- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- A-444-1359-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00157-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus (praneejas),
dalyvaujant pareikejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ atstovams advokatei D. G. , A. S. , atsakovo Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos atstovams V. A. , V. S. ,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ skunda atsakovui Valstybinei kainu ir energetikos kontroles komisijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei del nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas UAB „Vilniaus energija“ skundu, kuri patikslino kreipesi i teisma, praydamas: 1) panaikinti Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarima Nr. O3-242 „Del karto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“; 2) sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su praymu itirti, ar: Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktai neprietarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai; Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punktas neprietarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.
Nurode, kad Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti numatytos butinos ilaidos energijos itekliu gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pletra ir energijos efektyvumas, vietiniu ir atsinaujinanciu energijos itekliu vartojimas, vieuosius interesus atitinkanciu ipareigojimu vykdymas bei nustatyta pelno norma. ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, jog ilumos ir (ar) karto vandens kainos grind˛iamos tiekejo butinomis ilumos ar karto vandens ruoimo (pirkimo), perdavimo, ivadiniu atsiskaitomuju ilumos ir (ar) karto vandens apskaitos prietaisu irengimo, prie˛iuros ir patikros, saskaitu (mokejimo praneimu) u˛ iluma ir (ar) karta vandeni parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sanaudomis. Komisija, nutarimu nustatydama karto vandens kainos pastoviaja dedamaja, vadovaujantis Metodikos 39.1 ir 39.1.1 punktais, apskaiciavo butinas pastoviasias sanaudas. I pa˛ymos, kuria grind˛iamas is nutarimas, matyti, kad Komisija ignoravo dali numatytuju pareikejo sanaudu, susijusiu su karto vandens tiekimo vartotojams veikla, t.y. Komisija neiskaiciavo dalies pareikejo projekte nurodytu karto vandens saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudu bei gyventoju imoku administravimo sanaudu. Komisijos nuomone, vadovaujantis ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, sanaudos ilumos ir karto vandens tiekimo veikloms turetu buti paskirstomos proporcingai vartotoju skaiciui. Teises aktai ipareigoja imones tvarkyti atskira sanaudu apskaita, kad butu ivengta vadinamojo veiklos ruiu kry˛minio subsidijavimo. Komisijos sprendimas proporcingai priskirti minetas karto vandens saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas ir gyventoju imoku administravimo sanaudas tiek ilumos tiekimo, tiek ir karto vandens tiekimo veiklai, yra neteisingas, nes ios sanaudos susijusios su pareikejo privalomai pradedama vykdyti karto vandens tiekimo veikla. Vartotojui veliau pasirinkus kita karto vandens tiekeja ar apsirupinimo kartu vandeniu 2-a buda, dalis sanaudu liks nepadengta. I nustatoma karto vandens kaina iskaiciuojamos butinos sanaudos, todel visiems karto vandens tiekejams jos turi buti nustatomos vienodai, kaip nauja veikla vykdanciai imonei. Tokie Komisijos veiksmai u˛kerta kelia pareikejui susigra˛inti iai veiklai vykdyti butinas sanaudas ir prietarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai bei ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, nutarimu nustatydama karto vandens kainos pastoviaja dedamaja, vadovaujantis Metodikos 43 punktu bei Nutarimo del metodikos 2.5 punktu, apskaiciavo normatyvini pelna. Ji skaiciavo Komisijos suma˛intu butinu karto vandens tiekimo sanaudu ir taike vidutine svertine kapitalo kaina, nevirijancia 5 proc. Kadangi dalies butinu sanaudu nepripa˛inimas neteisetas, atitinkamai neteisetas normatyvinio pelno skaiciavimas, taikant butent ias suma˛intas butinas sanaudas. Be to, pareikejo isitikinimu, vidutines svertines kapitalo kainos ribojimas iki 5 proc., pa˛eid˛ia konstitucine valstybes instituciju pareiga u˛tikrinti palankia teisine terpe ukinei veiklai, t.y. vercia pareikeja u˛siimti veikla, kurios sanaudu pareikejas negales susigra˛inti ir del to patirs dideliu nuostoliu. Nustatant karto vandens kainas, normatyvinis pelnas yra ivertinamas Metodikos 45 punkte numatytoje formuleje, o pats normatyvinis pelnas skaiciuojamas pagal Metodikos 43 punkta. Pareikejas nuosavu leu investicijoms, reikalingoms karto vandens tiekimo veiklai vykdyti, neturi, todel yra priverstas ias leas skolintis. Del ios prie˛asties pagal Metodikos 43.1 punkta apskaiciuota vidutine svertine kapitalo kaina yra lygi vidutinei metinei ilgalaikiu paskolu palukanu normai, kuri nutarimo priemimo diena buvo lygi 15,18 proc. Todel Komisijos sprendimas daugiau nei 3 kartus suma˛inti vidutine svertine kapitalo kaina ir atitinkamai normatyvini pelna prietarauja konstituciniams ukines veiklos laisves ir asmens ir visuomenes interesu derinimo principams. Pareikejas yra ipareigotas u˛siimti karto vandens tiekimo veikla pagal ilumos ukio istatymo 15 straipsnio 2 dali, taciau pagal Komisijos sudarytas tos veiklos reguliavimo salygas neturi galimybes skolintis leu, priverstas patirti sanaudas.
Pareikejo nuomone, nutarimas pa˛eid˛ia teisines valstybes principa, kurio elementai yra teisetumo principas, teisetu lukesciu apsaugos principas ir teisinio tikrumo ir saugumo principas. Nutarimas, priimtas pa˛eid˛iant teises aktu nuostatas, pa˛eid˛ia ir teisetumo principa. Butinuju sanaudu padengimo principas, itvirtintas Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalyje, ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalyje, leido pareikejo tiketis, kad reguliuojamu kainu pagrindu gaunamos pajamos nebus ma˛esnes u˛ sanaudas. Taciau nutarimas to neu˛tikrino ir pa˛eide teisetus pareikejo lukescius.
Metodikos 36 punktas numato, kad butinas paruoti karto vandens kiekis yra apskaiciuojamas pagal per ataskaitini laikotarpi kartam vandeniui ruoti suvartota geriamojo vandens kieki, ivertinant leistinas karto vandens netektis (Metodikos 38 p.). Tai reikia, kad butinas paruoti karto vandens kiekis i esmes turi buti lygus kartam vandeniui ruoti suvartotam geriamojo vandens kiekiui (ivertinant 5 proc. netektis). Pa˛ymetina, kad kol kas kartam vandeniui ruoti suvartotas geriamojo vandens kiekis faktikai yra daug didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karto vandens kiekis. Tai reikia, kad dalis suvartojamo karto vandens yra neapskaitoma ir vandens tiekejas patiria nuostoli. Todel Metodikos 36 punktas, nustatydamas, kad butinas paruoti karto vandens kiekis (kuris apskaitomas daugiabucio namo ivadiniu skaitikliu prie karto vandens ruoimo ilumokaiti) yra apskaiciuojamas per ataskaitini laikotarpi kartam vandeniui ruoti suvartota geriamojo vandens kieki, ivertinant 5 proc. netektis, pa˛eid˛ia teisetus interesus ir teisetus lukescius, prietarauja konstituciniam teisines valstybes principui.
