Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

4. Skundas iš dalies tenkintinas.

5. BK 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

6. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

7. Kaip matyti iš Probacijos tarnybos 2019-12-23 teikimo, Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismą, siūlydama skirti probuojamajam M. Č. papildomą poveikio priemonę – įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, atsižvelgdama į tai, kad M. Č. probacijos laikotarpiu keturis kartus pažeidė teismo įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, nustatyti trys resocializacijos priemonės dalyvauti elgesio pataisos programoje nevykdymo atvejai, vėliau jis visai atsisakė dalyvauti programoje ir jos nebaigė, M. Č. po teikimų netenkinimo taikyta administracinė nuobauda, be to, jis nevykdė nustatytos priemonės atvykti į Probacijos tarnybą individualiam darbui ir bendrosios probuojamųjų pareigos pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos rajono ribų.

8. Skundžiamą nutartį priėmęs Tauragės apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą patenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog nustatyti M. Č. probacijos sąlygų pažeidimai rodo, kad jam taikoma probacija nėra visiškai efektyvi yra pagrindas skirti nuteistajam papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jo vykdymą kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

6. Kaip matyti iš nuteistojo M. Č. skundo, pastarasis nesutinka su teismo jam skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemone – teismo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, kontrole, taikant elektroninį stebėjimą iki bausmės vykdymo pabaigos, nurodydamas, jog probacijos laikotarpiu jo padaryti pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad jis yra pavojingas visuomenei ir kad dėl to būtina jį kontroliuoti taikant elektroninį stebėjimą, kuris, nuteistojo nuomone, kenktų jo emocinei ir dvasinei savijautai ir trukdytų jo gyvenimo kokybei.

7. Bylos duomenimis, M. Č. į Probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2018-05-16 (asmens b. l. 7), 2018-06-05 jis buvo išsamiai supažindintas su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, savo teisėmis ir pareigomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens b. l. 17).

8. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nustatęs, kad nuteistasis M. Č. probacijos laikotarpiu pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nesilaiko probacijos sąlygų, netinkamai vykdo resocializacijos priemones dalyvauti elgesio pataisos programoje, vėliau iš viso atsisakė dalyvauti programoje ir jos nebaigė, neatvyko į Probacijos tarnybą individualiam darbui, neinformavo apie savo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto ribų, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir skirti jam papildomą BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jo vykdymą kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir jį pažeidžiant, todėl negali būti pripažintas teisingu.

9. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-23 nuosprendžiu M. Č. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurią padarė būdamas nepilnametis, todėl jam buvo taikytos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Remiantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, elgesio apribojimas nepilnamečiui gali būti skiriamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių.

10. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-23 nuosprendžiu nuteistajam M. Č. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – paskirta dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti mokslą arba dirbti, bei uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2018-05-15. Taigi dvylikos mėnesių elgesio apribojimo laikotarpis baigėsi 2019-05-15. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos 2019-12-23 teikimo, kuriuo Probacijos tarnyba siūlė nuteistajam M. Č. skirti papildomą priemonę – įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jo vykdymą kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga numatyta 2020-05-15), kadangi šis teikimas buvo pateiktas pasibaigus maksimaliam įstatyme numatytam dvylikos mėnesių elgesio apribojimo nepilnamečiui terminui. Todėl skundžiamas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo M. Č. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-23 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu papildomai skirta BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymo kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (2020-05-15), kuris buvo priimtas pasibaigus maksimaliam įstatyme numatytam dvylikos mėnesių elgesio apribojimo nepilnamečiui terminui, negali būti pripažinta teisėtu.

11. Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba, nustačiusi, kad nuteistasis M. Č. probacijos vykdymo laikotarpiu nevykdo jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės arba ją vykdo netinkamai, galėjo kreiptis į teismą su teikimu, siūlydama pakeisti probuojamajam paskirtą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, kaip tai numatyta BK 92 straipsnio, reglamentuojančio auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes nepilnamečiams, 1 dalyje, o ne siūlyti iš esmės pratęsti M. Č. teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, terminą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos – 2020-05-15, šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip ignoruojant BK nuostatas, reglamentuojančias maksimalų elgesio apribojimo terminą.

12. Kita vertus, apylinkės teismas, svarstydamas Probacijos tarnybos teikimą, neturėjo teisės ir pagrindo nuteistajam, kuris nusikalto, būdamas nepilnametis, ir kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 92 str. nuostatomis, skirti BK 75 str. numatytus įpareigojimus ar BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 92 str. 2 ir 3 dalimis, nagrinėjamu atveju teismas Probacijos tarnybos teikimu galėjo spręsti klausimą tik dėl BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo, tačiau Probacijos tarnybos teikimu skirti papildomas auklėjamojo poveikio priemones net nebuvo prašoma. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės kokiais nors pagrindais pratęsti maksimalų BK 87 str. 1 d. numatytą 12 mėnesių terminą, kurį gali būti taikoma auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas.

13. Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas panaikinti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2019-12-30 nutartį, kuria nuteistajam M. Č. papildomai paskirta BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymo kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos 2019-12-23 teikimą „Dėl papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar pareigų skyrimo“ M. Č. atmesti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas padarė klaidą, ir formuluodamas skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį bei ją motyvuodamas: baudžiamojo poveikio priemonės yra išvardintos ir detaliai reglamentuotos BK IX skyriuje, tuo tarpu BK 75 str. 2 dalyje, tame tarpe ir BK 75 str. 2 d. 7 punkte jokios baudžiamojo poveikio priemonės nėra numatytos, BK 75 str. 2 d. yra kalbama tik apie pareigas, kurias teismas gali skirti nuteistajam tiek atskirai, tiek ir kartu su BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. teikimą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.