Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašiusios institucijos įgaliotiems asmenims – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojams – valstybiniams veterinarijos inspektoriams L. V. ir S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnio 3 dalį, 110 straipsnio 7 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimų padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 13 d., laikotarpyje nuo 10 val. 45 min. iki 13 val. 00 min., žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto A. A. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad A. A. ūkyje rasti 24 galvijai. Vienas galvijas be dviejų ausų įsagų, keli galvijai suženklinti, tačiau duomenys neįvesti į duomenų bazę. Galvijų, kurie paženklinti numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savalaikiai nepraneštas įvykis - išvežimas. Laikymo vietoje nerasta galvijų, kurių ženklinimo numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Galvijas (duomenys neskelbtini) šlubuoja, jam įtariama priekinės kairės kojos trauma. Tvarte gausu mėšlo, pašalinių daiktų (lentgalių, plytų, betono gabalų, susimaišiusių su mėšlu), į kuriuos gyvūnai gali susižeisti, ganykloje esančioje pašiūrėje gausu mėšlo, pavojingų daiktų į kuriuos gyvūnai taip pat gali susižeisti. Pašiūrės stogas nesandarus, dalinai apgriuvęs, joje yra sniego. Dėl mėšlo gausos galvijai į pašiūrę neina, ėdžios tuščios, ganykloje taip pat nėra pašaro, girdymo įrangos. A. A. teigimu, galvijai geria iš balos, kuri yra užšalusi (tikrinimo metu aplinkos temperatūra buvo -4 C). A. A. lauke laiko pieninių arba pieninių-mėsinių veislės galvijus, kuriems žiemos (šaltuoju metų laiku) yra būtinas tvartinis laikymo būdas. A. A. ūkyje rastos keturios nedeklaruotos kiaulės, prie įėjimo į kiaulių laikymo patalpą nėra dezinfekcinio barjero su dezinfekcine medžiaga, persirengimo patalpos, teritorija aplink kiaulių laikymo vietą neaptverta. Kiaulių garde dalis skardos atplyšusi, aštriais kampais, todėl kiaulės gali susižeisti, garde nėra sausos gulėjimo vietos, pakratai susimaišę su mėšlu, srutomis, kiaulių lovyje - srutos. Namuose A. A. pašarų atsargų nei kiaulėms, nei galvijams neturi, kieme po plėvele yra laikomi tik pašariniai runkeliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė gyvūnų laikymo bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimus, numatytus Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 27, 37, 5, 60 punktuose, Kiaulių laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 387, 5.3, 5.4, 5.7 punktuose. VMVT direktoriaus 2015-04-27 įsakymo „Dėl VMVT direktoriaus 2011-07-11 įsakymo Nr. Bl-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų pakeitimo“ 7, 8, 6 punktuose.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, kad šiuo metu pažeidimai taisomi. Nurodė, jog vykdo individualią žemės ūkio veiklą, visos jo gaunamos pajamos yra jo gyvuliai, kiaules augino dėl maisto. Kai užaugs buliai, juos parduos ir sumažins ūkį, pažadėjo pastatyti tvartą ir gerinti gyvuliams sąlygas. Gyvuliais rūpinasi, girdo, jie yra šeriami, turi grūdų, siluso, šieno. Šiuo metu gyvuliai laikomi pašiūrėje, iš jos neišeina (b. l. 36-38, 45).

