Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K., dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: ieškovės pusėje - A. K., atsakovų pusėje - uždaroji akcinė bendrovė „Kaimo sodyba“, ir,

atsakovų A. K. ir A. K. priešieškinį ieškovei L. J., A. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu – apsimestiniu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Kaimo sodyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentai

Atsakovų priešieškinio reikalavimai ir jų argumentai

Ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje atsiliepimo į priešieškinį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimtinas naujas sprendimas.

Ieškinys atmestinas/priešieškinys tenkintinas iš dalies.

VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. 2011-09-22 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011, kuriuo ieškinį patenkino ir solidariai iš atsakovų priteisė 80 000,00 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 125-130).

2012-01-31 nutartimi Kauno apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą (3 t., b. l. 103-110). 2015-10-02 Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. T. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00111-12, suėjus BK 95 straipsnyje nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prokuroras nutarime konstatavo, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui nagrinėjant civilinę bylą (3 t. b. l. 141-165, 165).

2015-12-01 atsakovas A. K. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl proceso atnaujinimo (3 t., b. l. 127-132).

2016-03-14 nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 (4 t., b. l. 51a - 55). 2016-11-07 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pradinis pareiškimas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnio reikalavimų (4 t., b. l. 136-145). 2016-12-08 gautas atsakovo A. K. patikslintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo (5 t., b. l. 24 - 28). 2017-01-18 nutartimi Kauno apylinkės teismas prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2017-05-02 nutartimi procesą atnaujino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (5 t., b. l. 132-141).

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovai A. K. ir A. K. pateikė priešieškinį.

7. Priešieškiniu atsakovai prašo pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu) sandorį, sudarytą tarp A. K. ir L. J. dėl avanso mokėjimo, įformintą 2006-01-03 dienos A. K. surašytu rašteliu, pagal kurį A. K. priėmė iš L. J. 80 000,00 litų (23 169,60 eurų) avansą medžiagoms (rąstų) namo statybai, kadangi šiame raštelyje nurodyta ne tikroji sandorio šalis - A. K., o statytinis - ieškovė L. J..

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2006-01-03 atsakovas A. K. paėmė 80 000,00 Lt avansą už medienos nupirkimą, paruošimą ir pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad pinigus gavo iš L. J. (1 t., b. l. 7).

Byloje nekilo ginčo, kad tarp šalių UAB „Kaimo sodyba“ vadovo A. K., ir A. K. bei L. J. buvo susiformavę faktiniai statybos rangos santykiai (CK 6.644 str. 1 d., 6.681 str.). Ginčas kilo dėl to, ką laikyti statybos rangos sutarties šalimis, iš ko bendrovės vadovas A. K. gavo pinigus statybos darbams atlikti, o gavęs pinigus ar neatliko darbų: neužpirko medžiagų, nepradėjo statyti statinio.

8. Atsakovas nuosekliai nuo bylos nagrinėjimo pradžios 2011 m., teismo posėdžiuose ir savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog pinigus gavo iš A. K. ir tik su juo taręsis dėl dviejų rąstinių namų statybos bei jam pirkęs medieną; Avansiniame raštelyje pasirašė, jog pinigus davė ieškovė L. J. tik todėl, kad tai padaryti prašė A. K..

9. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00111-12 (toliau - ITM) matyti, kad specialiąja liudytoja apklausta L. J. į prokuroro klausimą, ar ji 2006 m. sausio 3 d. (pinigų perdavimo metu) turėjo santaupų, ar buvo pasiėmusi kreditą iš banko, ar skolinosi iš kitų asmenų, ar gali pagrįsti 80 000,00 Lt turėjimo faktą dokumentais, atsakė, kad tam tikslui buvo paėmusi 150 000,00 Lt kreditą (ITM) tomas 9, b. l. 56). Teismo posėdžio metu teigė, kad pinigais ją parėmė vyras, gyvenantis Londone, turėjo „kojinėje“, pati dirbo vertėja pagal patentą ir uždirbo 300 000,00 Lt, uždirbtus pinigus deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (7 t., b. l. 10-19, 21). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad L. J. 120 000,00 Lt dydžio kreditą iš AB „Swedbank“ gavo jau po pinigų perdavimo 2006-01-03, praėjus 8 mėnesiams, ir tik 2006-08-09. Ieškovė žemės sklypus pirko 2008 m. ir 2009 m., praėjus 2- 3 metams nuo pinigų perdavimo momento. Šias aplinkybės patvirtina L. J. 2015-02-09 apklausos protokolas (ITM 5 tomas, b. l. 108-114) ir 2015-07-02 AB „Swedbank“ raštas su pateikta informacija apie L. J. sąskaitų išrašus (ITM 7 tomas, b. l. 51), 2015-08-06 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota AB „Swedbank“ pateikto kompaktinio disko su įrašai apie jos sąskaitų išrašus apžiūra (ITM 7 tomas, b. l. 53-56).

