Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones už jos padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 9 d., apie 12 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, konflikto metu, tyčia trenkdama buto Nr. 2 durimis, prispaudė nukentėjusiosios G. K. dešinę ranką, padarydama nukentėjusiajai dešinės plaštakos muštą žaizdą nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje su dešinės plaštakos III delnakaulio skeveldriniu lūžiu, kad atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko M. R. antrą kartą tyčia trenkdama buto durimis, prispaudė nukentėjusiosios kairę ranką, padarydama kairės plaštakos muštą žaizdą nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. R. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) uždraustą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje.

M. R., kuri kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką į teismo posėdį nebuvo kviečiama, kadangi įvertinus eksperto išvadą (nustatyta, kad kaltinamoji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija), ji negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad buvo vykdoma namo renovacija, o tame gyvenanti M. R. būtinų darbų atlikimui neįsileisdavo darbuotojų į savo butą arba įsileisdavo ir juos iškart išvarydavo, tyčiodavosi iš jų. Vieną dieną ji ir darbų vadovas M. B. nusprendė nueiti pas M. R. ir patys pasikalbėti su ja. G. K. M. R. skambino telefonu, beldė bei skambino į duris, kol ši atidarė duris, tačiau vėl užtrenkė. Vėliau ji vėl atidarė duris, G. K. stovėjo tarpduryje ir bandė kalbėtis su M. R., kalbėdama gestikuliavo, prašė įsileisti, tačiau M. R. uždarė duris ir tokiu būdu durimis prispaudė G. K. dešinę ranką. G. K. bandant ištraukti sužalotą ranką, tomis pačiomis durimis buvo sužalota ir kairė ranka. Galiausiai G. K. ištraukė kraujuotas ir sužalotas rankas. Jie sudrausmino M. R., tačiau M. R. rodė įvairius gestus, lakstė po kambarius ir pan. Po įvykio G. K. vyko į ligoninę. Teigė anksčiau nežinojusi M. R., pirmą kartą su ja susidūrė, ji jai pasirodė lyg būtų ne savo vietoje, elgėsi keistai. Nukentėjusioji iš kitų gyventojų buvo girdėjusi, jog M. R. yra neprognozuojama, tačiau iki susitikimo pati to patvirtinti negalėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, kad name yra atliekami renovacijos darbai, jis yra darbų vadovas. Renovacijos metu buvo būtina patekti į asmenų butus ir atlikti privalomus darbus, tačiau kaltinamoji darbininkų neįsileisdavo. Vieną dieną jis ir G. K. nuvyko prie M. R. buto, beldė į duris, M. R. atidarė duris ir pasakė, kad jai nieko nereikia ir jų neįleis. M. B. ir G. K. bandė įkalbėti M. R., kad leistų patekti į butą, kuriame reikia atlikti būtinus darbus. Kalbant su kaltinamąja, jis stovėjo kiek toliau nuo durų, o G. K. arčiau, jos ranka buvo ant durų staktos. Tuo metu M. R. stovėjo tarpduryje ir uždarė duris, tokiu būdu trenkdama per G. K. ranką. Pirmu trenkimu M. R. sužalojo dešinę G. K. ranką. Vėliau G. K. kita ranka bandė sulaikyti duris ar atlikti panašius veiksmus, tačiau buvo sužalota ir kairioji G. K. ranka. Prisimena du smūgius, vieną stipresnį, kitą silpnesnį. Po padarytų sužalojimų M. R. pradarė duris, kad G. K. galėtų ištraukti sužeistas rankas, jokios reakcijos iš M. R. nebuvo. Liudytojas M. R. apibūdina kaip išsiskiriančia neadekvačiu elgesiu: klausinėja keistų klausimų, šaukia įvairias frazes (išsireiškimus), keistai bendrauja, įžeidinėja.