Karto vandens tiekejui savo veikloje nenaudojant nuosavo kapitalo, vidutine svertine kapitalo kaina, remiantis Metodikos 43.1 punktu, lygi rinkoje egzistuojanciai palukanu normai. Taciau Nutarimo del metodikos 2.5 punktu ribojant vidutine svertine kapitalo kaina iki 5 proc., susidaro situacija, kai karto vandens tiekejas priverstas prisiimti sanaudas, virijancias i rodikli, kurios pareikejui nera sugra˛inamos. Pa˛ymetina, kad pagal Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 dali, valstybes reguliuojamu kainu reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriu istatymuose. ilumos ukio istatymas nenustato jokiu normatyvinio pelno ribojimu. Todel, pareikejo nuomone, Komisija, nutarimu nustatydama maksimalia vidutine svertine kapitalo kaina ir apribodama normatyvini pelna, per˛enge savo kompetencijos ribas.
Pareikejo nuomone, aukciau aptartos Nutarimo del metodikos bei Metodikos dalys neatitinka aukciau nurodytu istatymu bei norminiu aktu, todel butina ispresti iu aktu teisetumo klausima.
Pareikejo nuomone, butina atlikti pareikejo karto vandens tiekimo veiklos rodikliu, taikant pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima iki 5 proc., skaiciavimus ir isiaikinti realias pareikejo galimybes finansuoti ios veiklos vykdymui u˛tikrinti butinas investicijas. Pareikejas prae paskirti byloje ekspertize ir u˛duoti iuos klausimus: 1) ar pareikejo karto vandens tiekimo veiklai numatytos investicijos i nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistemas, ivertinant pareikejo faktini realizuojama karto vandens kieki, taciau karto vandens kainos nustatymo metu pritaikius Komisijos pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima iki 5 proc., atsipirks per ios irangos gyvavimo laikotarpi (t.y. daugiabuciuose namuose irengtos irangos – 8 metus, pas karto vandens tiekeja irengtos irangos – 10 metu)? 2) ar i karto vandens tiekimo veiklos generuojamas pinigu srautas (atsi˛velgiant i 1-ame klausime nurodyta Komisijos pagal Metodikos 36-38 punktuose nustatoma planuojama realizuoti karto vandens kieki bei vidutines svertines kapitalo kainos (WACC) ribojima) butu pakankamas karto vandens tiekimo veiklai skirtos paskolos aptarnavimui (t.y. palukanu u˛ paskola mokejimui ir paskolos gra˛inimui)? 3) koks butu pareikejo karto vandens tiekimo veiklos rentabilumas ar nuostolingumas per pirmuosius trejus ios veiklos metus, ivertinus faktini pareikejo parduodama karto vandens kieki, taciau karto vandens kainos nustatymo metu pritaikant Komisijos apskaiciuota planuojama realizuoti karto vandens kieki?
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija atsiliepime i pareikejo skunda prae ji atmesti kaip nepagrista.
Nurode, kad Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis itvirtina kriterijus, kurie turi buti vertinami nustatant valstybes reguliuojamas kainas, tarp ju – butinos ilaidos energijos itekliu gavybai. ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad karto vandens kainos grind˛iamos tiekejo butinomis (valstybes normuojamomis) karto vandens ruoimo (pirkimo), saskaitu (mokejimo praneimu) u˛ karta vandeni parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sanaudomis. Pareikejas atsiskaitomuju karto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio projekte nurode, kad karto vandens apskaitos prietaisus aptarnaus, o kartu ir karta vandeni tieks 172 tukst. vartotoju, jiems kas menesi pateikiami praneimai. Sanaudos, susijusios su praneimu pateikimu, jau yra itrauktos i ilumos kaina. Pagal pareikejo projektus matyti, kad vartotojams butu teikiami du mokejimo praneimai – u˛ iluma ir u˛ karta vandeni. Tai neatitiktu ilumos ukio istatyme ir Metodikoje itvirtinto tikslo ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti karto vandens tiekima vartotojams. Todel Komisija saskaitu parengimo ir pateikimo bei gyventoju imoku administravimo sanaudas ilumos ir karto vandens tiekimo veikloms paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Pa˛ymetina, kad atskiros sanaudu apskaitos tvarkymas, siekiant ivengti veiklu kry˛minio subsidijavimo, reikia, kad karto vandens veiklos sanaudos negali buti priskirtos prie ilumos sanaudu. Todel Komisija dali mokejimo praneimu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudu priskyre karto vandens veiklai. Pareikejo karto vandens dedamuju projekte planuojamas paruoti karto vandens kiekis atitinka ataskaitinio laikotarpio duomenis. I to galima spresti, kad pareikejas planuoja karta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems ilumos vartotojams. Komisijos atsisakymas itraukti i karto vandens kaina visas pareikejo planuotas saskaitu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas pagristas Metodikoje itvirtintu ma˛iausiu sanaudu principu ir pareikeja „vercia“ veikla vykdyti ne nuostolingai, o efektyviai. Metodikos 39.1 punkte nustatyta, kad butinosios pastoviosios sanaudos nustatomos atsi˛velgus i ataskaitinio laikotarpio faktines ir planuojamas sanaudas. Taigi karto vandens kainos pastovioji dedamoji yra nustatoma atskiram karto vandens tiekejui pagal jo individualias faktines ir planuojamas sanaudas.
Metodikos 43 punkte numatyta normatyvinio pelno pastoviajai karto vandens kainos dedamajai skaiciavimo tvarka. Pareikejo suskaiciuotos sanaudos negali buti pripa˛intos butinomis, todel skaiciuojant normatyvini pelna negali buti naudojamos visos sanaudos. Nutarimo 2.5 punkte numatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina negali viryti 5 proc. Tuo tarpu pareikejas taike 15,18 proc. dydi, todel pa˛eide nutarimo 2.5 punkta.
Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad valstybes pareiga ginti vartotoju interesus turi buti igyvendinta pirmiausia istatymu leidejui nustatant bendrasias ir specialiasias vartotoju teisiu, interesu apsaugos ir gynimo priemones. Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti nustatyta pelno norma. Vadovaujantis ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 9 dalimi, karto vandens kainos dedamasias nustato Komisija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. I1-05/2006 pa˛ymejo, kad „nei Energetikos istatymas, nei Gamtiniu duju istatymas neapibre˛ia, kaip turi buti apskaiciuojama virutine duju kainu riba. Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato kriterijus, i kuriuos atsi˛velgtina nustatant valstybes reguliuojamas kainas, taigi ir tvirtinant virutiniu kainu ribu nustatymo metodikas“. ilumos ukio istatymo tikslai gali buti pasiekti ivairiais teisinio reguliavimo budais. Konkretaus budo pasirinkimas priskiriamas teises akta priimancio vieojo administravimo subjekto kompetencijai.
