Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 9 dienos buvęs įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-21 – 2016-11-18 registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini) vadovas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, turi 3 vaikus, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-21 – 2016-11-18 juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (toliau – LR CK) (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2015-09-30 bendrovės pajamos sudarė 56.112,52 Eur., per minėtą laikotarpį patirta 40.060,96 Eur. išlaidų, t. y. atsiskaityta su tiekėjais – 35.585,74 Eur. (89 % nuo visos išlaidų sumos), apmokėta už prekes ir paslaugas: 2016-05-09 (duomenys neskelbtini) – 9.464,32 Eur., 2016-05-11 (duomenys neskelbtini) – 7.435,12 Eur., 2016-05-12 (duomenys neskelbtini) – 295,24 Eur., 2016-05-24 (duomenys neskelbtini) – 1.800,00 Eur., 2016-06-06 (duomenys neskelbtini) – 224,61 Eur., 2016-06-23 (duomenys neskelbtini) – 13.513,12 Eur., 2016-07-07 (duomenys neskelbtini) – 204,49 Eur., 2016-08-05 (duomenys neskelbtini) – 251,91 Eur., sumokėta VMI prie FM – 2.718,82 Eur. (7 % nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 1.423,35 Eur. (4 % nuo visos išlaidų sumos), nuo 2016-07-04 vykdomas priverstinis išieškojimas, nurašant nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenų išrašuose apie Bendrovės prievoles ir jų įvykdymą, matyti, kad 2016-06-14 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 189,26 Eur, 2016-06-23 įmonei (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 13.513,12 Eur, 2016-09-06 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 94,63 Eur., nuo 2016-10-20, Įmonės vadovui P. S. buvo įteiktas priminimas Nr. (23.31-08) apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta, taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.

Pažymėtina tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Kadangi naujojo kodekso nuostatos P. S. atsakomybės nešvelnina, veika į naujojo ANK nuostatas neperkvalifikuojama.

P. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir teisme jis paaiškino, kad

jo įmonės veikla buvo susijusi su didmenine prekyba. Jis buvo įmonės direktorius nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėn. 2015 m. mokesčius mokėjo tvarkingai. 2016 m. situacija pasikeitė, pablogėjo įmonės finansinė padėtis. UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini)“. Sudarytos nuomos sutarties nebuvo. Prekių nepavyko parduoti, todėl pinigus grąžino. Kasoje buvo 15.000 eurų, grąžino 10.000 eurų. Pervedė avansą 13.000 eurų ir įmonė pinigus grąžino. VMI galėjo sumokėti skolą, nes tuo metu įmonė buvo moki, bet lėšos buvo panaudotos apyvartinėms lėšoms. Jam vadovaujant įmonei, mokesčių inspekcija paskaičiavo mokesčius. Jis parašė prašymą mokesčių inspekcijai, kad galėtų mokėti dalimis. Iš pradžių mokesčių inspekcija informavo, kad jis negali mokėti mokesčių dalimis. Vėliau įmonės buhalterė iš mokesčių inspekcijos gavo atsakymą, kad VMI leidžia mokėti dalimis. Jis truputį įnešė pinigų į banką. Tuo metu jam atsirado pirkėjas iš Kauno, kuriam įmonę ir pardavė. Įmonė buvo parduota 2016-11-09. Įmonė niekam nebuvo skolinga, tik mokesčių inspekcijai. Įmonės kasoje buvo 26.000 Eur. Jokių skolininkų ar kreditorių nebuvo. Neprisimena, kam pardavė savo įmonę. Su pirkėju nuvyko į notarų biurą. Pasirašė visus reikalingus dokumentus. Įmonę pardavė, nes nebematė perspektyvos toliau dirbti. Įmonės pardavimo dokumentai buvo sutvarkyti notarų biure. Tai “nebuvo vengimas sumokėti mokesčius, nes jis pats domėjosi mokesčiais”. Atsiradus pirkėjui, pardavė įmonę. Parduodamas įmonę, jis perdavė visą įmonės buhalteriją. Nesumokėjo mokesčių VMI. Į mokesčių inspekciją jis skambino, nuo jos nesislapstė.

