- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-130-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05179-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Skolininkas
- V. N.
- Kreditorius
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-05179-2012-8)
NUTARTIS
2013 m. sausio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. N. (V. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakartotinį pareiškimą suinteresuotam asmeniui (skolininkas ir įkeisto daikto savininkas) V. N. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką V. N., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino ir nutarė išieškoti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“, naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko V. N., pagal 2007-12-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) 114 356,83 EUR skolą kreditoriui ir 8 488,66 EUR skolą bankui, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 114 356,83 EUR skolos sumos kreditoriui nuo pakartotinio pareiškimo priėmimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-09-25 iki visiško skolos išieškojimo ir 100 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, bendro 78,20 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. N..
Šalies argumentai
Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį. Nurodo, kad augina nepilnametį sūnų, kuris gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). CPK 663 str. nustato, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis augina nepilnametį vaiką bei nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš vienintelio būsto. Pažymi, kad veda derybas su išieškotoju dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas nuo 2009 m. birželio 5 d. jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo neatliko, susisiekti ir susitarti dėl skolos grąžinimo nesiėmė ir su kreditoriumi nesikooperavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius AB SEB bankas ir skolininkas bei įkeisto daikto savininkas V. N. 2007-12-04 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas daiktas – butas, bendro 78,20 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), hipotekos lakšto kodas 03120080000117, įkeisto daikto įkainojimas – 420 000 Lt. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal pasirašytą kredito sutartį, 2009-06-05 AB SEB nutraukė kredito sutartį ir 2011-07-14 reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido visas reikalavimo teises pagal 2007-12-04 kredito sutartį.
Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo 2012-09-26 nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį V. N..
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 str. nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. (redakcija iki 2012-07-01) hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-04 nutartimi jau yra konstatavęs, kad kredito sutartis su skolininku yra nutraukta, todėl hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Pagal CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) teismas areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkas, gavęs įspėjimą grąžinti skolą, per nustatytą terminą skolos negrąžino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartis įsiteisėjusi, todėl konstatuotina, jog teismas vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.
Atmestinas skolininkas argumentas, kad skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, kadangi, vadovaujantis CPK 663 str. 4 d., šis ribojimas netaikomas išieškant iš įkeisto turto. Apeliantas yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditoriui negrąžino, dėl ko ginčo nėra. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CK 4.192 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, priimta ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės vykdoma administracinė funkcija, teisinis ginčas nesprendžiamas, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės gali įtakoti antstolio veiksmus vykdymo procese, tačiau negali nulemti skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį palikti nepakeistą.