Institucijos, surašiusios byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas L. V. teismui paaiškino, kad buvo atliktas A. A. ūkyje patikrinimas. Patikrinimo metu rasti galvijai, kurių veislė yra pieniniai arba pieniniai ir mėsiniai mišrūnai, negali būti lauke šaltuoju metų laiku, jie turi būti laikomi tvarte, faktiškai minėti gyvūnai nebuvo girdomi, nes patikrinimo metu bala buvo užšalusi (buvo 4 laipsniai šalčio), galvojai neturėjo ko ėsti. Ganykloje esanti pašiūrė nesandari, viduje prisnigę, gausu mėšlo, gyvuliai negali sausai atsigulti. Vienas galvojas šlubavo priekine koja, tačiau jam nebuvo teikiama pagalba. Tvarte gyvuliai laikomi palaido, gausu atplaišų, lentgalių, mėšlo, todėl gyvūnai gali susižeisti. Vietoje kur laikomos kiaulės gausu srutų ir mėšlo, lovyje nebuvo pašaro ar vandens. A. A. ūkyje rasti gyvuliai truputį išsekę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikrinimo metu negalėjo parodyti turimų pašarų. Dėl sąlygų, nustatytų patikrinimo metu, gyvuliai jaučia alkį, laikomi ne jų fiziologijai numatytomis sąlygomis, vienas galvijas sužeistas, bet jam neteikiama veterinarinė pagalba, kitiems gyvuliams gresia žūtis dėl oro sąlygų, tokie veiksmai atitinka ATPK 90 straipsnio 3 dalies požymius. A. A. taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 7 dalyje, kadangi patikrinimo metu dalis rastų gyvulių yra nepaženklinti, nėra sekamumo, kiaulės nedeklaruotos, nepateikė dokumentų, žurnalų (b. l. 35-36, 39, 47).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. atvyko į A. A. ūkį, apžiūrėjo gyvulių laikymo vietas. Tvarte, kuriame laikomi galvijai, pilna lentgalių, betono gabalų, į kuriuos gyvuliai gali susižeisti, kiaulių laikymo vietoje gausu srutų, kiaulės neturėjo kur atsigulti sausai, lovys tuščias, pašaro nebuvo, taip pat nebuvo dezinfekcinio kilimėlio ir dezinfekcinių medžiagų. Ganykloje buvo suręsta pašiūrė, apdengta plėvele, vietomis plėvelė suplyšusi, tose vietose, kur plėvelė suplyšusi – pašiūrės viduje prisnigta. Pašiūrėje gyvuliai vengia būti, nes ten šlapia, nėra kur atsigulti, todėl būdami lauke, kenčia šaltį. Gyvuliai neturėjo girdymo įrangos, o bala užšalusi. Lauke rastas galvijas, kuris smarkiai šlubavo, jis nebuvo nuo bandos atskirtas. Paprašius parodyti pašarus, neturėjo ką parodyti, buvo tik runkeliai, apdengti plėvele (b. l. 37, 46).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad A. A. auginami gyvuliai neaprūpinami pašaru, vandeniu, pastatas, kuriame laikomi gyvuliai paremontuotas po įspėjimų – grindys išbetonuotos, bet betonas išlūžęs, mėtosi lentgaliai. Vandens nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė girdantis gyvulius su kibiru, pašarų šiek tiek buvo, tačiau jie prastos kokybės. Gyvuliai neprisitaikę gyventi lauko sąlygomis žiemą. Gyvuliai kankinami, nes neturi ko atsigerti, karvės tik palaižo sniegą (b. l. 38).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. buvo patikrinimas A. A. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo jis, G. B. ir rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas. Buvo patikrintas tvartas, kuriame laikomi 9 galvijai, tvarte buvo daug pašalinių daiktų, lentų, betono gabalų, kurie susimaišę su mėšlu, gyvuliai laikomi palaidi. Kiaulių laikymo vietoje nebuvo šiaudų, sausos vietos atsigulimui, vandens lovyje, dezinfekcinių kilimėlių, minėtos kiaulės nedeklaruotos. Laikymo vietoje nėra nebuvo pašaro atsargų, tik krūva runkelių. Patikrinimas taip pat atliktas laukuose, kur įrengta pašiūrė, joje laikoma 15 galvijų - dalis galvijų lauke, dalis pašiūrėje. Pašiūrės stogas apgriuvęs, joje pilna mėšlo, nėra jokio pašaro, neįrengta girdymo vieta, nėra tinkamų sąlygų gyvuliams atsigulti. Patikrinimo metu rado veršelį su įtariama priekinės kojos trauma dėl kurios administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į veterinarus nesikreipė, nesuteikė atskiros vietos. A. A. neturi žinių apie gyvūnų laikymą, gyvūnų laikymo sąlygos žiaurios: negirdymas, nesuteikimas poilsio, pagalbos (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 90 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesys su gyvūnais, jų kankinimą, jeigu dėl to gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis ar suluošinimas.