Butinas paruoti karto vandens kiekis negali buti skaiciuojamas kitaip, nei numatyta Metodikoje. Karto vandens daugiabucio namo vartotojams paruoiama ir patiekiama tiek, kiek tam suvartojama geriamojo vandens, t.y. kaip numatyta Metodikos 37 punkte, is vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso rodmenis. Pareikejo teiginys, kad Metodikos 36 punktas u˛programuoja vandens tiekeju nuostolius, nepagristas, nes tiekejas paruoia karto vandens tiek, kiek jo nuperka i geriamojo vandens tiekejo ir toki kieki patiekia vartotojams. Planuojama realizuoti karto vandens kiekio nustatyma itakoja leistinos netektys, o ne butinas paruoti karto vandens kiekis. Karto vandens tiekejas, noredamas susigra˛inti butinasias karto vandens tiekimo veiklos sanaudas, privalo vykdyti veikla efektyviai ir pasiekti leistinas netektis. Pareikejas projekte numate irengti nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, todel i karto vandens kainos pastoviaja dedamaja iskaiciuotos minetos sistemos nusidevejimo ir palukanu sanaudos.
Žemesnės instancijos teismas
Pareikejas jokiu argumentu ar irodymu, pagrind˛ianciu skund˛iamo nutarimo neteisetuma, teises principu pa˛eidima, nepateikia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A7-323-07 yra iaikines, kad kainos nepagristumas turi buti irodomas alies, kuri gincija tokius paskaiciavimus, pateikiant teisinius akivaizd˛iai neteisingo skaiciavimo argumentus. Pareikejas nepagristai teigia, kad valstybe ji ipareigojo tiekti karta vandeni: Lietuvos Aukciausiasis Teismas 2003 m. gegu˛es 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-579/2003 konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ yra karto vandens tiekejas, taigi pareikejas de facto dar iki ilumos ukio istatymo pakeitimu buvo karto vandens tiekejas, be to, vadovaujantis 2002 m. vasario 1 d. tarp UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus ilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybes ir Dalkia S.A. sudaryta nuomos sutartimi, pareikejas pats prisieme isipareigojimus u˛tikrinti reguliaru, patikima ir saugu karto vandens tiekima.
Komisijos nuomone, ekspertizes byloje skirti nera pagrindo. Komisija surinko visus butinus duomenis, juos ivertino ir nustate karto vandens dedamasias; veike pagal teises aktu suteikta kompetencija ir diskrecija; alys pateike detalius kainu skaiciavimus, ju pagrindima ir argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 10 d. sprendimu pareikejo UAB „Vilniaus energija“ skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas pa˛ymejo, kad vadovaujantis ilumos ukio istatymo nuostatomis, ilumos tiekimo ir karto vandens tiekimo veiklos yra atskirtos, leid˛iant vartotojui pasirinkti jam labiausiai tinkanti karto vandens tiekeja arba visai atsisakyti karto vandens tiekimo paslaugu. Itvirtinta kainos struktura leid˛ia ivengti kry˛minio subsidijavimo, atsisakant atskiru paslaugu, u˛kerta kelia dviguboms investicijoms, vienu vartotoju apmokestinima kitu vartotoju nuostoliams atlyginti. Atsi˛velges i teises aktu nuostatas, teismas padare ivada, kad ilumos ir karto vandens tiekimo veiklu atskyrimas bei atskira iu veiklu apskaita yra pagrindas pasiekti istatymu siekiama viena i tikslu – ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybika ilumos tiekima ilumos vartotojams. Nagrinejamu atveju UAB „Vilniaus energija“ yra ir karto vandens tiekejas, ir ilumos tiekejas. Remiantis pateiktu projektu duomenimis, pareikejas planuoja karta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems ilumos vartotojams. ias veiklas sudarancios paslaugos apskaitomos atskirai, todel vartotojas turi galimybe pasirinkti konkrecias paslaugas. Pareikejo argumenta, jog mokejimo praneimai vartotojams u˛ iluma ir karta vandeni turi buti atskiri, atitinkamai numatant atskiras mokejimo praneimu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas, tuo siekiant ivengti kry˛minio subsidijavimo, teismas laike nepagristu. Prieingai, atsi˛velges i byloje nustatytas aplinkybes, padare ivada, kad tokiais pareikejo veiksmais sudaromos salygos neefektyviai naudoti papildomas investicijas, paneigiant viena i pagrindiniu ilumos ukio istatymo tikslu – ma˛iausiomis sanaudomis tiekti karta vandeni vartotojams, kartu pa˛eid˛iant vartotoju interesus. Teismas pa˛ymejo, kad nagrinejamu atveju kainos u˛ karta vandeni iraymas mokejimo praneimuose u˛ iluma, esant nurodytoms aplinkybems, nepa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudimo principo, t. y. tokiais veiksmais neikreipiama konkurencija, finansuojant karto vandens sanaudas i ilumos teikimo veiklos, bet skatina pareikeja veikla vykdyti efektyviai. Pareikejo argumenta, jog vartotojui pasirinkus kita karto vandens tiekeja dalis sanaudu ilumos saskaitu parengimui ir pateikimui bei imoku administravimui liks nepadengta, teismas laike nepagristu, nes, remiantis Metodikos 39.1 punktu, butinosios pastoviosios sanaudos nustatomos individualiai pagal atskiro tiekejo faktines ir planuojamas sanaudas. Del nurodytu motyvu, teismas konstatavo, kad Komisija teisetai pareikejo saskaitu parengimo ir pateikimo bei imoku administravimo sanaudas pripa˛ino butinosiomis karto vandens tiekimo veiklos sanaudomis ne visa apimtimi, t. y. minetas sanaudas karto vandens ir ilumos tiekimo veikloms paskirstydama proporcingai vartotoju skaiciui, ir Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalies bei ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalies, taikydama Metodikos 39.1.1 punkta, nepa˛eide.
Teismas pa˛ymejo, kad Metodikos 43 punkte yra itvirtinta formule, pagal kuria apskaiciuojamas normatyvinis pelnas. Vienas i ios formules sudedamuju rodikliu yra Sb – butinosios karto vandens ruoimo ir pardavimo sanaudos, nuo kuriu skaiciuojama pastovioji karto vandens kainos dedamoji, o WACC – vidutine svertine kapitalo kaina. Pripa˛inus, kad butinasias karto vandens veiklos tiekimo sanaudas Komisija suma˛ino pagristai, tokios suma˛intos sanaudos skaiciuojamos taikant ir ia formule. 2009 m. liepos 21 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-106 Del Karto vandens kainu nustatymo metodikos 2.5 punkte nustatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma skaiciuojant karto vandens kainas, kurios bus nustatomos isigaliojus Metodikai, negali viryti 5 procentu.
