l. 96-97).

Karšto vandens galutine kaina nustatoma pagal priklausomybe: Tkv = Tkv pd + Tkv kd (Tkv pd – pastovioji karšto vandens dedamoji, Lt/m³, Tkv kd – konkretus kintamosios karšto vandens dedamosios dydis, Lt/m³. Pareiškejas gincija Komisijos planuojamo realizuoti karšto vandens kiekio, butinuju pastoviu sanaudu bei normatyvinio pelno skaiciavimus.

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, Komisija, remdamasi ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, suma˛ino pareiškejo projekte numatytas materialiniu ir joms prilygintu sanaudu, konkreciai – saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas bei gyventoju imoku administravimo sanaudas. Pagal pareiškejo pateikta atsiskaitomuju karšto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio projekta, numatytas karšto vandens vartotoju skaicius – 172 000 (I T, b. l. 89), pagal centralizuotai tiekiamos šilumos baziniu kainu projekta šiluma tiekiama panašiam vartotoju skaiciui – 174 000 vartotojams (I T, b. l. 94). Karšto vandens kainu dedamuju projekte numatytos materialines ir joms prilygintos sanaudos: 1143 tukst. Lt u˛ saskaitu parengima ir pateikima bei 2000 tukst. Lt u˛ gyventoju imoku administravima. Šilumos baziniu kainu dedamuju projekte numatytos analogiškos sanaudos: 1263 tukst. Lt u˛ saskaitu parengima ir pateikima bei 2114 tukst. Lt u˛ gyventoju imoku administravima. Nagrinejamu atveju UAB „Vilniaus energija“ yra ir karšto vandens tiekejas, ir šilumos tiekejas. Remiantis pateiktu projektu duomenimis, pareiškejas planuoja karšta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems šilumos vartotojams, todel sutiktina su Komisijos nuomone, kad pareiškejas, vykdydamas karšto vandens tiekimo veikla, i šilumos vartotojams teikiama mokejimo u˛ šiluma pranešima gali irašyti ir sumas u˛ karšta vandeni, kas u˛tikrintu ma˛iausiu sanaudu principo igyvendinima. Pareiškejo projekte numatytas dvieju mokejimo pranešimu vartotojams teikimas (viena u˛ šildyma, viena u˛ karšta vandeni) sudarytu salygas neefektyviai naudoti lešas, paneigtu mineta Šilumos ukio istatyme numatyta tiksla – ma˛iausiomis sanaudomis tiekti karšta vandeni vartotojams, kartu pa˛eistu vartotoju interesus. Pa˛ymetina, kad tiek Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis, tiek Šilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis kalba butent apie butinasias išlaidas bei sanaudas.

Teiseju kolegija, ivertinusi pareiškejo argumentus, gincui aktualias teises aktu nuostatas ir bylos med˛iaga, sprend˛ia, kad Komisija pagristai, vadovaudamasi Šilumos ukio istatyme nustatytais tikslais, ma˛iausiu sanaudu, subsidijavimo draudimo principais, saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas bei gyventoju imoku administravimo sanaudas šilumos ir karšto vandens tiekimo veikloms paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Pareiškejo argumentas, kad tokiu budu iteisinama ne atskira, o bendra šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklu sanaudu apskaita ir kry˛minis subsidijavimas, nepagristas. Atkreiptinas demesys, kad, remiantis Energetikos istatymo 17 straipsnio 8 dalies 12 punktu, butent Komisija kontroliuoja, kad butu veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos teises aktuose nustatytas finansines atskaitomybes atskyrimas, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rušiu kry˛minio subsidijavimo.

Pareiškejas taip pat gincija Komisijos normatyvinio pelno skaiciavima. Metodikos 43 punkte numatyta normatyvinio pelno pastoviajai karšto vandens kainos dedamajai skaiciavimo tvarka, pagal kuria normatyvinis pelnas priklauso nuo butinuju karšto vandens ruošimo ir pardavimo sanaudu, nuo kuriu skaiciuojama pastovioji karšto vandens kainos dedamoji, ir vidutines svertines kapitalo kainos (WACC). Pripa˛inus, kad butinasias karšto vandens veiklos tiekimo sanaudas Komisija suma˛ino pagristai, tokios suma˛intos sanaudos skaiciuojamos taikant ir šia formule. Vidutines vertines kapitalo kainos skaiciavimo tvarka numatyta Metodikos 43.1 punkte, o Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkte numatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma skaiciuojant karšto vandens kainas, kurios bus nustatomos isigaliojus Metodikai, negali viršyti 5 procentu. Kaip matyti, nagrinejamu atveju pareiškejas projekte taike 15,18 procentu WACC dydi, todel Komisija, vadovaudamasi mineta 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkto nuostata, pagristai suma˛ino normatyvini pelna. Toks Komisijos skaiciavimas atitinka teises aktus, aukšciau šioje nutartyje konstatavus, kad Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punktas nekelia abejoniu del jo atitikimo aukštesnes galios teises aktams ir nenustacius pagrindo kreiptis i i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del šio norminio administracinio teises akto teisetumo ištyrimo, nera pagrindo jo netaikyti.

Pareiškejas nesutinka ir su Komisijos paskaiciuotu planuojamo realizuoti karšto vandens kiekio skaiciavimais, nustatant 5 procentu leistinas karšto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karšto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Metodikos 38 punkte numatyta, kad planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš butino paruošti karšto vandens kiekio atemus faktines, taciau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karšto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karšto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Daugiabuciuose namuose, kuriuose irengta nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, minetos netektys negali buti didesnes kaip 5 proc. Pa˛ymetina, kad pareiškejas Komisijai pateiktame karšto vandens kainos dedamuju projekte nurode, kad daugiabuciuose namuose irengs nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, be to, pateiktame projekte pats numate 5 procentu leistinas karšto vandens netektis, todel, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo pripa˛inti, kad Komisija nustate nepagristus planuojamo realizuoti karšto vandens kiekius.

Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, teiseju kolegija sprend˛ia, kad pareiškejo gincijamas Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarimas Nr. O3-242 „Del karšto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ yra pagristas ir teisetas ir jo naikinti nera pagrindo.

Del pareiškejo pateikto ekspertinio vertinimo bei ekspertizes skyrimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. baland˛io 1 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-502-75/2009 yra konstataves, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris istatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriimineja tu sprendimu, kuriuos priimti, atlikus atitinkama tyrima ir vertinima, istatymu yra priskirta Komisijai. Del šiu prie˛asciu teismo funkcija, tikrinant Komisijos atliktus sudetingus vertinimus, iš esmes turetu apsiriboti patikrinimu, ar igyvendindama savo diskrecija, Komisija nepadare aiškios klaidos, ar nepiktnaud˛iavo igaliojimais, ar akivaizd˛iai neper˛enge diskrecijos ribu. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisake, jog Komisija neprivalo vadovautis išimtinai tik pareiškejo pateiktais duomenimis, turi teise vertinti pateiktus duomenis, ju teisinguma ir pagristuma. Nagrinejamu atveju, teiseju kolegijos vertinimu, pareiškejo pateiktas ekspertinis vertinimas, taip pat prašymas skirti ekspertize susijes su ekonominio tikslingumo vertinimu, kas, kaip teisingai pa˛ymejo pirmosios instancijos teismas, nepriklauso administraciniu teismu kompetencijai (ABTI 3 str.).

Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo faktines bylos aplinkybes, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aiškino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti apeliacini skunda remiantis jame išdestytais argumentais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškejos u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Antanas Ablingis Ricardas Piliciauskas Virgilijus Valancius