Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, I. R., A. R., A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nesant ginčo, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Iš byloje esančio mirties liudijimo ir 2024 m. vasario 23 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), turėjo vaikus – L. R., I. R., A. R., A. R..

9. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2024 m. vasario 23 d. išrašu), ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip G. R. nuosavybė.

10. Palikimas po G. R. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjos paaiškinimus liko turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, Gyventojų registro pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą, UAB „Fabeta“ pažyma apie įsiskolinimo nebuvimą, patvirtina, kad pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – pareiškėja liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo ir išlaikė jį ½ dalimi. Likusi ½ dalis buto priklauso I. R., kuris ½ dalimi prisidėjo prie buto išlaikymo. Pateikti suinteresuotų asmenų atsiliepimai patvirtina, kad ginčo tarp paveldėtojų nėra, šie asmenys patvirtino pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes.

13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. R. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nėra duomenų apie įregistruotus G. R. testamentus. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po G. R. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26,60 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini) – priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 60 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidos. Valstybės naudai priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Įrodymai apie priteistų lėšų sumokėjimą turi būti pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.