Pirmosios instancijos teismas, ivertines teises normas, padare ivada, kad karto vandens kainos yra valstybes reguliuojamos, o Komisija, kuri nustato ias kainas, tvirtindama Metodika ir joje nustatydama konkretu pelno normos dydi, turi atsi˛velgti i Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas pa˛ymejo, kad Komisijos kompetencija nustatyti valstybes reguliuojamas kainas itvirtinta ir kituose energetikos sektoriaus veiklas reglamentuojanciuose teises aktuose, o butent Elektros energetikos istatymo 43 straipsnio 3 dalies 4 punkte, Gamtiniu duju istatymo 23 straipsnio 5 dalyje. Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 Del ilumos kainu nustatymo metodikos 2.8 punkte nustatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinems kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos isigaliojimo, negali viryti 5 procentu, iskyrus Metodikos 80.2.1.1 punkte numatyta salyga. Del nurodytu motyvu, teismas konstatavo, kad Komisija, skaiciuodama normatyvini pelna nuo Komisijos pripa˛intu butinuju sanaudu ir taikydama 5 proc. WACC, vietoje pareikejo skaiciavimuose nurodyto 15,18 proc., veike teises aktu, kuriu turinys yra suderintas, nustatyta tvarka ir teismas nemane esant pagrindui del nutarimo 2.5 punkto teisetumo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma.
Teismas, ivertines Metodikos 36-38 punktu nuostatas pa˛ymejo, kad analogika Metodikos 37 punktui nuostata itvirtinta ilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje, nustatancioje, kad nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prie karto vandens ruoimo irenginius, rodmenis. Teismas, remdamasis teises aktu nuostatomis, padare ivada, kad karto vandens tiekejas paruoia karto vandens tiek, kiek jo nuperka i geriamojo vandens tiekejo. Vadovaujantis Metodikos 38 punktu, planuojamas realizuoti karto vandens kiekis apskaiciuojamas ivertinus leistinas netektis. Tai, kad vartotojai neapskaito ar netinkamai apskaito suvartota karta vandeni, sudaro pagrinda karto vandens tiekejui efektyviai veikti ir suma˛inti patirtas vandens netektis. Toks reglamentavimas atitinka ilumos ukio istatyme numatytus tikslus, tarp ju – ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybika ilumos tiekima ilumos vartotojams. Karto vandens kaina yra valstybes reguliuojama, o tam tikru kainos ribu nustatymu siekiama apsaugoti vartotoju interesus. Pareikejas karto vandens kainu dedamuju projekte nurode, jog daugiabuciuose namuose irengs nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, todel skaiciavimuose buvo ivertintos 5 proc. leistinos netektys. Teismas sprende, kad pareikejo argumentas, jog siekiant suma˛inti vandens netektis, ketinama irengti daug investiciju reikalaujancia apskaitos sistema, kas u˛truks kelerius metus ir pareikejui neatsipirks, taikant minetus apribojimus, nesudaro pagrindo konstatuoti minetu Metodikos punktu neteisetuma. Teismas pa˛ymejo, kad Metodikos 39.1 punkte numatyta, kad karto vandens suvartojimo duomenu surinkimo ir informacijos apdorojimo sanaudos priskiriamos butinosioms sanaudoms ir yra ivertinamos skaiciuojant karto vandens kainos pastoviaja dedamaja.
Pareikejo argumenta, kad mineti Metodikos punktai pa˛eide jo teisetus lukescius bei kitus teises principus, teismas laike nepagristu. Teismas pa˛ymejo, kad pareikejas karto vandens tiekeju tapo pagal 2002 m. vasario 1 d. sudaryta sutarti (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-579/2003). Pareikejas, ne vienerius metus budamas rinkos dalyviu, turejo ir privalejo imanyti aukciau nurodytu teises aktu reikalavimus ir salygas, todel negalejo tiketis, kad institucijos, veikdamos pagal istatymu joms suteikta kompetencija, iuo atveju Komisijai nustatant karto vandens kaina, bus taikomi kiti kriterijai, nei numatyta teises aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, ar Metodikos 36 ir 38 punktai (naujos redakcijos 37 ir 39 p.) neprietarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisines valstybes principui, nepa˛eid˛ia teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su praymu itirti mineto norminio akto teisetuma.
Teismas taip pat sprende, kad pareikejas be pagrindo prae skirti byloje ekspertize, kuriai keliami klausimai butu susije su pareikejo karto vandens tiekimo veiklos rentabilumu ar nuostolingumu, kuri pareikejas vertina atsi˛velgdamas i Komisijos gincijamu atveju nustatytas valstybes reguliuojamas kainas. Komisija, vadovaudamasi minetomis Energetikos istatymo, ilumos ukio istatymo normomis, nustato valstybes reguliuojamas kainas, ivertinusi investiciju atsipirkimo ir veiklos ilaidu pagristuma, t. y. igyvendina jai teises aktu nustatyta kompetencija. Komisijos veiksmai del aukciau nurodytu motyvu yra teiseti. Komisijai suteiktos teises igyvendinimas yra susijes su jos sprendimo pagristumo vertinimu, administracinis teismas sprendimo pagristumo, ekonominio tikslingumo nevertina, teismas vertina tik sprendimo teisetuma (ABTI 3 str.).
III.
Pareikejas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (II T, b. l. 46-67) prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda tenkinti.
Apeliaciniame skunde be argumentu pateiktu skunde pirmosios instancijos teismui pateikia iuos argumentus:
1) Teismas netinkami taike ir aikino materialines teises normas ir nemotyvavo dalies savo ivadu.
Teismas nepagristai ignoravo argumentus, pareikejo teigimu, irodancius, kad Komisijos butinu sanaudu skaiciavimai pa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudima ir pareikejo teise i butinu sanaudu padengima. Teismas nepagristai ir nemotyvuotai konstatavo, kad esama situacija nepa˛eid˛ia kry˛minio subsidijavimo draudimo. Sanaudu maiymo draudimas salygoja ir draudima iraineti bendras saskaitas tiek ilumos, tiek karto vandens tiekimo veikloms. Atskira sanaudu apskaita yra butina salyga karto vandens kainu nustatymui. Teismas ignoruoja aplinkybe, kad Komisijai priskiriant dali i ilumos tiekimo sanaudu, susijusiu su karto vandens tiekimu, karto vandens tiekimo sanaudoms, susidarys situacija, kai pareikejas ioms veikloms vykdyti butinu sanaudu nebegales susigra˛inti ir bus priverstas veikti nuostolingai.
