Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-899-106-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
1A-899-106-2011
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00095-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
K. G., G. S.
Nukentėjusysis
B. M. M.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Valdas AlškaBaudžiamoji byla Nr. 1A-899-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00095-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnUTartis

2011 m. lapkričio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistiesiems K. G. ir G. S.,gynėjoms advokatėms Danguolei Žilinskienei ir Eugenijai Galatiltienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. G. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 72 str. 2 d., konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „LG 0168“. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą Klaipėdos apygardos 2011 sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tai yra 6 mėnesius ir 24 dienas laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė K. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 24 dienoms pataisos namuose, konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „LG 0168“. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d.;

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius BK 72 str. 2 d., konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tai yra 1 metus laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams pataisos namuose, konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d.

Nukentėjusiosios B. M. M. ieškinys patenkintas visiškai ir iš G. S. bei K. G. solidariai B. M. M. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ir K. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

G. S. ir K. G., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus B. M. M. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8445 58620 ir prisistačius policijos tardytoju bei apgaulingai nurodžius, jog jos anūkas padarė avariją ir sužalojo mergaitę, jos galvos operacijos atlikimui reikalingi 20 000 Lt, jog pas ją atvyks asmuo, vardu Andrius, ir jam reikės paduoti nurodytą pinigų sumą, kad ateityje mergaitė neturėtų pretenzijų, 2011 m. kovo 18 d., apie 16.50 val., taksi automobiliu atvyko į Salantų miestelį, Kretingos rajone, K. G. liko laukti taksi automobilyje, o G. S. nuėjo pas B. M. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur B. M. M., iš anksto žinodama apie jo atvykimo tikslą ir G. S. prisistačius Andriumi, padavė jam 2800 Lt. Likusius 4000 Lt B. M. M. su G. S. ėjo paimti iš šiltnamyje esančios slėptuvės, taip G. S. pasikėsino šiuos pinigus įgyti savo naudai, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes išsigando netikėtai priėjusios ir įvykio aplinkybėmis susidomėjusios kaimynės V. Z.. Įsėdęs į taksi automobilį G. S. apgaule įgytus 2800 Lt pasidalino su K. G., tai yra K. G. atiteko 2500 Lt, G. S. – 300 Lt. Tokiais veiksmais jie nukentėjusiajai B. M. M. padarė 2800 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti, grąžinti jam priklausančius telefonus, pinigus, jei teismas nepriimtų išteisinamojo nuosprendžio, apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę iki minimumo, nes jis nežinojo, kad buvo daromas nusikaltimas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi G. S. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teismo posėdžio metu duotais parodymais, nors pats G. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į R. E. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad G. S. jo prašė iškviesti taksi automobilį, o ne jis, K. G.. R. E. taip pat nurodė, jog jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo abstinencijos būsenos ir nieko neskaitė, ką jam davė pasirašyti tyrėja. Todėl jis negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Nuteistasis prašo išanalizuoti telefoninių pokalbių išklotines, nes, pasak jo, iš jų matyti, kad abu taksi vairuotojai melavo duodami parodymus, matyti, kad iš abiejų telefonų niekam nebuvo skambinta, niekam nebuvo išsiųsta jokia SMS žinutė, kažkas bandė skambinti, bet nebuvo atsiliepta nei į vieną skambutį. Kad abu taksi vairuotojai melavo, nuteistojo nuomone, įrodo ir V. Z. duoti parodymai, kad ji gerai matė, kaip iš automobilio išlipo vienas asmuo – G. S., o jie aiškino, kad jie abu su G. S. išlipo iš taksi. Apeliantas atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio protokolą, kuris, anot jo, yra visiškai netikslus ir iš dalies suklastotas, nurodo, kad jis buvo pateikęs pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo Kretingos rajono apylinkės teismui, bet į tai niekas nekreipė dėmesio.

