- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-781-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00875-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- D. B., I. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų D. B. (D. B.) ir I. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei A. P. ir AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. B. ir I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), bei panaikinti teisinę nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), registraciją T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
2. Nurodė, kad ieškovas D. B. yra T. B. sūnus, atsakovė D. R. yra T. B. dukra. T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) ir ant jo statomas vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantys adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Namas). Tikrieji Namo statytojai ir savininkai buvo jos sūnus D. B. ir jo sutuoktinė I. B., kuriems Namas faktiškai priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
3. 2006 m. T. B. leido D. B. statyti gyvenamąjį Namą ant jai priklausančio žemės sklypo, planuodami statinius pabaigti iki 85 % ir parduoti. Namui statyti ieškovai paėmė kelis kreditus, įkeisdami žemės sklypą su nebaigtu statyti Namu. Per 2006–2008 m. Namo statybos pasiekė 73 % baigtumo, o 2018 m. ieškovai statybas pabaigė, naudodami savo lėšas ir atlikdami darbus patys.
4. T. B., turėdama rimtų sveikatos problemų, niekada nereiškė pretenzijų į Namą ir pripažino, kad jo statytojai yra ieškovai. Po jos mirties 2024 m. palikimą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai – ieškovas D. B. ir atsakovė D. R.. Bandant susitarti dėl paveldėto turto pasidalinimo, D. R. neneigė, kad Namas priklauso ieškovams, tačiau derybos nesibaigė susitarimu. Ieškovų teigimu, atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti jų sąskaita.
Šalies argumentai
5. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į T. B. palikimą.
6. Ieškovai nurodė, kad jų ieškinys yra pagrįstas, ir pateikė faktines aplinkybes, argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius reikalavimų teisėtumą. Remiantis pateiktais argumentais ir įrodymais, galima preliminariai manyti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti. Tačiau, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas, jei jis būtų palankus ieškovams, gali tapti reikšmingai apsunkintas ar net neįmanomas.
7. Yra rizika, kad notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į T. B. palikimą ir atsakovei jį įregistravus savo vardu, atsirastų galimybė turtą perleisti tretiesiems asmenims, o tai dar labiau apsunkintų ieškovų teisinę padėtį. Tokiu atveju, jei ieškovams palankus teismo sprendimas būtų priimtas, jie turėtų papildomai kreiptis į teismą dėl jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, o tai reikštų papildomas teismines procedūras ir sąnaudas.
8. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl jų taikymas yra pagrįstas ir reikalingas siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė ieškovų D. B. ir I. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į T. B. palikimą.
10. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
11. Teismas nustatė, kad po palikėjos T. B. mirties likęs turtas yra įtrauktas į Paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodytas ir ginčo objektu tapęs Namas. T. B. mirė 2024 m. kovo 31 d., o dėl jos palikto turto paveldėjimo pradėta paveldėjimo byla. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė ir ieškovas yra priėmę palikimą. Ieškinyje teigiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, o kitų reikšmingų duomenų byloje nėra pateikta.
12. Atsižvelgęs į ieškovų nurodytus argumentus bei galimus sunkumus, kurie galėtų kilti išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovei įgijus nuosavybės teisę į ginčo Namą ir galimai perleidus šią nuosavybę tretiesiems asmenims, teismas nusprendė, kad yra pagrįsta ir reikalinga taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atsižvelgė į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra sekantis žingsnis paveldėjimo byloje. Todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2597-580/2024, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad taikomos laikinosiomis apsaugos priemonės – uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos T. B. turtą: nebaigtą statyti Namą; kitoje dalyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, kuria uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą T. B. palikimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o ne tik į ginčo turtą.
13.2. Ieškovų reikalavimas susijęs tik su konkrečiu nekilnojamuoju turtu – nebaigtu statyti Namu. Jokių reikalavimų dėl kitų palikėjos, atsakovės mamos T. B. turto vienetų nepareikšta. Nepaisant to, nutartimi uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir į kitą turtą, dėl kurio nėra ginčo. Atsakovės teigimu, toks draudimas pažeidžia ne tik įpėdinių, bet ir palikėjos kreditorių interesus.
13.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės nuomone, yra neproporcingos ir neekonomiškos, nes jos viršija ieškinio reikalavimų apimtį. Atsakovė mano, kad teismas galėjo apsiriboti draudimu notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į ginčo turtą, kol byla bus išnagrinėta.
14. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovai pripažįsta, kad jų reikalavimas byloje susijęs tik su ginčo Namo nuosavybės teisių perkėlimu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau, kadangi ginčas kyla dėl turto, įtraukto į palikimo po T. B. mirties apyrašą, ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą. Šis draudimas grindžiamas tuo, kad įstatymai nenumato galimybės notariškai tvirtinti paveldėjimo teisės tik į dalį turto, o paveldėjimo teisės liudijime turi būti išsamiai nurodytas visas palikėjo turtas, teisės ir įsipareigojimai.