Teismas nepagristai neatsi˛velge i tai, kad Komisijos normatyvinio pelno skaiciavimai prietarauja Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai bei ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai. Teismas nepagristai patvirtino kaip teisetus Komisijos veiksmus, kuriais ji pareikejui suma˛ino WACC iki 5 proc. bei atitinkamai apskaiciavo ˛enkliai ma˛esni pareikejo normatyvini pelna bei u˛programavo pareikeja verstis ne tik privaloma, bet ir nuostolinga karto vandens teikimo veikla.
Teismas sprendime klaidingai konstatuoja, kad pareikejas yra karto vandens tiekeju nuo 2002 metu, be to, patirtis karto vandens tiekimo veikloje negali reikti, kad asmuo praranda teise i tai, kad jo at˛vilgiu priimami sprendimai nepa˛eistu teises principu.
Komisija neteisetai taike Metodikos 38 punkta pareikejo at˛vilgiu, o teismas nepagristai tai ignoravo. Teismas nepagristai nurode, kad pareikejo at˛vilgiu Komisija teisetai pritaike 5 proc. leistinas karto vandens netektis.
2) Teismas nepagristai atsisake sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del Metodikos 36 ir 38 punktu bei Nutarimo del Metodikos 2.5 punkto prietaravimo auktesnes galios teises aktams bei nemotyvavo dalies savo ivadu.
Teismas nepagristai ignoravo fakta, kad pareikejo kartam vandeniui ruoti suvartotas geriamojo vandens kiekis yra ˛ymiai didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karto vandens kiekis, del ko Metodikos 38 punkte itvirtintas 5 ar 10 proc. dydis netektims ivertinti pa˛eid˛ia teisetus pareikejo interesus.
Metodika itvirtina mechanizma, kuris nepa˛eid˛iant pareikejo teisiu gali buti igyvendintas tik po to, kai daugelyje pareikejo vartotoju daugiabuciuose namuose bus irengtos nuotolines apskaitos sistemos. Taciau teismas i iuos pareikejo argumentus neatsi˛velgia.
Teismas neatsi˛velge i pareikejo argumentus, irodancius, kad Nutarimo del Metodikos 2.5 punktas prietarauja auktesnes galios teises aktams. WACC rodiklis gali buti ribojamas tik istatymo lygmens teises aktu. Komisija nutarimu nustatydama maksimalu WACC dydi ir tokiu budu apribodama normatyvini pelna per˛enge istatymu nustatytas kompetencijos ribas, taciau teismas i tai neatsi˛velge.
3) Teismas nepagristai atsisake skirti ekspertize ir taip paneige pareikejo teise i teismine gynyba bei reikalavima atsi˛velgti i formuojama praktika bei nemotyvavo dalies savo ivadu.
Teismo nurodymas, kad nera tikslinga skirti ekspertize, nes teismas nevertina administracinio akto ekonominio tikslingumo, nepagristas. Teismo praoma ivertinti nutarimo teisetuma ir iam vertinimui yra reikalinga pasitelkti specialiu mokslu ˛iniu turincius ekspertus. Tokiu budu teismas paneigdamas pareikejo teise gincyti nutarima, paneigia pareikejo teise i teismine gynyba.
Atsisakes skirti ekspertize, teismas nesilaike Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad bylose, kuriose yra gincijamas reguliavimo institucijos techninio pobud˛io sprendimas, asmuo savo interesus gali ginti tik ekspertizes pagrindu. Nagrinejamu atveju pareikejas gincija karto vandens kainos pastoviosios dedamosios nustatyma, butino paruoti karto vandens kiekio nustatymo mechanizmo pagristuma, nustatytu leistinu netekciu dyd˛io teisetuma ir pan. Todel vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis adm. bylose Nr. A-415-323-2007, A-261-416-2009, vienintelis budas, kuriuo pareikejas gali igyvendinti savo gynybos teise ioje byloje yra igalioto specialisto ivados pagrindu.
Teismas neatsi˛velge i pareikejo pateiktame Ekspertiniame vertinime pateiktas ivadas ir nenurode jokiu motyvu, kodel iuo vertinimu nesireme.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija atsiliepimu i apeliacini skunda (II T, b. l. 84-87) prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista, apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai taike tiek materialines, tiek procesines teises normas, tinkamai ityre ir aikino bylos aplinkybes, todel pagrindo naikinti skund˛iama sprendima nera. Atsiliepima i apeliacini skunda i esmes grind˛ia argumentais pateiktais atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k o n statuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas atmete pareikejo UAB „Vilniaus energija“ skunda, kuriuo jis prae panaikinti Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarima Nr. O3-242 „Del karto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“; sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su praymu itirti, ar: Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktai neprietarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai; Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punktas neprietarauja Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 daliai.
Del kreipimosi i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma su praymu itirti Karto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktu ir Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkto atitikima auktesnes galios teises aktams
Bendra energetikos veikla, energetikos pletojimo ir valdymo pagrindus, efektyvu energijos ir energijos itekliu vartojima reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos istatymas. Atskiru energetikos sektoriu veiklos ir energetikos imoniu bei vartotoju santykiu ypatumus nustato kiti istatymai (Energetikos istatymo 1 str. 1 d.). ilumos ukio valstybini valdyma, ilumos ukio subjektu veikla, ju santykius su ilumos vartotojais, tarpusavio ryius ir atsakomybe reglamentuoja Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymas (ilumos ukio istatymo 1 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos sektoriuje yra sutartines ir valstybes reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant ju virutines ribas ar reguliavimo tvarka. Valstybes reguliuojamu kainu nomenklatura ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektoriu istatymuose. Centralizuotai tiekiamos ilumos ir karto vandens kainu klausimus reglamentuoja specialus teises aktas – Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymas, i kurio nuostatu, inter alia, 1 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio matyti, kad centralizuotai tiekiamos ilumos ir karto vandens kainos yra priskirtinos valstybes reguliuojamu kainu kategorijai. Lietuvos Respublikos energetikos istatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija yra biud˛etine istaiga, iame Istatyme ir kituose Lietuvos Respublikos istatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybes jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir pri˛iurint valstybes ir savivaldybiu reguliuojama veikla. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Valstybinei kainu ir energetikos kontroles komisijai yra pavesta atlikti, inter alia, ias funkcijas: tvirtinti valstybes ir savivaldybiu reguliuojamu kainu nustatymo metodikas; nustatyti valstybes reguliuojamu kainu virutines ribas; kontroliuoti valstybes reguliuojamu kainu ir tarifu taikyma; tvirtinti energetikos objektu (tinklu, sistemu, irenginiu) prijungimo ikainius; vienaalikai nustatyti valstybes reguliuojamas kainas, jeigu energetikos imones nesilaiko iu kainu nustatymo reikalavimu; nustatydama valstybes reguliuojamas kainas, ivertinti investiciju atsipirkimo ir veiklos ilaidu pagristuma; kontroliuoti, kad butu veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos teises aktuose nustatytas finansines atskaitomybes atskyrimas, siekiant ivengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos ruiu kry˛minio subsidijavimo. Komisijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. lapkricio 7 d. nutarimu Nr. 1747, 5 punktas numato, kad pagrindinis Komisijos u˛davinys – pri˛iureti elektros energijos, gamtiniu duju, ilumos ir vandens ukio rinkas istatymu nustatyta tvarka.