Ieškovės į bylą pateiktos 2005 m., 2006 m. deklaracijos ((7 t., b. l. 10-19, 21) pačios savaime neįrodo disponavimo grynaisiais pinigais fakto. Ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštarauja vienas kitam, rašytinių įrodymų apie perdavimo dieną turėtus pinigus ieškovė nepateikė. Vertinant byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad 2006-01-03 ieškovė 80 000,00 Lt neturėjo ir jų neperdavė, o pinigus atsakovas gavo ne iš ieškovės L. J., o iš A. K..

10. Liudytojo E. R. paaiškinimais nustatyta, kad liudytojas ir A. K. buvo sudarę Preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 2008-01-28 po ½ dalį A. K. ir L. J. buvo parduotas liudytojo motinai O. R. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daiktą suformuotas padalinus daiktą, pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo žemės ūkio paskirties, jo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (ITM 2 tomas, b. l. 172-171).

Namo statyba buvo pradėta dar iki žemės sklypo pardavimo 2008 m.; A. K. užsakymu 2007 m. buvo padaryti pamatai vienam namui, už pamatus sumokėjo A. K., sklype galima buvo statyti vieną namą ir vieną ūkinį pastatą. Nurodė, kad 2007 metais Trakuose, prieš pat A. K. vežant rąstus į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), A. K. parodė liudytojui raštelį, kad atsakovas iš L. J. gavo 80 000, 00 litų (2015-02-09 apklausos protokolas, ITM 5 t., b. l. 115- 120), šią aplinkybę liudytojas nurodė ir teismo posėdžio metu.

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-06-20 A. K. buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (ITM 2 tomas, b. l. 175).

L. J. 2008-02-11 dieną pasirašė notariškai patvirtintą sutikimą, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis A. K., vadovaujantis LR Ūkininko ūkio įstatymu ir kitais teisės aktais, įregistruotų ūkininko ūkį jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; statytų gyvenamąjį namą ir kitus statinius, įkurtų ūkininko sodybą, tuo tikslu gautų statybos leidimą (ITM 2 tomas, b. l. 174).

2008-04-09 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius išdavė leidimą Nr. AS1-149 L. J. ir A. K. (ITM 2 tomas, b. l. 166) pagal D. L. parengtą projektą objektui „Ūkininko sodybos įkūrimas. Gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statyba“. Šiame projekte buvo numatytas vieno gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinių pastatų statyba (ITM 2 tomas, b. l. 165-195). Projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusios „Žemės naudojimo būdų turinio aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 5 punkte nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, galima ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statyba.

Taigi, esant tokiai teisinei reglamentacijai, darytina išvada, kad žemės sklype, kurio naudojimo būdas - „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, gyvenamąjį namą galėjo statyti A. K., kaip asmuo, turintis ūkininko pažymėjimą ir įregistravęs ūkininko ūkį. Ieškovė nebuvo ūkininkė, todėl jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti namo statytoja ir neturėjo tikslo pirkti medienos, tuo labiau, kad pagal A. K. parengtą projektą, žemės sklype buvo galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą ir joks atskiras gyvenamas namas ieškovei L. J. negalėjo būti pastatytas. Ieškovė statytojo teisės neturėjo, statybos dokumentacijos savo vardu nepateikė, todėl spręstina, kad L. J. vardu registruoto žemės sklypo ½ dalyje žemės sklypo teisėtai statyti negalėjo, ir neturėjo jokio pagrindo pinigus perduoti atsakovui A. K..

