- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2322/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. A.
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria nuspręsta apeliacinius skundus laikyti nepaduotais, civilinėje byloje Nr. 2-354-357/2011 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankas „Snoras“ dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei banko įsipareigojimų nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su paskolos sutarties vykdymu.
Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria nuspręsta laikyti apeliacinį skundą nepaduotu.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009 m. kovo 25 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad AB bankas „Snoras“, kaip kreditorius, pažeidė prievolę – neatlaisvino dalies jam įkeisto turto nuo hipotekos; 2) pripažinti negaliojančiu AB banko „Snoras“ vienašališką 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 (su pakeitimais) nutraukimą nuo 2008 m. gruodžio 4 d.; 3) įpareigoti AB banką „Snoras“ tinkamai įvykdyti 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 (su pakeitimais) 26 punktu prisiimtus įsipareigojimus ir, esant G. A. prašymui, atlaisvinti nuo hipotekos G. A. ir sutuoktinei S. A. priklausančią dalį nekilnojamojo turto, jei atsisakius nuo įkeisto turto dalies hipotekos paskolos gavėjo skolinio įsipareigojimo suma neviršija 60 procentų likusio įkeisto turto vertės. Nurodė, kad paskolos sutarties Nr. 031-58322, pasirašytos 2006 m. kovo 23 d., užtikrinimui buvo įkeistas jo nekilnojamas turtas, kurio vertė buvo 5 980 003 Lt (Hipotekos lakštas Nr. 05120060001334). 2008 m. rugpjūčio mėnesį paskolos tarpiniai mokėjimai buvo įvykdyti anksčiau laiko, t.y. iki 2009 metų birželio mėnesio. Ieškovas su pareiškimu atlaisvinti turto dalį nuo įkeitimo kreipėsi į AB banko „Snoras“ Šiaulių skyrių 2008 metų liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje, tačiau su atsakovu nesutarė dėl sąlygų ir atsakovas pranešė, kad nuo 2008 m. gruodžio 4 d. vienašališkai nutraukiama sutartis, bei pareikalavo grąžinti visą paskolos sumą anksčiau termino.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Tačiau Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo AB banko „Snoras“ apeliacinį skundą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
Šalies argumentai
2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovas G. A. patikslintu ieškiniu Šiaulių apygardos teismo prašė: 1) pripažinti, kad AB bankas „Snoras“, kaip kreditorius, pažeidė prievolę – neatlaisvino dalies jam įkeisto turto nuo hipotekos; 2) pripažinti negaliojančiu AB banko „Snoras“ vienašališką 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 (su pakeitimais) nutraukimą nuo 2008 m. gruodžio 4 d.; 3) įpareigoti AB banką „Snoras“ tinkamai įvykdyti 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 (su pakeitimais) 26 p. prisiimtus įsipareigojimus ir esant ieškovo prašymui, atlaisvinti nuo hipotekos G. A. ir S. A. priklausančią dalį nekilnojamojo turto, jei atsisakius nuo įkeisto turto dalies hipotekos paskolos gavėjo skolinio įsipareigojimo suma neviršija 60 procentų likusio įkeisto turto vertės, t.y. turtą už 1 800 000 litų; 4) pratęsti 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 galiojimo terminą nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2009 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos; 5) prašė iš atsakovo AB banko „Snoras“ priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas AB bankas „Snoras“, kaip kreditorius, pažeidė prievolę – neatlaisvino ieškovui G. A. dalies įkeisto turto nuo hipotekos. Taip pat pripažino atsakovo AB banko „Snoras“ vienašališką 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutarties Nr. 031-58322 (su pakeitimais) nutraukimą nuo 2008 m. gruodžio 4 d. neteisėtu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovo G. A. priteisė 11 100 litų žyminio mokesčio valstybei, 331 litą atstovavimo išlaidų atsakovui AB bankui „Snoras“ ir 43,78 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; taip pat priteisė iš atsakovo AB bankas „Snoras“ 18 900 litų žyminio mokesčio valstybei ir 43,78 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
2011 m. birželio 20 d. apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą ir ieškinį bei patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos dėl sunkios finansinės padėties, nurodydamas, kad neturi pragyvenimo šaltinio, visas jo ir sutuoktinės S. A. nekilnojamas turtas yra įkeistas atsakovui AB bankui „Snoras“, ieškovas negali jo realizuoti ir sumokėti žyminio mokesčio.