ilumos ukio istatymo 1 straipsnio 2 dalyje itvirtinti io istatymo tikslai: 1) ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybika ilumos tiekima ilumos vartotojams; 2) ilumos ukyje iteisinti pagrista konkurencija; 3) ginti ilumos vartotoju teises ir teisetus interesus; 4) didinti ilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvuma; 5) gaminant iluma, placiau naudoti vietini kura, biokura ir atsinaujinanciuosius energijos iteklius; 6) ma˛inti ilumos energetikos neigiama poveiki aplinkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstataves, kad ilumos ukio istatymo tikslai gali buti pasiekti ivairiais teisinio reguliavimo budais. Konkretaus budo pasirinkimas priskiriamas teises akta priimancio vieojo administravimo subjekto kompetencijai, taciau siekdamas istatyme nurodytu tikslu vieojo administravimo subjektas yra saistomas bendruju vieojo administravimo principu (teisetumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp ivairiu teises aktais siekiamu tikslu turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagristai ikelti paneigiant kita. Jeigu susiduriama su konkreciu tikslu tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioriteta pasirenka teises akta priimantis vieojo administravimo subjektas, taciau tai turi buti daroma kuo ma˛iau itakojant likusiu tikslu igyvendinima. is prioritetu nustatymas patenka i ekonominio ir politinio tikslingumo kategorija, kurios administraciniai teismai nevertina (Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reikia vieojo administravimo subjekto diskrecija pasirinkti visuomeniniu santykiu raidos prioritetus, nustatyti raidos strategija, nepa˛eid˛iant auktesniu teises aktu reikalavimu. Administraciniu teismu kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar igyvendindamas ekonomine ir politine diskrecija vieojo administravimo subjektas nepa˛eide teises principu ir normu (2007 m. rugpjucio 2 d. nutartis administracineje byloje Nr. I-444-12-07).
Taigi Komisijai yra suteikti tam tikri igaliojimai valstybes reguliuojamu kainu srityje, inter alia, igaliojimai reguliuojant kainas ilumos ukyje ir Komisija turi diskrecijos teise tvirtinant Karto vandens kainu nustatymo metodika, o tuo paciu ir nustatant atitinkama vidutine svertine kapitalo kaina, taikoma skaiciuojant karto vandens kainas. Pa˛ymetina, kad is dydis itakoja normatyvini pelna, kuris, savo ruo˛tu, turi itakos skaiciuojant pastoviaja karto vandens kainos dedamaja. Pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Komisijos igaliojimus reguliuojant duju kaina, padare analogikas ivadas inter alia spresdamas, kad Komisija turi tam tikra diskrecijos teise nustatant atitinkamas duju imones pelno reguliavimo (ribojimo) taisykles (2009 m. baland˛io 1 d. nutartis adm. byloje Nr. A-502-72/2009). Pagal Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dali, nustatant valstybes reguliuojamas kainas, turi buti numatytos butinos ilaidos energijos itekliu gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pletra ir energijos efektyvumas, vietiniu ir atsinaujinanciu energijos itekliu vartojimas, vieuosius interesus atitinkanciu ipareigojimu vykdymas bei nustatyta pelno norma. Kaip matyti, nustatant valstybes reguliuojamas kainas numatomos ne tik butinos ilaidos, bet ir pelno norma. Kaip mineta, vidutine svertine kapitalo kaina itakoja normatyvini pelna, kuris turi itakos skaiciuojant pastoviaja karto vandens kainos dedamaja, t. y. is dydis yra vienas i sudetiniu formules, skaiciuojant karto vandens kaina, dyd˛iu, kuris teiseju kolegijos vertinimu, suderintas tiek su Energetikos istatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tiek su ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalimi. Taip pat pa˛ymetina, kad analogikai pelno norma ribojama (iki 5 proc.) ir kituose energetikos sektoriuose.
Del iu prie˛asciu teiseju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo ivada, konstatuoja, jog jai abejoniu del Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 2.5 punkto nuostatu teisetumo nekyla, todel nera pagrindo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del io norminio administracinio teises akto teisetumo.
Pareikejas taip pat abejoja del Metodikos 36 ir 38 punktu (aktualios redakcijos 37 ir 39 p.) teisetumo. Metodikos 36 punktas numato, kad skaiciuojant karto vandens kaina, butinas paruoti karto vandens kiekis skaiciuojamas pagal per ataskaitini laikotarpi kartam vandeniui ruoti suvartota geriamojo vandens kieki, atsi˛velgus i prie˛astis, lemusias io kiekio pasikeitima ir prognozuojama geriamojo vandens suvartojimo pasikeitima. Karto vandens tiekejas, pradedantis karto vandens tiekimo veikla, butino parduoti karto vandens kieki apskaiciuoja pagal geriamojo vandens tiekejo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis. Pagal Metodikos 37 punkta, karto vandens tiekejo kartam vandeniui ruoti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prie karto vandens ruoimo irenginius, rodmenis. Ileistu nuoteku kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Pagal Metodikos 38 punkta, planuojamas realizuoti karto vandens kiekis nustatomas i butino paruoti karto vandens kiekio atemus faktines, taciau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Daugiabuciuose namuose, kuriuose irengta nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, minetos netektys negali buti didesnes kaip 5 proc. Kaip teisingai pastebejo pirmosios instancijos teismas, analogika Metodikos 37 punkto nuostatai itvirtinta ilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje, nustatancioje, kad nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prie karto vandens ruoimo irenginius, rodmenis. Kaip matyti i pareikejo skundo ir apeliacinio skundo, pareikejas Metodikos 36 ir 38 punktu atitikima auktesnes galios teises aktams i esmes grind˛ia tuo, kad dalis karto vandens yra neapskaitoma, t. y. kartam vandeniui ruoti suvartotas geriamojo vandens kiekis faktikai yra didesnis nei vartotoju suvartotas ir apskaitytas karto vandens kiekis, todel Metodikos 38 punkte itvirtintas atitinkamai 5 ir 10 proc. dydis netektims ivertinti pa˛eid˛ia pareikejo interesus. Ivertinusi minetas teises aktu nuostatas, teiseju kolegija negali nesutikti su Komisijos ir teismo ivada, kad karto vandens tiekejas paruoia karto vandens tiek, kiek jo nuperka i geriamojo vandens tiekejo, t. y., kaip numatyta ilumos ukio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Metodikos 37 punkte, is vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekejo irengto pastate prie karto vandens ruoimo irenginius, rodmenis. Metodikos 38 punktas numato leistinas 5 ir 10 proc. netektis, kurios teiseju kolegijos vertinimu, atitinka ilumos ukio istatymo numatytus tikslus (ma˛iausiomis sanaudomis u˛tikrinti patikima ir kokybika ilumos tiekima ilumos vartotojams, ginti ilumos vartotoju teises ir teisetus interesus ir kt.). Taip pat pa˛ymetina, kad karto vandens suvartojimo duomenu surinkimo ir informacijos apdorojimo sanaudos priskiriamos butinosioms sanaudoms ir yra ivertinamos skaiciuojant karto vandens kainos pastoviaja dedamaja (Metodikos 39.1.1 p.)