12. Atsakovo A. K. teiginius, kad ne jis vienasmeniškai, o trečiasis asmuo UAB „Kaimo sodyba“ paruošė medieną, bendrovė vykdė statybos darbus, bendrovės užsakymu UAB „Brandus miškas“ medieną pristatė į A. K. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), patvirtina finansiniai dokumentai: A. K. sklype statyto rąstinio namo statybos dokumentacija (1 t., b. l. 43-44), aktai ir raštas (1 t., b. l. 50-52), projektinė dokumentacija (1t., b. l. 86-150; 2 t., 17-22), ištraukos iš susirašinėjimo elektroniniu paštu (1 t., b. l. 54-58), išrašai apie pirktą medieną iš miškų urėdijų (1 t., b. l. 59-85), krovinio gabenimo važtaraščiai, pažyma (6 t., b. l. 15-16; 3 t., 74 b. l.), Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (6 t., b. l. 17-74).

13. Buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad dalis gautų pinigų buvo įnešta į AB „Kaimo sodyba“ sąskaitą, buvusią AB „Parex bankas‘, į bendrovės kasą ir likusi dalis pinigų išleista medienos užpirkimui valstybinėse urėdijose (1 t., b. l. 59-85). Taip pat, atsakovas byloje pateikė sutarties projektą (1 t., b. l. 46-49) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. K. pasirašė sutartį, tačiau A. K. pasiėmė abu egzempliorius ir atsakovui vieno negrąžino. A. K. teismo posėdžio metu šiuos faktus neigė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rangos sutarties jis ir L. J. su UAB „Kaimo sodyba“ nepasirašė, kadangi sutartyje buvo nurodytos žymiai didesnės kainos, nei buvo tartasi, tuo iš esmės pripažindamas, kad darbų rangos sutartis A. K. buvo pateikta. Taigi, rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai ir liudytojo parodymai patvirtina, kad medieną ruošė, statybos darbus A. K. nurodytame žemės sklype atliko UAB „Kaimo sodyba“, o ne atsakovas A. K..

14. Dėl civilinio proceso šalių tinkamumo. Ieškovė atsakovais įtraukė dalyvauti A. K. ir A. K., trečiaisiais asmenimis UAB „Kaimo sodyba“ ir A. K..

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnį, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo asmeninio akcininko turto. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (AB 2 straipsnio 2 dalis). Pagal AB 40 straipsnį, akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal CK 2. 81 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o pagal to paties straipsnio 2 dalį juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys (4 dalis). Atsakovas A. K. buvo vienintelis akcininkas ir direktorius, veikė bendrovės UAB „Kaimo sodyba“ vardu, sudarinėjo sutartis, mokėjo mokesčius, todėl duotuoju atveju visa atsakomybė pagal ieškinį, ieškinio patenkinimo atveju dėl nepagrįsto praturtėjimo, turėjo atitekti bendrovei, o ne jos vadovui A. K. ir vadovo sutuoktinei A. K.. Pažymėtina, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovai yra solidariai atsakingi pagal prisiimtą prievolę, turėjo įrodyti, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, tačiau šios aplinkybės net neįrodinėjo. Taigi, šioje byloje atsakovė A. K. niekaip nesusijusi su bendrove, ieškovė pasirinko netinkamą šalį, todėl civilinis procesas jos atžvilgiu nutrauktinas.

UAB „Kaimo sodyba“ vadovas A. K. veikė ir veikia bendrovės vardu Akcinių bendrovių įstatymo vadovui suteiktų teisių ir pareigų ribose, sudarė ir pasirašė sandorį, kurį prašo pripažinti apsimestiniu, vadovas yra tinkama šalis pareikšti priešieškinį byloje.

15. Dėl ieškinio senaties.

Bendrasis ieškininio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atsiradimo į ieškinį dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovo reikalavimas kildinamas iš 2011-09-22 sprendimo, priimto Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2010-06-02 (1 t., b. l. 3) Teismo sprendimas dėl nepagrįsto praturtėjimo įsiteisėjo 2012-01-31 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl atsakovui nuo šios dienos atsirado teisinis pagrindas ir jis įgijo teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Atsakovas priešieškinį teismui pateikė 2017-05-31, todėl ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimui nėra suėjęs ir negali būti taikomas (1 t., 3 b. l.).

16. Apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.). CK 1.87 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

Nuoseklioje kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

17. Atsakovas į bylą pateiktais įrodymais, liudytojo E. R., atsakovės A. K. parodymais įrodė, kad dėl rąstinio namo statybų buvo tartasi su A. K., A. K. pirkta mediena, atvežta į statybos vietą, bendrovės darbininkai statė rąstinę namo konstrukciją A. K. nurodymu. Atsakovo A. K. patvarkymu 2007 m. rugsėjo/spalio mėn. UAB „Brandus miškas“ pristatė apie 117 vnt. rąstų arba apie 100 kub. m. medienos; buvo pradėtas statytas namelis. Liudytojas E. R. patvirtino, kad žemės sklypą iš O. R. pirko A. K.; 2006 m. buvo sudaryta statybos sutartis. Liudytojas kartu su A. K. aptarė projekto sąlygas, derino statybos darbus (2 t., b. l. 115-116); viskam vadovavo A. K., kuris ir parodė, kur turi būti sukrauti rąstai; Vėliau rastai buvo užvežti ant kalno į ieškovės ir A. K. sklypą ir 2007-10-19 pradėta namo statyba. Rastai buvo nauji, kokybiški, iš tokio kiekio galima pastatyti du namelius; darbai buvo nutraukti 2008-01-19, dėl to, kad A. K. nesumokėjo bendrovei už atliktus darbus. Visų projektų derinimas ir susirašinėjimas vyko tarp A. K. ir A. K., šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė (ITM 3 tomas, b. l. 148); A. K. disponavo atsakovo pasirašytu rašteliu, A. K. ieškovės nematė ir nepažinojo.

18. Apibendrinus byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad tikroji sandorio šalis buvo A. K., o ne L. J.; A. K. buvo įsitikinęs, kad darbų sutartį sudaro su A. K., jis net negalėjo numanyti, kokie dar egzistuoja susitarimai tarp A. K. ir L. J..

19. Įrodyti, aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. įrodė, kad 2006-01-03 sudarytas 80 000,00 Lt avanso medžiagoms (rąstų) namo statybai sandoris, įformintas surašytu rašteliu, laikytinas apsimestiniu sandoriu, sudarytu pridengti kitą sandorį, kuris turėjo būti sudarytas su tikrąja sandorio šalimi A. K..

20. Priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

21. Priešieškinys dėl apsimestinio sandorio tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).

22. Priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 2 d., 3 d.). Vykdomieji raštai buvo išduoti 2012-02-03, įsiteisėjus 2011-09-22 priimtam sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvestos vykdomosios bylos: Nr. 0022/12/21182, Nr. 0022/12/21147, Nr.0123/12/01253 ir Nr. 0123/12/00233. Teismo nutartimis vykdomųjų bylų vykdymas sustabdytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2018-03-08 nutartis 7 t., 61-62 b. l.; 2017-06-02 nutartis 6 t., b. l. 75-76).

Priėmus naują sprendimą - ieškinį atmesti, ir jam įsigaliojus, nustoja galios ir išduoti vykdomieji raštai, nagrinėjamu atveju vykdomieji raštai atšauktini (CPK 631 str. 6 d.), dėl ko reikalavimas panaikinti vykdomuosius raštus nagrinėjamoje civilinėje byloje šiuo atveju atmestinas.

23. Civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas vykdymo atgręžimo klausimas, todėl atsakovams A. K. ir A. K. išaiškintina, kad atsakovai per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos, turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo (CPK 761 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, atsakovui A. K. iš ieškovės L. J. ir A. K. (atsakovo pagal priešieškinį) priteistina 591,00 Eur (41,00 Eur žyminio mokesčio + 550,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų - 5 t., b. l. 10; 7 t., b. l. 71-72) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 295,50 Eur.

Valstybei iš ieškovės L. J. ir A. K. (atsakovo pagal priešieškinį) priteistina 117,38 Eur (98,57 Eur + 18,81 Eur ) pašto išlaidų, iš kiekvieno po 58,69 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti. Nutraukti procesą atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu civilinėje byloje Nr. A2-2868-713/2017.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu) sandorį, įformintą 2006-01-03 dienos atsakovo A. K. surašytu rašteliu, pagal kurį A. K. priėmė iš L. J. 80 000 litų (23 169,60 eurų) avansą medžiagoms (rąstams) namo statybai.

Pripažinti, kad 2006-01-03 dienos atsakovo A. K. surašytu rašteliu, A. K. priėmė iš A. K. 80 000 litų (23 169,60 eurų) avansą medžiagoms (rąstams) namo statybai.

Atšaukti vykdomuosius raštus, išduotus 2012-02-03, įsiteisėjus 2011-09-22 priimtam sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 (vykdomosios bylos: Nr. 0022/12/21182, Nr. 0022/12/21147, Nr.0123/12/01253 ir Nr. 0123/12/00233).

Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 295,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 58,69 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 69 ct.) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.