14.2. Notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo atsisakyti atlikti veiksmus, prieštaraujančius įstatymams ar jų reikalavimams, ir negali tvirtinti ginčytinų teisių ar faktų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad notarų veiksmai galimi tik esant aiškiai nustatytam teisių ir faktų pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Ši nuostata taikytina ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
14.3. Net jei draudimas būtų taikomas tik ginčo namui, notaras negalėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į likusį turtą, kol tarp įpėdinių neišspręstas ginčas. Šią poziciją palaiko ir Notarų rūmai.
14.4. Atsižvelgiant į tai, kad notaras neturi teisinio pagrindo išduoti dalinio paveldėjimo teisės liudijimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas uždrausti išduoti liudijimą ne tik dėl ginčo objekto, bet ir dėl viso paveldimo turto, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Šis sprendimas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų labiau, nei būtina ieškovų reikalavimų užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą sprendžia remdamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei tikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 ir 338 straipsniuose. Nagrinėjant bylą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
17. Šioje byloje ginčas kilo tarp įpėdinių dėl nebaigto statyti Namo, kuris yra įregistruotas palikėjos T. B. vardu, nuosavybės teisių. Ieškovai D. B. ir I. B. prašo teismo pripažinti, kad šis turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, ir panaikinti šio turto registraciją T. B. vardu.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nutarė ieškovų D. B. ir I. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti ir uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į T. B. palikimą.
19. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ne tik dėl ginčo turto – nebaigto statyti gyvenamojo Namo, bet ir dėl viso T. B. palikimo. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo teisės apriboti notaro veiksmų viso palikimo atžvilgiu, kai ginčas kyla tik dėl konkretaus turto. Ji atkreipia dėmesį, kad ieškovų reikalavimai yra susiję tik su ginčo Namu, o dėl kitų palikimo objektų pretenzijos nebuvo pareikštos. Todėl, anot apeliantės, laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir dėl kitų, su ginču nesusijusių turto objektų, pažeidžia ne tik įpėdinių, bet ir palikėjos kreditorių interesus.
20. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įvykdymo efektyvumą. Tai reiškia, kad jos turėtų apsaugoti ginčo esmę ir padėti išvengti galimo teismo sprendimo neįgyvendinimo.
21. Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principą, kuris reikalauja, kad apribojimai būtų adekvatūs siekiamam tikslui (CPK 145 straipsnis). Jei ginčas kyla tik dėl tam tikro turto, apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tam turtui, nes jų išplėtimas į kitą, su ginču nesusijusį, turtą gali būti nepagrįstas ir pažeisti šalių interesus, taip pat neatitikti proporcingumo reikalavimų.
22. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalis įtvirtina ekonomiškumo principą, kuris numato, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos kuo mažesnėmis sąnaudomis ir neturi sukelti neproporcingos žalos atsakovui ar trečiosioms šalims. Kai ginčas susijęs tik su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, draudimas vykdyti veiksmus, susijusius su kitais palikimo objektais, gali būti laikomas pertekliniu, nepagrįstu ir prieštaraujančiu ekonomiškumo principui.
23. Civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnis nustato, kad paveldėjimas priimamas kaip vieninga visuma, o tai reiškia, kad įpėdiniai negali pasirinkti, kurios turto dalies priimti, o kurios atsisakyti. Šis principas užtikrina paveldėjimo proceso vientisumą ir nuoseklų turtinių bei neturtinių teisių ir pareigų perimamumą. Tačiau šis principas taikomas paveldėjimo priėmimo procesui, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinis instrumentas, skirtas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir apsaugoti ginčo esmę iki bylos išnagrinėjimo. Jos nėra skirtos paveldėjimo proceso reguliavimui ar paveldėjimo vientisumo principo įgyvendinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti konkrečių šalių interesų apsaugą konkrečiame ginče, nepriklausomai nuo paveldėjimo principų. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali uždrausti notarui atlikti veiksmus tik dėl ginčo turto, kad būtų apsaugotos ieškovų teisės. Tuo pačiu kito palikimo turto daliai apribojimai neturėtų būti taikomi, jei nėra teisinių priežasčių tai daryti. Toks sprendimas atitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principus, kurie reikalauja išvengti perteklinių apribojimų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti bylos nagrinėjimo efektyvumą ir sprendimo įvykdymą, taip pat į tai, kad šalių ginčas susijęs tik su konkrečiu turtu – nebaigtu statyti vienbučiu gyvenamuoju Namu, nusprendžia, jog šiuo atveju pakankama laikinoji apsaugos priemonė būtų uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik dėl ginčo turto.
25. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti, kad notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos draudžiama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl palikėjos T. B. turto – nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį pakeisti, rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą išdėstant taip:
„Ieškovų D. B. ir I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies ir uždrausti notarei A. P. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl palikėjos T. B. turto – nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami).“
Kitas rezoliucinės dalies pastraipas palikti nepakeistas.