Teiseju kolegija taip pat sutinka pirmosios instancijos teismo ivadomis del Metodikos punktu atitikimo teisetu lukesciu ir kitiems teises principams.
Atsi˛velgiant i nurodytus argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad jai nekyla abejoniu del Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Del karto vandens kainu nustatymo metodikos“ 1 punktu patvirtintos Karto vandens kainu nustatymo metodikos 36 ir 38 punktu (aktualios redakcijos 37 ir 39 p.) teisetumo, todel nera pagrindo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del io norminio administracinio teises akto teisetumo. Kolegija taip pat pa˛ymi, kad praymo kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del norminio administracinio akto atitikimo auktesnes galios teises aktams yra (individualia) byla nagrinejancio teismo diskrecija (ABTI 112 str.), todel teismas nera saistomas proceso alies pateiktu argumentu, kuriais grind˛iamas butinumas kreiptis del norminiu administraciniu aktu teisetumo nustatymo.
Del Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarimo Nr. O3-242 „Del karto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ilumos ukio istatymu, Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtinta Karto vandens kainu nustatymo metodika ir inagrinejusi UAB „Vilniaus energija“ 2009 m. lapkricio 16 d. ratu pateikta karto vandens kainos dedamuju projekta, pareikejui nustate: 1. karto vandens kainos (be PVM), ireikiamos formule 0,95 + Tkv kd, dedamasias: 1.1. karto vandens kainos pastoviaja dedamaja – 0,95 Lt/m³; 1.2. karto vandens kainos kintamaja dedamaja – Tkv kd; 2. karto vandens kainos kintamosios dedamosios Tkv kd formule: Tkv kd = (53,68 x T) + (1,0526 x Tgv) (T – pirktos (pagamintos) ilumos kaina (Lt/kWh), Tgv – geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo paslaugu kaina, taikoma abonentams (Lt/m³)).
Kaip matyti i bylos med˛iagos, UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus miesto savivaldybei ir Komisijai pateike projektus: apskaiciuotu pareikejo karto vandens kainu dedamuju nustatymo projekta; atsiskaitomuju karto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio skaiciavimo projekta; centralizuotai tiekiamos ilumos baziniu kainu dedamuju projektus bei ju pagrindima. Vilniaus miesto savivaldybe 2009 m. gruod˛io 15 d. ratu Nr. A51-27463, inagrinejusi pareikejo atsiskaitomuju karto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio nustatymo ir karto vandens kainos dedamuju projektus, informavo, kad pateiktuose projektuose normatyvinis pelnas apskaiciuotas ne pagal Komisijos patvirtintu atsiskaitomuju karto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio skaiciavimo ir karto vandens kainu nustatymo metodiku nuorodas. Pareikejo taikomas pelno dydis 15,18 proc. neatitinka nurodytos metodikose galimo did˛iausio pelno normos – 5 proc. Komisijos ilumos skyrius, inagrinejes karto vandens kainos dedamuju projekta, surae pa˛yma Nr. O5-331, kuria siule pritarti nutarimo projektui „Del karto vandens kainos dedamuju UAB „Vilniaus energija“. ilumos skyrius ioje pa˛ymoje pritare pareikejo skaiciavimams del planuojamo realizuoti karto vandens kiekio – 6902 tukst. m³, nusidevejimo sanaudoms – 1169 tukst. Lt, palukanu sanaudoms – 1914 tukst. Lt. Pareikejas apskaiciavo 4655 tukst. Lt materialiniu ir joms prilygintu sanaudu, i kuriu 1143 tukst. Lt – saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudos, o 2000 tukst. Lt – gyventoju imoku administravimo sanaudos. ilumos skyrius, vadovaudamasis ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, ias sanaudas paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Minetos sanaudos, iskaiciuotos i karto vandens pastoviaja dedamaja, sudaro 1488 tukst. Lt, t. y. du kartus ma˛iau nei projekte. Pareikejas, taikydamas 15,18 proc. vidutine svertine kapitalo kaina WACC, apskaiciavo 1175 tukst. Lt normatyvinio pelno. Taciau taikant WACC ribojima iki 5 proc., skaiciuojant normatyvini pelna nuo ma˛esniu butinuju sanaudu, apskaiciuojama 313 tukst. Lt, t. y. beveik keturis kartus ma˛iau nei projekte. Atsi˛velgiant i tai, projekcine karto vandens kaina yra ne 14,42 Lt/m³, bet 14,08 Lt/m³ (I T, b. l. 96-97).
Karto vandens galutine kaina nustatoma pagal priklausomybe: Tkv = Tkv pd + Tkv kd (Tkv pd – pastovioji karto vandens dedamoji, Lt/m³, Tkv kd – konkretus kintamosios karto vandens dedamosios dydis, Lt/m³. Pareikejas gincija Komisijos planuojamo realizuoti karto vandens kiekio, butinuju pastoviu sanaudu bei normatyvinio pelno skaiciavimus.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, Komisija, remdamasi ma˛iausiu sanaudu ir kry˛minio subsidijavimo draudimo principais, suma˛ino pareikejo projekte numatytas materialiniu ir joms prilygintu sanaudu, konkreciai – saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas bei gyventoju imoku administravimo sanaudas. Pagal pareikejo pateikta atsiskaitomuju karto vandens apskaitos prietaisu aptarnavimo mokescio projekta, numatytas karto vandens vartotoju skaicius – 172 000 (I T, b. l. 89), pagal centralizuotai tiekiamos ilumos baziniu kainu projekta iluma tiekiama panaiam vartotoju skaiciui – 174 000 vartotojams (I T, b. l. 94). Karto vandens kainu dedamuju projekte numatytos materialines ir joms prilygintos sanaudos: 1143 tukst. Lt u˛ saskaitu parengima ir pateikima bei 2000 tukst. Lt u˛ gyventoju imoku administravima. ilumos baziniu kainu dedamuju projekte numatytos analogikos sanaudos: 1263 tukst. Lt u˛ saskaitu parengima ir pateikima bei 2114 tukst. Lt u˛ gyventoju imoku administravima. Nagrinejamu atveju UAB „Vilniaus energija“ yra ir karto vandens tiekejas, ir ilumos tiekejas. Remiantis pateiktu projektu duomenimis, pareikejas planuoja karta vandeni tiekti visiems aptarnaujamiems ilumos vartotojams, todel sutiktina su Komisijos nuomone, kad pareikejas, vykdydamas karto vandens tiekimo veikla, i ilumos vartotojams teikiama mokejimo u˛ iluma praneima gali irayti ir sumas u˛ karta vandeni, kas u˛tikrintu ma˛iausiu sanaudu principo igyvendinima. Pareikejo projekte numatytas dvieju mokejimo praneimu vartotojams teikimas (viena u˛ ildyma, viena u˛ karta vandeni) sudarytu salygas neefektyviai naudoti leas, paneigtu mineta ilumos ukio istatyme numatyta tiksla – ma˛iausiomis sanaudomis tiekti karta vandeni vartotojams, kartu pa˛eistu vartotoju interesus. Pa˛ymetina, kad tiek Energetikos istatymo 15 straipsnio 2 dalis, tiek ilumos ukio istatymo 32 straipsnio 2 dalis kalba butent apie butinasias ilaidas bei sanaudas.