2011 m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teisme taip pat buvo gautas atsakovo AB banko „Snoras“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu atsakovas AB bankas „Snoras“ prašė panaikinti minėto teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas AB bankas „Snoras sumokėjo 274 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas apeliantams apeliacinių skundų trūkumams pašalinti: ieškovas G. A. už paduotą apeliacinį skundą buvo įpareigotas iki 2011m. liepos 7 d. sumokėti 2 000 Lt žyminio mokesčio bei pateikti teismui dokumentus patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, o atsakovas AB bankas „SNORAS“ buvo įpareigotas iki 2011m. liepos 7 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, tai yra 18 626 Lt, bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė laikyti G. A. ir AB banko „Snoras“ apeliacinius skundus nepaduotais ir grąžinti juos padavusiems asmenims. Nurodė, kad apeliantai per nustatytą terminą neįvykdė 2011 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytų reikalavimų, todėl ieškovo G. A. ir atsakovo AB banko „Snoras“ apeliaciniai skundai laikomi nepaduotais ir grąžinami padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui, ir CPK nustatyta tvarka išnagrinėti atsakovo 2011 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą. Skundą grindžia tuo, kad, neišnagrinėjus atsakovo 2011 m. liepos 7 d. atskirojo skundo, Šiaulių apygardos teismas neturėjo teisės 2011 m. liepos 8 d. nutartimi nuspręsti atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui. Atsakovas 2011 m. liepos 7 d. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti už apeliacinį skundą trūkstamą žyminio mokesčio dalį. CPK 100 str. 3 d. numato, kad atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, vykdymą. Todėl, atsakovui padavus 2011 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties vykdymas turėjo būti sustabdytas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį bei priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d., priimdamas nutartį dėl šios civilinės bylos teismingumo, nusprendė, jog ginčas yra dėl turto – atsakovo ieškovui suteikto paskolos likučio su palūkanomis ir delspinigiais grąžinimo, nes dėl atsakovo vienašališko kredito sutarties nutraukimo ieškovui atsirado prievolė sumokėti pagal sutartį likusias mokėti sumas, priešingu atveju ieškovas netektų atitinkamos vertės turto, kurio hipoteka buvo užtikrintas ieškovo prievolės įvykdymas. Ši Šiaulių apygardos teismo išvada dėl turtinio ginčo nėra nuginčyta, yra įsiteisėjusi ir turi juridinę galią. Ieškovas taip pat remiasi savo pozicija dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuri tiesiogiai susijusi su 2011 m. liepos 8 d. nutartimi, išdėstyta atsiliepime į atsakovo 2011 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui po to, kai atsakovas neįvykdė teismo nutartyje nustatyto nurodymo sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už skunde pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Šio klausimo teisingą išsprendimą tiesiogiai lemia tai, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, konkrečiai, dėl atsakovo įpareigojimo sumokėti 18 626 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. birželio 21 d. priimto ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą. CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatyti reikalavimai apeliaciniam skundui ir jo priedams. Vienas iš reikalavimų – apeliantas turi sumokėti žyminį mokestį už apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius duomenis (CPK 306 str. 3 d.). Žyminio mokesčio dydį už apeliacinio skundo nagrinėjimą nustato skundo priėmimo klausimą sprendžiantis pirmosios instancijos teismas ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“). Jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus kaip turtinio pobūdžio (nors jie iš tiesų yra neturtinio pobūdžio), nepagrįstai nutartimi įpareigojo apeliantą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir šį proceso teisės pažeidimą nustatė apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas žemesnės instancijos teismo nutartį, yra pagrindas naikinti teismo nutartį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tokiu atveju byla su atsakovo apeliaciniu skundu turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui, kad būtų atlikti civilinio proceso įstatyme nurodyti pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka veiksmai.
Be to, atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą, padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai apeliantas paduoda atskirąjį skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas neturi teisės priimti nutarties, kuria skundas laikomas nepaduotu, kol apeliacine tvarka nėra išspręstas apelianto atskirojo skundo pagrįstumo klausimas (CPK 100 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė laikyti atsakovo AB banko „Snoras“ apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui dėl to, jog atsakovas nepašalino 2011 m. birželio 23 d. nutartyje nurodyto trūkumo ir nesumokėjo teismo nurodyto dydžio žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 18 626 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą (apeliacinės bylos Nr. 2-2268/2011). Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo apeliacinio skundo trūkumą, susijusį su atsakovo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį, galima daryti išvadą, jog nebuvo pagrindo, apeliantui nepašalinus teismo nurodyto trūkumo, kurio iš tiesų nereikėjo šalinti, kadangi jo nebuvo, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui. Dėl šios priežasties žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės pažeidimų naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Byla su atsakovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliaciniu skundu perduotina pirmosios instancijos teismui, kad būtų atlikti nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 183 ir 184 straipsniuose nurodyti pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka veiksmai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.
Bylą su atsakovo akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliaciniu skundu perduoti pirmosios instancijos teismui, kad būtų atlikti civilinio proceso įstatyme nurodyti pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka veiksmai.