- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2-45-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01270-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. A., G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Beker“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. A. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5178-340/2015 pagal pareiškėjų R. A. ir G. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Beker“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjų R. A. ir G. V. (įmonės akcininkų) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Beker“ (toliau – atsakovas, UAB ,,Beker“), atsisakė iškelti šią bylą. Kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus (2015 m. birželio 22 d. balansą, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, neapmokėtų skolų suvestinę etc.) teismas, nustatė, kad įmonės pradelstų skolų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės; atsakovas nėra viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; nėra duomenų, kad vėluojama mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Nenustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų teismas minėtą pareiškėjų reikalavimą atmetė. Teismo nutarties dalis, kuria atsisakyti iškelti bankroto bylą, nebuvo apskųsta.
Atsakovas, atsiliepdamas į pareiškimą, pareiškė prašymą priteisti iš pareiškėjų 1 276,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas advokatui už suteiktą teisinę pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš pareiškėjų R. A. ir G. V. atsakovui UAB ,,Beker“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (dviejų procesinių dokumentų parengimą, bylos medžiagos analizę) sumokėjo 1 276,98 Eur. Įvertinęs bylos pobūdį, sudėtingumą bei atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas teismas sumažino jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 800 Eur (CPK 98 str. 1-2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai R. A. ir G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 94 str.). Teismas nepagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjų, kadangi teikdami šį pareiškimą jie gynė viešąjį interesą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš nesąžiningai veikusio įmonės vadovo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Beker“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas priėmė atsakovui naudingą nutartį, kuria išsprendė šalių ginčą, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nėra pagrindo taikyti CPK 94 str. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjų, nes jie yra įmonės akcininkai, kurie neišsiaiškinę tikslios įmonės finansinės padėties, nepagrįstai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutarties dalis, kuria, atsisakius iškelti bankroto bylą, atsakovui iš pareiškėjų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl šiuo klausimu nepasisako.
Kaip žinia, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Apeliantų argumentas, kad nagrinėjamu atveju byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atmestini. Šiuo klausimu teismas pabrėžia, kad pareiškėjams pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prasidėjo pradinė ir privaloma civilinės bankroto bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų šio proceso stadijų. Minėtoje stadijoje pirmosios instancijos teismas nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindų nebuvimą, todėl šią bylą atsisakė iškelti. Beje, pareiškėjai šios nutarties dalies neskundė, t. y. sutiko, jog sąlygos iškelti bankroto bylą neegzistuoja.
Esant tokiai situacijai teismas teisingai sprendė, kad ši byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui iš esmės yra baigta nagrinėta atmetant pareiškimą. Tokiu būdu sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tokia teismo nutartis CPK 93 straipsnio aspektu prilyginama sprendimui, priimtam šalies, šiuo atveju – atsakovo, naudai, todėl pastarasis turi teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš jų – įmonės akcininkų, o iš įmonės vadovo.
Nagrinėjant šį klausimą pabrėžtina, kad ĮBĮ 5 straipsnio 1-2 dalyse išvardintas baigtinis savarankiškų subjektų sąrašas, kurie gali arba privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju su pareiškimu į teismą kreipėsi pareiškėjai, kurie yra atsakovo akcininkai (ĮBĮ 2 str. 9 d.). Taigi įmonės savininkai, kurie realizuodami šią teisę, veikė kaip savarankiški subjektai, privalo atlyginti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, remiantis apeliantų atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl šį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 185 str.).
Spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo priteisti 313,22 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tai yra už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą (I tomas), sudėtingumą (ginčijamas vienas klausimas), atstovo nurodytas darbo ir laiko sąnaudas (advokatas analizavo bylos medžiagą, rengė atsiliepimą į atskirąjį skundą) bei į Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 2.1.-2.3., 8.15 punktus (CPK 98 str. 1-2 d.), konstatuoja, kad atsakovui iš pareiškėjų priteistinas 200 Eur, tai yra po 100 Eur iš kiekvieno, tokių išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Beker“ (juridinio asmens kodas 301794591) iš pareiškėjų R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.