Teiseju kolegija, ivertinusi pareikejo argumentus, gincui aktualias teises aktu nuostatas ir bylos med˛iaga, sprend˛ia, kad Komisija pagristai, vadovaudamasi ilumos ukio istatyme nustatytais tikslais, ma˛iausiu sanaudu, subsidijavimo draudimo principais, saskaitu parengimo ir pateikimo sanaudas bei gyventoju imoku administravimo sanaudas ilumos ir karto vandens tiekimo veikloms paskirste proporcingai vartotoju skaiciui. Pareikejo argumentas, kad tokiu budu iteisinama ne atskira, o bendra ilumos bei karto vandens tiekimo veiklu sanaudu apskaita ir kry˛minis subsidijavimas, nepagristas. Atkreiptinas demesys, kad, remiantis Energetikos istatymo 17 straipsnio 8 dalies 12 punktu, butent Komisija kontroliuoja, kad butu veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos teises aktuose nustatytas finansines atskaitomybes atskyrimas, siekiant ivengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos ruiu kry˛minio subsidijavimo.
Pareikejas taip pat gincija Komisijos normatyvinio pelno skaiciavima. Metodikos 43 punkte numatyta normatyvinio pelno pastoviajai karto vandens kainos dedamajai skaiciavimo tvarka, pagal kuria normatyvinis pelnas priklauso nuo butinuju karto vandens ruoimo ir pardavimo sanaudu, nuo kuriu skaiciuojama pastovioji karto vandens kainos dedamoji, ir vidutines svertines kapitalo kainos (WACC). Pripa˛inus, kad butinasias karto vandens veiklos tiekimo sanaudas Komisija suma˛ino pagristai, tokios suma˛intos sanaudos skaiciuojamos taikant ir ia formule. Vidutines vertines kapitalo kainos skaiciavimo tvarka numatyta Metodikos 43.1 punkte, o Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkte numatyta, kad vidutine svertine kapitalo kaina (WACC), taikoma skaiciuojant karto vandens kainas, kurios bus nustatomos isigaliojus Metodikai, negali viryti 5 procentu. Kaip matyti, nagrinejamu atveju pareikejas projekte taike 15,18 procentu WACC dydi, todel Komisija, vadovaudamasi mineta 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punkto nuostata, pagristai suma˛ino normatyvini pelna. Toks Komisijos skaiciavimas atitinka teises aktus, aukciau ioje nutartyje konstatavus, kad Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 2.5 punktas nekelia abejoniu del jo atitikimo auktesnes galios teises aktams ir nenustacius pagrindo kreiptis i i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del io norminio administracinio teises akto teisetumo ityrimo, nera pagrindo jo netaikyti.
Pareikejas nesutinka ir su Komisijos paskaiciuotu planuojamo realizuoti karto vandens kiekio skaiciavimais, nustatant 5 procentu leistinas karto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Metodikos 38 punkte numatyta, kad planuojamas realizuoti karto vandens kiekis nustatomas i butino paruoti karto vandens kiekio atemus faktines, taciau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karto vandens netektis daugiabuciu namu tinkluose, susidarancias del karto vandens apskaitos prietaisu paklaidu. Daugiabuciuose namuose, kuriuose irengta nuotolinio duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, minetos netektys negali buti didesnes kaip 5 proc. Pa˛ymetina, kad pareikejas Komisijai pateiktame karto vandens kainos dedamuju projekte nurode, kad daugiabuciuose namuose irengs nuotoline duomenu nuskaitymo ir perdavimo sistema, be to, pateiktame projekte pats numate 5 procentu leistinas karto vandens netektis, todel, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo pripa˛inti, kad Komisija nustate nepagristus planuojamo realizuoti karto vandens kiekius.
Atsi˛velgiant i idestytus argumentus, teiseju kolegija sprend˛ia, kad pareikejo gincijamas Komisijos 2009 m. gruod˛io 22 d. nutarimas Nr. O3-242 „Del karto vandens kainos dedamuju u˛darajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ yra pagristas ir teisetas ir jo naikinti nera pagrindo.
Del pareikejo pateikto ekspertinio vertinimo bei ekspertizes skyrimo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. baland˛io 1 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-502-75/2009 yra konstataves, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris istatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriimineja tu sprendimu, kuriuos priimti, atlikus atitinkama tyrima ir vertinima, istatymu yra priskirta Komisijai. Del iu prie˛asciu teismo funkcija, tikrinant Komisijos atliktus sudetingus vertinimus, i esmes turetu apsiriboti patikrinimu, ar igyvendindama savo diskrecija, Komisija nepadare aikios klaidos, ar nepiktnaud˛iavo igaliojimais, ar akivaizd˛iai neper˛enge diskrecijos ribu. ioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisake, jog Komisija neprivalo vadovautis iimtinai tik pareikejo pateiktais duomenimis, turi teise vertinti pateiktus duomenis, ju teisinguma ir pagristuma. Nagrinejamu atveju, teiseju kolegijos vertinimu, pareikejo pateiktas ekspertinis vertinimas, taip pat praymas skirti ekspertize susijes su ekonominio tikslingumo vertinimu, kas, kaip teisingai pa˛ymejo pirmosios instancijos teismas, nepriklauso administraciniu teismu kompetencijai (ABTI 3 str.).
Remdamasi idestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas isamiai inagrinejo faktines bylos aplinkybes, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aikino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti apeliacini skunda remiantis jame idestytais argumentais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareikejos u˛darosios akcines bendroves „Vilniaus energija“ apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.