Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios mažosios bendrijos „Tvaronas“ ir bankroto administratoriaus S. B., ieškinį atsakovui V. T. dėl turtinės žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovų reikalavimus pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovų prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1039-253/2017 iškėlė bankroto bylą MB „Tvaronas“, bankroto administratoriumi paskirtas S. B. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios MB „Tvaronas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 4 310,97 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios MB „Tvaronas“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus patikslinta finansinio reikalavimo suma – 2 922,45 Eur. Visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma 3 873,04 Eur. 2017 m. rugsėjo 18 d. bankrutuojančios MB „Tvaronas“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – laikotarpiui nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro: atlyginimas bankroto administratoriui 2 280 Eur, administravimo išlaidoms 2 280 Eur, įskaitant mokėtinus mokesčius. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bankrutuojančią MB „Tvaronas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo įmonės įregistravimo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas ir savininkas buvo V. T. Iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo paskutinį įmonės vadovą perduoti administratoriui MB „Tvaronas“ turtą pagal balansą, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau įmonės dokumentų buvęs įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė. VĮ „Regitra“ duomenimis, MB „Tvaronas“ vardu nėra registruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, MB „Tvaronas“ nekilnojamojo turto neturi. VSDFV duomenimis, įmonė darbuotojų neturi. Finansinių ataskaitų registrų centrui įmonė neteikė nuo 2013 metų. Įmonės vadovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei, bankroto bylą buvo iškelta kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus iniciatyva.

Dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi didesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais) (CK 2.87 straipsnis). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdieninę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas ir akcininkas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai MB „Tvaronas“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonei ir jos kreditoriams faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovės bankrutavusios MB „Tvaronas“ reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 3 873,04 Eur žalos atlyginimui (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Dėl administravimo išlaidų.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina, kad prašomi atlyginti nuostoliai, patirti administruojant bankrutavusią MB „Tvaronas“ atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, kaip minėta, šios pareigos atsakovas neįvykdė, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius - VSDFV Klaipėdos skyrius. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka pačiam atsakovui, tačiau atsakovas savo kaltės nepaneigė. Taigi darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už nuostolių, susijusių su bankrutavusios MB „Tvaronas“ administravimo išlaidų padengimu, atsiradimą: jeigu atsakovas būtų įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo, nevykdant imperatyvios įstatyme nustatytos pareigos ir atsiradusios žalos – 4 560 Eur sumos administravimo išlaidoms padengti yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės savininko ir vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl ieškovo bankroto administratoriaus S. B. reikalavimas dėl 4 560 Eur administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas (ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bankrutavusi MB „Tvaronas“ atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 87 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui bankroto administratoriui S. B. iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 103 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. T. 3 873,04 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus keturis euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 3 873,04 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų keturių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Tvaronas“ naudai.

Priteisti iš atsakovo V. T. 4 560 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) administravimo išlaidų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 4 560 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankroto administratoriui S. B.

Priteisti iš atsakovo V. T. 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.