ATPK 110 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas) ir ketvirtojoje dalyse (Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei) numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

A. A. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 90 straipsnio 3 dalyje ir 110 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo, teismo posėdžio metu liudytojų parodymų, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 2), A. A. paaiškinimu (b. l. 3), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu su priedais (b. l. 4-7), CD su fotonuotraukomis ir vaizdo medžiaga (b. l. 8), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu su priedais (b. l. 19-28, 43).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d., laikotarpyje nuo 10 val. 45 min. iki 13 val. 00 min., žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto A. A. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad A. A. ūkyje rasti 24 galvijai. Vienas galvijas be dviejų ausų įsagų, keli galvijai suženklinti, tačiau duomenys neįvesti į duomenų bazę. Galvijų, kurie paženklinti numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savalaikiai nepraneštas įvykis - išvežimas. Laikymo vietoje nerasta galvijų, kurių ženklinimo numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Galvijas (duomenys neskelbtini) šlubuoja, jam įtariama priekinės kairės kojos trauma. Tvarte gausu mėšlo, pašalinių daiktų (lentgalių, plytų, betono gabalų, susimaišiusių su mėšlu), į kuriuos gyvūnai gali susižeisti, ganykloje esančioje pašiūrėje gausu mėšlo, pavojingų daiktų į kuriuos gyvūnai taip pat gali susižeisti. Pašiūrės stogas nesandarus, dalinai apgriuvęs, joje yra sniego. Dėl mėšlo gausos galvijai į pašiūrę neina, ėdžios tuščios, ganykloje taip pat nėra pašaro, girdymo įrangos. A. A. teigimu, galvijai geria iš balos, kuri yra užšalusi (tikrinimo metu aplinkos temperatūra buvo -4 C). A. A. lauke laiko pieninių arba pieninių-mėsinių veislės galvijus, kuriems žiemos (šaltuoju metų laiku) yra būtinas tvartinis laikymo būdas. A. A. ūkyje rastos keturios nedeklaruotos kiaulės, prie įėjimo į kiaulių laikymo patalpą nėra dezinfekcinio barjero su dezinfekcine medžiaga, persirengimo patalpos, teritorija aplink kiaulių laikymo vietą neaptverta. Kiaulių garde dalis skardos atplyšusi, aštriais kampais, todėl kiaulės gali susižeisti, garde nėra sausos gulėjimo vietos, pakratai susimaišę su mėšlu, srutomis, kiaulių lovyje - srutos. Namuose A. A. pašarų atsargų nei kiaulėms, nei galvijams neturi, kieme po plėvele yra laikomi tik pašariniai runkeliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė gyvūnų laikymo bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimus, numatytus Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 27, 37, 5, 60 punktuose, Kiaulių laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 387, 5.3, 5.4, 5.7 punktuose. VMVT direktoriaus 2015-04-27 įsakymo „Dėl VMVT direktoriaus 2011-07-11 įsakymo Nr. Bl-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų pakeitimo“ 7, 8, 6 punktuose ir padarė teisės pažeidimą, numatytus ATPK 90 straipsnio 3 dalyje ir 110 straipsnio 7 dalyje. A. A. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė bei daro išvadą, kad A. A. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, sankcijose – baudos, jų dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

ATPK 90 straipsnio 3 dalies ir 110 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytas gyvūnų konfiskavimas yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš byloje esančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų fotonuotraukų (b. l. 42) matyti, jog A. A. ėmėsi visų įmanomų priemonių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas (gyvūnai laikomi patalpoje, joje paklota sauso šieno, nesimato, gyvūnai turi pašaro ir vandens, vizualiai neatrodo sulysę ar ligoti), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažadėjo sumažinti turimų gyvulių skaičių (parduos užaugintus bulius), pastatyti jiems naują pastatą ir taip pagerinti gyvulių laikymo sąlygas (b. l. 38, 45), ūkis ir jame auginami gyvuliai yra vienintelis A. A. pragyvenimo šaltinis, jis šiuo metu yra bedarbis (b. l. 36), išvadas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš ankstesnių nubaudimų padarė, be to, kaip matyti iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akto su priedais (b. l. 19-28, 43), nenustatyta, jog gyvūnai būtų ligoti, kritę ar itin sulysę, o jų laikymo sąlygos yra gerinamos pagal objektyvias A. A. galimybės. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiuo atveju, gyvūnų konfiskavimas neskirtinas.

Teismas taip pat atkreipia tiek A. A., tiek institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėmesį, jog A. A. ūkiui būtina nuolatinė priežiūra bei kontrolė, konsultavimas ir būtinų įgūdžių ugdymas, siekiant užtikrinti tiek tinkamą ūkinę veiklą, tiek tinkamas gyvulių laikymo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 90 straipsniu, 110 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

A. A. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 90 straipsnio 3 dalyje ir 110 straipsnio 7 dalyje (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimų padarymo metu), ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 90 straipsnio 3 dalį – 1 025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo;

pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį – 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16063999680. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.