Apeliantas teigia ikiteisminio tyrimo metu reikalavęs akistatos su G. S., tačiau niekas jos nepadarė. Taip buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą. Tai, apelianto nuomone, įrodo, kad prokurorė buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi, norėjo, kad byloje nebūtų išaiškinta visa tiesa ir bet kokiu atveju jis būtų nuteistas. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu uždavinėjo provokuojančius klausimus nukentėjusiajai bei liudytojams, primygtinai įtikinėjo juos, kad jie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu davę teisingus parodymus, nors iš dalies jie nebuvo teisingi.

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį, bylą nagrinėti iš naujo, paskirtą bausmę sušvelninti iki vidurkio, pridėti dalį neatliktos bausmės.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesilaikė teisingumo principo ir buvo šališkas, palaikė kaltinimo poziciją. Prokurorė taip pat buvo šališka, norėjo suklaidinti teismą, pateikdama melagingus duomenis apie jo neatliktą bausmės dalį, siekė, kad jis, G. S., būtų kuo griežčiau nubaustas, o ne kad būtų teisingai išnagrinėta byla. Todėl teismas turėjo jos pasiteirauti, iš kur ji tokius duomenis gavo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nuosprendyje yra iškraipyti nukentėjusiosios parodymai, tai aiškiai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Tai patvirtina, kad teismas nesilaikė rungimosi principo. Be to, teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, nes jie susiję su padarytu nusikaltimu ir davė sau naudingus parodymus.

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teismas neteisingai nurodė ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus duomenis. Jis buvo registruotas Darbo biržoje ir turėjo pragyvenimo šaltinį, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino padarytą žalą. Jo veiksmai turėjo būti traktuojami kaip antraeiliai, nes jis nieko neorganizavo, nieko neprašė, tik paėmė pinigus. Jis buvo įtrauktas į šį nusikaltimą kitų asmenų.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjos prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentų

Nors nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinimui prieštaraujančias versijas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. G. kaltės padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo K. G. versija, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, apie daromą nusikaltimą nežinojo, tik palaikė G. S. kompaniją kelyje, paneigta byloje ištirtais įrodymais.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino byloje surinktų ir ištirtų faktinių duomenų visumos kontekste, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo G. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis su K. G. nieko nesitarė, važiavo į Salantus paimti pinigus paprašytas jam paskambinusio pažįstamo, su kuriuo atliko bausmę, tas pažįstamas jam nurodė ir adresą, kur važiuoti, jis pasiūlė kartu važiuoti K. G., automobilyje iš gautų pinigų jis pasiėmė 300 Lt, kad atsiskaitytų su taksistu, o likusius metė K. G., nes pamatė atvažiuojant policiją ir norėjo atsikratyti įkalčių, kaip prieštaraujančiais kitai įrodomajai bylos medžiagai.

Tačiau K. G. kaltė nebuvo įrodinėjama, remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais G. S. parodymais, šie parodymai buvo tik perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, kaip tai numato BPK 276 str. 4 d. G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios B. M. M., liudytojų R. G., R. Ž., R. E., V. Z. parodymais, rašytiniais įrodymais) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, tad abejoti įrodymų, kuriais grindžiama K. G. kaltė, patikimumu teismui nebuvo pagrindo.

Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja liudytojo R. E. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. E. teigė tos dienos įvykius nelabai prisimenąs, bet manantis, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teisėjui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino davęs tokius parodymus, pasirašęs apklausos protokolą (t. 3, b. l. 6). R. E. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad G. S., o ne K. G. prašė jo iškviesti taksi automobilį, kad jis neskaitęs pasirašė apklausos protokolą. Apelianto teiginiai, kad byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog taksi vairuotojai melavo duodami parodymus, iš abiejų telefonų niekam nebuvo skambinta, niekam nebuvo išsiųsta jokia SMS žinutė, kažkas bandė skambinti, bet nebuvo atsiliepta nei į vieną skambutį, neatitinka tikrovės. Asmens kratos metu iš G. S. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o iš K. G. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „LG 0168“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus į nurodytus numerius įeinančių ir iš jų išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotines, matyti, kad, priešingai nei teigia K. G., 2011 m. kovo 18 d. buvo intensyviai bendrauta tiek skambinant, tiek siunčiant SMS žinutes telefono Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. telefono, kuris asmens kratos metu buvo rastas pas K. G., numeriu, tik nuo 17.57 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nebeatsiliepiama į įeinančius skambučius ir iš jo neberašomos SMS žinutės (t. 1, b. l. 112–114). O tai kaip tik atitinka liudytojų R. G. ir R. Ž. parodymus, kad K. G. važiuojant į Salantus bendravo telefonu, o grįžtant jie negirdėjo, kad kažkuris iš vežtų vyrų bendrautų telefonu, ir tolimesnius tos dienos įvykius. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ir nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą visumą. K. G. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokolas yra visiškai netikslus, iš dalies suklastotas, į jo pateiktas pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo Kretingos rajono apylinkės teismas nekreipė dėmesio. Bylos duomenys liudija, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, jo pateiktas pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo, įvertino ir motyvuota 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jas atmetė kaip nepagrįstas (t. 3, b. l. 37). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patenkintas K. G. prašymas atlikti jo ir G. S. akistatą, neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Jei ir būtų buvusi atlikta K. G. ir G. S. akistata, tai nekeistų nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesuteiktų pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų ir kitaip spręsti K. G. kaltės klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė išnagrinėjo minėtą K. G. prašymą ir motyvuotu 2011 m. kovo 24 d. nutarimu jo netenkino (t. 2, b. l. 123), K. G. šį prokurorės nutarimą apskundus Kretingos rajono apylinkės teismui, šis teismas įvertino skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi skundą atmetė (t. 2, b. l. 131). Tiek prokurorė, tiek teismas teisingai paaiškino, kad akistata nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas, dėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo tikslingumo sprendžia byloje tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras. Todėl to, kad nebuvo atlikta apelianto prašoma akistata, negalima laikyti jo teisės į gynybą pažeidimu ar prokurorės šališkumo įrodymu. Apelianto teiginiai, kad prokurorė buvo suinteresuota bylos baigtimi, norėjo, kad byloje nebūtų išaiškinta visa tiesa ir bet kokiu atveju jis būtų nuteistas, teisiamojo posėdžio metu uždavinėjo provokuojančius klausimus nukentėjusiajai bei liudytojams, primygtinai įtikinėjo juos, kad jie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu davę teisingus parodymus, nors iš dalies jie nebuvo teisingi, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, sukeliančių pagrįstų abejonių prokurorės nešališkumu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad byla buvo nagrinėjama dalyvaujant K. G. gynėjai, teisiamojo posėdžio metu jokių pastabų dėl prokurorės šališkumo nebuvo pareikšta.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, atliktas išsamus įrodymų tyrimas, iš įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka K. G. kaltę pagal BK 182 str. 1 d. patvirtinančios išvados, kad jis suvokė kartu su G. S. darąs bendrą nusikaltimą, savo veiksmais realizuojąs jų abiejų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti B. M. M. pinigus. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir K. G. priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę iki minimumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas K. G. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad K. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau daug kartų teistas, nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už analogiškus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, buvo aktyvus nusikaltimo bendrininkas, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Visa tai rodo, kad K. G. linkęs nuolat nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pakeisti savo elgesio, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – nuteistajam parinkta tinkamai, nepažeidžiant BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. Nors apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, klaidingai nurodė, kad K. G. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, nes tokių duomenų byloje nėra, nepagrįstai vadovavosi BK 56 str. 2 d., numatančia, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, tačiau nuteistajam paskirdamas artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumui laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Apylinkės teismas tinkamai taikė ir BK 64 str. nuostatas, K. G. skirdamas galutinę subendrintą bausmę, nes jis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. BK 64 str. 1 d. numatyta, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, 2 d. numatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Šiuo atveju teismas ir taikė būtent BK 64 str. 1 d. ir 2 d., prie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas visą neatliktą Klaipėdos apygardos 2011 sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tai yra 6 mėnesius ir 24 dienas laisvės atėmimo (nutartis dėl K. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos priimta 2011 m. vasario 18 d., jis iš ten išvyko 2011 m. vasario 24 d. (t. 2, b. l. 57). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir nuteistajam K. G. paskyrė teisingą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu prašo grąžinti jam priklausančius telefonus, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir šį jo prašymą. Teismas tinkamai taikė BK 72 str. 2 d. nuostatas ir konfiskavo mobiliojo ryšio telefonus kaip nusikaltimo padarymo įrankius.

Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentų

Apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, palaikė kaltinimo poziciją, nesilaikė rungimosi principo, prokurorė taip pat buvo šališka, siekė, kad jis, G. S., būtų kuo griežčiau nubaustas, o ne kad būtų teisingai išnagrinėta byla, norėjo suklaidinti teismą, pateikdama melagingus duomenis apie jo neatliktą bausmės dalį, yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės. Išanalizavus bylos medžiagą, įvertinus visą bylos nagrinėjimo eigą, negalima daryti išvados, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad procesas buvo šališkas, kad kas nors būtų paveikę bylą nagrinėjusį teismą, suformavę jo išankstinę nuomonę dėl G. S. kaltės. Iš pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nereiškiant palankumo ar priešiškumo kuriam nors iš proceso dalyvių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. G. S. teisė į gynybą nebuvo pažeista, jam buvo garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo bei užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti, jis galėjo naudotis visomis BPK įtvirtintomis įtariamojo ir kaltinamojo teisėmis, šiomis teisėmis jis ir naudojosi. Teisminio proceso metu, priešingai nei teigia G. S., buvo laikytasi asmenų lygybės, rungimosi principo.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sušvelninti G. S. paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas G. S. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad G. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau daug kartų teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pagrįstai nepripažino G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. S. savo kaltę neigė, teisminio bylos nagrinėjimo metu tik formaliai pripažino savo kaltę, nedavė teisingų parodymų apie bylos aplinkybes, stengėsi padėti nusikaltimo bendrininkui K. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai paneigia BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Nuteistasis neatlygino jokios žalos nukentėjusiajai, kaip kad jis nurodo apeliaciniame skunde, apgaule nuteistųjų užvaldytus pinigus nukentėjusiajai grąžino tyrėja (t. 1, b. l. 32). Nėra jokio pagrindo vertinti G. S. veiksmus kaip antraeilius ir tuo remiantis švelninti paskirtą bausmę. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad jis aktyviai dalyvavo realizuojant sukčiavimo objektyviąją pusę, buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teismas G. S. už padarytą nusikaltimą skyrė artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumui laisvės atėmimo bausmę, tačiau tuo BK 61 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas tinkamai taikė ir BK 64 str. nuostatas, G. S. skirdamas galutinę subendrintą bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., prie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą neatliktą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tai yra 1 metus laisvės atėmimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi G. S. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis iš laisvės atėmimo vietos išvyko 2010 m. rugsėjo 21 d. (t. 1, b. l. 180–181). Taigi neatlikta bausmė sudarė 1 metus laisvės atėmimo. Kaip jau anksčiau minėta, BK 64 str. 1 d. numatyta, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, o tai reiškia, kad teismas pats savo nuožiūra gali pasirinkti, kokį bausmių subendrinimo būdą taikyti. Todėl tai, kad šiuo atveju teismas taikė visiško sudėjimo būdą, nereiškia, kad jis netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir nuteistajam G. S. paskyrė teisingą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų G. S. ir K. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėTeisėjai Savinijus KatauskasLinas Pauliukėnas