Be P. S. paaiškinimų, P. S. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2016-05-01 – 2016-12-07 yra 13.900,61 Eur., o iš VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenų išrašų apie Bendrovės prievoles ir jų įvykdymą, matyti, kad 2016-06-04 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 189,26 Eur, 2016-06-23 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 13.513,12 Eur., 2016-09-06 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 94,63 Eur (b. l. 1-4), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2016-10-18 pradėtas ir 2016-11-17 baigtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30, (b. l. 5-6), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, iš kurio matyti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9), AB DNB banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad įmonės sąskaitoje laikotarpiu 2016-06-01 iki 2016-06-29 vyko pinigų judėjimas, įmonė gavo pajamų ir patyrė išlaidų (b. l. 9-12), raštu apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir atliktus mokėjimus, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-09-29 (b. l. 12-14), informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, UAB (duomenys neskelbtini) balansais, iš kurių matyti, kad 2016-06-06 mokestinės prievolės sudarė 10.407,88 eurus, 2016-06-14 mokestinės prievolės sudarė 13.988,88 eurus, 2016-06-23 mokestinės prievolės sudarė 13.986,88 eurus, 2016-07-07 mokestinės prievolės sudarė 13.973,48 eurus, 2016-08-05 mokestinės prievolės sudarė 14.013,34 eurus, 2016-09-06 mokestinės prievolės sudarė 13.987,21 eurus, (b. l. 14-18), UAB (duomenys neskelbtini) ataskaita apie įplaukas (b. l. 18-22), UAB (duomenys neskelbtini) kasos inventorizacijos aktu, kuriame matyti, kad 2016 m. spalio 27 d. įmonės kasoje buvo 26.867,61 Eur. (b. l. 37), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 55-58).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad LR CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

P. S. pažeidė atsiskaitymų atlikimo tvarką ir eiliškumą, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Mokestiniu laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 2.718,82 Eur., kas tiriamu laikotarpiu sudaro 7 % nuo visos UAB (duomenys neskelbtini) išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 35.585,74 Eur, kas sudaro 89 % nuo visos išlaidų sumos. AB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2016-05-01 – 2016-12-07 yra 13.900,61 Eur. Pažymėtina, kad 2016-06-14 įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 189,26 Eur, 2016-06-23 – 13.513,12 Eur, 2016-09-06 – 94,63 Eur (b. l. 1,2).

Aukščiau išvardintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad P. S. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. S., šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, turi tris nepilnamečius vaikus. Analizuojant P. S. administracinių nusižengimų išrašą, matyti, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas.

P. S. teismo prašė paskirstyti baudą dalimis. Šį prašymą jis grindė tuo, kad yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje. Jo žmona prieš santuoką įsigijo butą su paskola. Turi tris nepilnamečius vaikus. Iš pirmos santuokos turi sūnų, kuris su jo pirma žmona gyvena Anglijoje. Iš antros santuokos turi du vaikus. Vienam vaikui yra trys metai, o kitam – šeši mėnesiai. Žmona yra vaiko priežiūros atostogose. Sutinka su švelnesne nuobauda. Jei teismas skirtų baudą – sutiktų mokėti dalimis.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas LR ATPK 30¹ straipsnis ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 1448 eurų baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 450 eurų dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus (LR ATPK 20 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir 287 straipsnio 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

P. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Paskirtos 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, t. y. po 150 eurų, nustatant baudos mokėjimo dalimis terminus:

1) sumokėti 150 eurų iki 2017-06-30;

2) sumokėti 150 eurų iki 2017-09-30;

3) sumokėti 150 eurų iki 2017-12-31.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.