Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui, nedalyvaujant nuteistajam A. S. (atlieka laisvės atėmimo bausmę), teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. prašymą sušvelninti 2014-09-22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (likusį jos laiką),

Išnagrinėjęs nuteistojo prašymą, baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs prokuroro išvadą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas 2014-09-22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu; pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu; pagal LR BK 180 str. 2 d. 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas 2013-10-12 – 2013-11-12.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) pakeista BK 75 str. 1 d. nustato, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas taip pat ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014-09-22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d.; 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 2 d. priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl remiantis LR BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiems už sunkius nusikaltimus nuosprendžio priėmimo metu negalėjo būti taikomas.

Kadangi A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojo LR BK 75 str. 1 d. redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, todėl teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas A. S., kadangi jis pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų padarymo.

Įvertinus LR BK 75 str. 1 d. pakeitimus darytina išvada, kad šiuo metu galiojanti redakcija yra švelnesnė negu galiojusi A. S. nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu, ir lengvina padėtį nuteistajam dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 180 str. 2 d., todėl šiuo atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės švelninimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

Vertinant BK 75 str. taikymo A. S. galimybes, pažymėtina, kad jo nusikalstamos veikos tyčinės, smurtinio pobūdžio, viena jų baigta, padarytos veikiant sunkinančiomis aplinkybėmis, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei buvo veikiama bendrininkų grupėje, iš anksto sutartais ir bendrais veiksmais, vienos nusikalstamos veikos atveju grasinant papjauti ir pakarti nukentėjusiąją, panaudojant fizinį smurtą, užlaužiant nukentėjusiosios už nugaros rankas, atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, sužalojant nukentėjusiąją, tuo nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą, turint tikslą pagrobti svetimą turtą. Teismo nuosprendžiu A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 180 str. 2 d., jų dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, kai už šiuos nusikaltimus straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Nuosprendžiu iš A. S. priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiajai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iki šiol A. S. nukentėjusiajai neatlygino priteistos žalos (Antstolės I. Bakšienės 2015-06-11 d. raštas Nr. S-1088/1 apie neišieškotą žalą). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. atlygino dalį 150 Lt (43,44 Eur) turtinę žalą, tačiau ši suma tik nedidelė, palyginus su nukentėjusiosios patirta turtine žala (474,98 Eur) ir teismas įvertino šią aplinkybę skirdamas bausmes. Reikia pažymėti, kad minėtas nusikalstamas veikas A. S. padarė neatsitiktinai, nebuvo jokių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, iš anksto sutartais veiksmais, nepavykus dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių įvykdyti vienos nusikalstamos veikos, kitą dieną įvykdė antrą nusikalstamą veiką tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. A. S. dar būdamas nepilnametis 2007 m. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ir buvo nubaustas laisvės apribojimu, tačiau nepadarė reikiamų išvadų ir tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir 2012-2013 m. laikotarpyje padarė tris nusikalstamas veikas įsibraudamas į patalpas, kas rodo, kad nusikaltimai buvo loginis nuteistojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, matyti jo antivisuomeninės nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Nukentėjusioji per užpuolimą patyrė didelius išgyvenimus, baimę ir stresą, buvo sužalota, patyrė turtinių nuostolių. Todėl peržiūrint bausmę įvertintinos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (nusikaltimai padaryti prieš senyvo amžiaus moterį, kuri praktiškai neturėjo jokių galimybių apsiginti nuo jaunesnių bei fiziškai stipresnių užpuolikų, nusikaltimas padarytas nakties metu, prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas grubus fizinis smurtas), nuteistojo asmenybė (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nėra duomenų, kad po minėtų nusikalstamų veikų būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, iki bausmės atlikimo dirbo, nevedęs), kitos jį charakterizuojančios aplinkybės (nukentėjusiajai atlygino nedidelę dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, yra pasiruošęs atlyginti ir kitą dalį padarytos žalos, būdamas laisvėje pasirūpintų savo sergančia motina (nepateikta duomenų apie jos sveikatos būklę), galimai tęstų mokslus, įsidarbintų (buvusio darbdavio buvo charakterizuotas teigiamai)), vieną jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to gailisi) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui). Be to pateiktame nuteistojo prašyme nematyti, kad jis nuoširdžiai suprastų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertintų savo elgesį, suvoktų, kokią žalą padarė nukentėjusiosios sveikatai ir psichologinei savijautai dėl įvykdyto užpuolimo.

Padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, neleidžia daryti išvados, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai A. S. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362, 362¹, 364 str., teismas

nutaria:

Nuteistojo A. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.