- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2-551-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00945-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro, „Pušynas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1902-538/2016 pagal ieškovės Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ ieškinį atsakovui V. N. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. N. 55 959,04 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 55 959,04 Eur sumos, areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančius vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba pas trečiuosius asmenis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto 55 959,04 Eur reikalavimo ribų, iš areštuoto turto leidžiant atsiskaityti su ieškove ir nedraudžiant disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma sudaro 55 959,04 Eur, o iš pateiktų duomenų galima nustatyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Nesant duomenų, pagrindžiančių atsakovo gerą finansinę padėtį, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas V. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį arba pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti areštą tik atsakovo nekilnojamajam turtui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu jam nėra didelė. Be to, atsakovas yra įkūręs svečių namus, gauna pajamas. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, atsakovas turėtų pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove.Atsakovui apribojus teisę naudotis piniginėmis lėšomis, sutrikdytas jo, kaip fizinio asmens gyvenimas ir sukelta daug nepatogumų, jis negali apmokėti sąskaitų už komunalines paslaugas, telefono paslaugas ir kt., kurios būtinos fizinio asmens pragyvenimui. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslai būtų visiškai įvykdyti, jeigu būtų areštuojamas tik atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, visapusiškai įvertino byloje pareikštus reikalavimus ir įsitikino, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo gerą finansinę padėtį. Tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera įrodo ir paties atsakovo pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad dar iki skundžiamos teismo nutarties turimas nekilnojamasis turtas jau buvo tris kartus areštuotas.Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra visiškai pagrįstas. Atsakovo piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštas užtikrina teismo sprendimo įvykdymą. Taikant tik atsakovo nekilnojamojo turto areštą teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai galėtų pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui jau yra pareikšti kitų kreditorių reikalavimai.Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Vykdant nutartį antstoliui ir taip pakaks areštuoti tik atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl nereikšmingi atskirajame skunde pateikti argumentai bei prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant tik atsakovo nekilnojamąjį turtą. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad reali atsakovo atskirajame skunde nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei ieškinio suma, antstolis galėtų papildomai areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas.Kadangi atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, veikė ne ieškovo naudai ir pažeisdamas teisės aktus padarė reikšmingo dydžio žalą ieškovei, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas ir proporcingas. Ieškovė pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl atsižvelgiant į ieškinio sumą yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešo intereso, jeigu atsakovo atskirajame skunde nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto vertė atitiks realią jo rinkos vertę nesukurs papildomų sunkumų ar nepatogumų atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal apelianto atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (Nekilnojamojo turto registro išrašą ir internetinių svetainių apie poilsio namus išrašus). Kartu su atskiruoju skundu teikiamais duomenimis apeliantas siekia paneigti ieškovės argumentus dėl ieškinio sumos reikšmingumo apeliantui ir egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas neinformuojant apie tai apelianto ir, kad su naujai pateiktais įrodymais priešinga ginčo šalis turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų priėmimo ir reikšmės, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog apelianto nauji rašytiniai įrodymai priimami bei vertinami nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovės pareikštam 55 959,04 Eur dydžio reikalavimui užtikrinti taikyta laikinoji apsaugos priemonė – apelianto, kuris yra fizinis asmuo, turto areštas, motyvuojant tuo, kad didelė reikalavimo suma objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau kelia klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones tinkamo pagrindimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje aiškiai suformuluotas atsakovo prievolės atsiradimo faktinis pagrindas, atskleisti teisiniai reiškiamų reikalavimų argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos ieškinyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, taip pat įrodymų, kad atsakovas ketina perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Taigi nurodytais argumentais apeliantas iš esmės ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – buvimą. Siekdamas įrodyti, kad pareikšto ieškinio reikalavimas lyginant su jam priklausančiu turtu nėra didelis ir, kad jis turi galimybes užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie jo vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei nekilnojamojo turto registro išrašą apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame atsispindi ir šio turto vidutinė rinkos vertė.Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad vertinant apelianto turtinę padėtį atsižvelgtina ne tik į faktiškai valdomo nekilnojamojo turto vertę, bet ir į apelianto įsipareigojimus kitiems kreditoriams bei kitas aplinkybes, dėl kurių turto vertė gali svyruoti. Iš apelianto pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, apeliantui priklauso pastatai – poilsio namelis ir rūsys (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė nurodyta 113 531 Eur ir 2 010 Eur. Be to, iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išraše esančių įrašų matyti, kad apeliantui apribotos disponavimo šiuo turtu teises – 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. kitos institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija ir antstolė V. D.) taikė šiam turtui areštą. Turto areštų aktų registrų duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad apelianto turtas areštuotas siekiant užtikrinti (įvykdyti) 185 297,21 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos ir 11 831,31 Eur bei 12 280,87 Eur J. M. turtinius reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Savo ruožtu apelianto pateikti duomenys apie jo vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas savaime nepaneigia teismo išvadų, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, pareikštas pakankamai didelis reikalavimas. Juolab kad iš minėtų įrašų apie disponavimo nekilnojamuoju ir kitu turtu apribojimus (areštus) galima spręsti, kad apeliantas turi įsipareigojimų kreditoriams, kurie tikėtinai yra vykdomi iš jo paties gaunamų pajamų, iš kurių taipogi tenkinami ne tik jo, bet ir jo šeimos kasdieniniai poreikiai. Be to, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, o apelianto pajamos gali kisti dėl įvairių objektyvių priežasčių. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai apie nekilnojamojo turto vertę ir teisinį statusą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl objektyvios grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.Iš skundžiamos Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties matyti, jog, laikantis joje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo, apeliantui priklausančios piniginės lėšos areštuotinos tik nesant ar esant nepakankamai jam priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškiniu pareikštų reikalavimų, kurių suma yra 55 959,04 Eur, įvykdymo užtikrinimui. Tokiu atveju pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir kiek galima mažiau pažeidžianti apelianto interesus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti apelianto kasdieninių poreikių tenkinimą, pripažintini faktiškai nepagrįstais.Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalys).Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės apelianto turto atžvilgiu, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.