Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

S. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. F., 2019 m. kovo 22 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Retkonių - Baniškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,38 promilės etilo alkoholio), tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. F. savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį nupirko 2019 m. sausio mėnesį, iš J. G., bet pirkimo-pardavimo sutarties „Regitroje“ neįformino, nes automobilio techninė apžiūra ėjo į pabaigą. 2019 m. kovo 22 d. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Renault stovėjo prie jo namų. Laikotarpiu nuo 12-15 val. jis išgėrė apie 0,5 l degtinės, buvo stipriai apsvaigęs. Kas įvyko po to, jis nepamena, atsimena tik policijos pareigūnus. Jis nepamena, kaip išvažiavo iš namų, turbūt važiavo į parduotuvę. Po to jį uždarė į areštinę. Jis labai gailisi dėl savo poelgio. Teisė vairuoti iš jo buvo atimta prieš kelerius už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis turi savo vardu išduotą pažymėjimą, jo nepridavė. Jis pakartotinai egzaminų nelaikė, vairuotojo pažymėjimo nesusigrąžino. Sutinka tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti areštą, nes dar nėra pilnai apmokėjęs baudų už ankstesnius pažeidimus (b. l. 51, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2019 m. kovo 22 d., apie 17.30 val., jis vairavo automobilį S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Retkonių g. link sankryžos su Baniškių g. Priartėjęs prie minėtos sankryžos, jis pamatė, kad skersai sankryžos stovi automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis užstojo kelią. Jam tai sukėlė įtarimą. Privažiavus prie automobilio, jis sulėtino greitį ir sustojo, laukdamas kol vairuotojas pasitrauks. Renault pradėjo kažkaip vangiai važiuoti, jis pravažiavo kažkur apie 10 m. M. S. įtarė, kad vairuotojas neblaivus, tad išlipo iš automobilio, priėjęs prie Renault, ranka parodė vairuotojui, kad jis sustotų. Jis sustojo. M. S. prisistatė, parodė vairuotojui savo tarnybinį pažymėjimą. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus, jo judesiai buvo sutrikę, kalba buvo nerišli. Automobilyje jis buvo vienas. M. S. iškart paskambino 112 telefonu ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, telefone liko užfiksuotas skambučio laikas - 17.41 val. Tuo tarpu vairuotojas išlipo iš mašinos ir bandė išeiti, M. S. jį sustabdė, vairuotojas grįžo atgal į savo automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą. Kol važiavo pareigūnai, vairuotojas pasakė, kad jį atleido iš darbo, kad važiavo į parduotuvę. Pareigūnai atvyko maždaug už 10 minučių. Per visą tą laiką vairuotojas niekur pasišalinęs nebuvo, jis vairuotoją stebėjo, nematė, kad jo akivaizdoje vairuotojas būtų vartojęs alkoholį (b. l. 34-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ivona Poplavska parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK PR vyriausiaja patrule, 2019 m. kovo 22 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. Bogačiov. Apie 17.55 val. buvo gautas pranešimas, kad Retkonių - Baniškių gatvių sankryžoje, Vilniuje yra sustabdytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi M. S., kuris paaiškino, kad jam važiuojant namo, apie 17.55 val. Retkonių - Baniškių gatvių sankryžoje jis pamatė stovintį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kai jis privažiavo arčiau minėto automobilio, automobilis pradėjo lėtai važiuoti. Tai M. S. sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl jis priėjo prie vairuotojo ir suprato, kad automobilį vairavo neblaivus jam nepažįstamas vyras, kuris kalbėjo nerišliai, nesiorientavo. Pranešėjas vyrui toliau važiuoti neleido bei iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nesiorientavo aplinkoje, neigė vairavimo faktą, nepateikė prašomų automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo paaiškinęs, kad jų neturi, kam priklauso automobilis nepaaiškino. Kadangi S. F. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą bei sutikus alkotesterio pagalba nustatytas 3,49 promilių girtumas. S. F. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPLC kraujo mėginio paėmimui. Vežant S. F. į VPLC, jis prisipažino, kad vairavo automobilį, nes važiavo į parduotuvę. Vairavimo fakto pareigūnai nematė, nes atvyko po to, kai automobilis buvo sustabdytas. Atvykus, vairuotojas sėdėjo už vairo (b. l. 32).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA0039 (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0967287, galiojantis iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.) rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. kovo 22, 18.06 val., S. F. alkotesteriu buvo nustatytas 3,49 promilės neblaivumas (b. l. 39-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2716/2019(01) konstatuota, jog S. F. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 22 d., 18.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 42).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra J. G. (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad vienam draugui pasakė, kad nori parduoti savo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tas atsakė, kad turi pažįstamą, kuris mašiną nupirktų. 2019 m. sausio 4 d. draugas atvežė pirkėją S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris J. G. sumokėjo 100 Eurų ir vyrai tą pačią dieną surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl mašinos perregistravimo jie sutarė, kad naujas savininkas pats perregistruos ją Regitroje, tačiau jis to nepadarė iki šiol. Kartas nuo karto J. G. skambino S. F., kad reikia nuvykti į "Regitrą", bet jis vis sakė, kad neturi laiko. Daugiau jis S. F. niekada nematė (b. l. 28).

Prie savo apklausos J. G. pridėjo automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad minėtą automobilį jis pardavė S. F. (b. l. 30).

BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo S. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija), yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis S. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d., savo namuose, apie 12-15 val. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo stipriai apsvaigęs, galimai išvažiavo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų, konkrečių įvykio aplinkybių neatsimena dėl neblaivumo. Tačiau S. F. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir liudytojų parodymais. Iš liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 22 d., apie 17.30 val., vairuodamas pastebėjo Retkonių – Baniškių gatvių sankryžoje stovintį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jam matant pradėjo važiuoti, pavažiavo kažkur 10 metrų. Įtaręs, kad vairuotojas neblaivus, jis automobilį Renault sustabdė ir pranešė apie neblaivų vairuotoją ir laukė policijos pareigūnų atvykimo. Jo akivaizdoje alkoholio vairuotojas nevartojo. Taigi, liudytojo M. S. parodymais nustaytas faktas, kad kaltinamasis S. F. vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki policijos pareigūnų atvykimo alkoholio nevartojo. Liudytojos policijos pareigūnės I. Poplavskos apklausos protokole nurodyta, kad jai atvykus pagal iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, buvo patikrintas automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. F. neblaivumas, alkotesteriu jam buvo nustatytas 3,49 prom. neblaivumas, po ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į VPLC kraujo mėginiui paimti. Kaltinamojo S. F. neblaivumas užfiksuotas byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad 2019 m. kovo 22 d., 18.06 val., jam alkotesteriu buvo nustatytas 3,49 promilių neblaivumas. Alkoholio koncentraciją S. F. kraujyje rodo specialisto išvada, iš kurios matyti, jog jo kraujyje, paimtame 18.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,38 promilės etilo alkoholio.

Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis S. F., 2019 m. kovo 22 d., apie 17.40 val., vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje rasta 3,38 promilės etilo alkoholio). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo S. F. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 72).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. F. – neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, turintis galiojančių nuobaudų, dirbantis. Iš pažymos apie asmens finansinę būseną (b. l. 66) matyti, kad S. F. turi nesumokėtų baudų. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 22 d., 19.10 val. iki 2019 m. kovo 23 d., 16.32 val.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam S. F. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 26 d. nutarimu S. F. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 27 mėnesiams, išrašė pažymėta, kad duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (b. l. 64). Darytina išvada, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones terminui, S. F. neįvykdė ANK nustatytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, todėl neatgavo teisės vairuoti transporto priemones (šią aplinkybę S. F. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė, kad jis savo vairuotojo pažymėjimo nepridavė, todėl jį tebeturi). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kaltinamasis S. F. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi aptariamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgtina į tai, kad S. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta 3,38 prom. alkoholio) viršijo ne tik vidutinio neblaivumo (daugiau nei 1,5 prom.), bet ir sunkaus neblaivumo ribą (daugiau nei 2,5 prom.). Tokiais veiksmais S. F. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, S. F. administracine tvarka jau du kartus baustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis panašaus pobūdžio veiką padaro nebe pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms S. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Kadangi S. F. uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžia, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalimi, skaičiuotina nuo tos dienos, kai S. F. atliks paskirtą arešto bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 str. nustatyta, kad turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. S. F. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad šio automobilio valdytoju – savininku įregistruotas J. G., tačiau tiek kaltinamasis S. F., tiek liudytojas J. G. nurodė, kad automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. pardavė S. F. pagal 2019 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šio fakto neįregistravo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso kaltinamajam S. F.. Vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-80-511/2018. 2K-133-719/2018). Nagrinėjamu atveju, S. F. altinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, vairavo automobilį, kai jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ir vidutinio, ir sunkaus girtumo ribą, tokiu būdu keldamas pavojų ir sau, ir aplinkiniams, todėl jo vairuotas ir jam priklausantis automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, iš kaltinamojo konfiskuotinas valstybės naudai.

Kadangi kaltinamajam S. F. priklausantis automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuojamas, prokuroro 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Kaltinamajam S. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. F. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. F. skirti bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. F. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirti jam galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. F. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. F. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai S. F. atliks jam paskirtą arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti kaltinamajam S. F. priklausantį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu S. F. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Kaltinamajam S. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.