Kad M. R. padarė aukščiau nurodytą įstatymo uždraustą veiką, patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo parodymai ir bylos medžiaga, kuri buvo ištirta bylą nagrinėjant teisme.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), atsakinga už renovacijos darbų techninę priežiūrą (duomenys neskelbtini). Bute Nr. 2 gyvena M. R., pas kurią būtina patekti į butą atlikti santechnikos darbus renovuojant namą, tačiau ji į butą neįsileidžia renovaciją atliekančių darbuotojų. Su M. R. telefonu susiderino atvykimo laiką. 2021 m. balandžio 9 d., apie 12 val., su darbų vadovu M. B. atvyko pas M. R. susitarti kada santechnikai galės pas ją bute pakeisti vamzdžius. M. R. atidarius duris, pradėjo aiškinti, kad būtina pakeisti vamzdyną pas ją bute. M. R. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, šaukti, kad nieko nekeisiu nieko nereikia ir nieko neįleis, pradėjo įžeidinėti M., rodė abiejų rankų vidurinius pirštus, „špygas“, atsukusi sėdmenis į juos ranka pradėjo plekšnoti, sakydama „papūskit man į užpakalį“. Kai M. R. laikė ranką ant atidarytų durų rankenos, stovėdama laiptų aikštelėje, bandė paaiškinti, rodydama kokio ilgio vamzdį reikia pakeisti jos bute. Rankas ištiesė priešais save ir rodė atstumą, todėl dešinė ranka ties delnu atsidūrė ties durų stakta, o kairė buvo laiptų aikštelėje. Stovėjo dešiniu šonu į sieną, į durų staktą, todėl kūnas netrukdė uždaryti buto durų. Kai rodė minėtą ilgį, M. R., laikydama ranką ant durų rankenos, šaukdama, kad jai nieko nereikia, su didžiausiu pykčiu staigiai bandė uždaryti duris ir durų varčia į durų staktą privėrė dešinę ranką ties delnu. Nesitikėjo, kad ji gali taip staigiai uždaryti duris. Privėrusi dešinę ranką ties delnu, M. R. durų nepaleido, ranka liko prispausta tarp durų varčios ir durų staktos. Norėdama ištraukti dešinę ranką, kaire ranka delnu čiupo durų varčią, ištraukė dešinę ranką ir tuo metu M. R. vėl staigiai šiek tiek atidarius (atleidus) duris ir vėl traukdama link savęs, privėrė kairę ranką ties delnu. Po abiejų smūgių pradėjo bėgti kraujas, rankos ištino. M. R. nebeuždarė durų, pasakė „ponia M. ką Jūs padarėte, pažiūrėkite į mano rankas“, o ji tik nusijuokė, vėl pradėjo rodyti vidurinį rankos pirštą, špygas, kažką šaukė, kažką vokiškai šaukė, sakė „hai hitler“, šokinėjo po butą, dainavo, juokėsi, elgėsi neadekvačiai. M. R. pasakė ar matote, kad kraujas bėga, o ji tik su pasitenkinimu nusijuokė (I t., b. l. 32 – 33, 36 – 38).

Liudytojas M. B. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir G. K. Nurodė, kad M. R. ne kartą buvo prašyta įsileisti į butą, tačiau ji atsakydavo, kad šiuo metu įsileisti negali, kad kitą dieną įsileis. Atvykus kitą dieną, ji nedarydavo durų. Tiek kiti darbuotojai, tiek pats ne kartą stengėsi patekti pas ją į butą, tačiau ji vis rasdavo priežastį dėl ko neįsileisti. Matėsi, kad ji nusiteikusi piktybiškai. 2021 m. balandžio 9 d., apie 12 val., atvykus su G. K. pas M. R., barškinant į duris, po kurio laiko ji atidarė duris. Teigė, kad jai neįdomu ir vamzdžiai bute yra geri, kad pas ją patekti nereikia. Buvo agresyvi, šaukė ant visos laiptinės, šaukdama lakstė po kambarius pirmyn atgal. Jie į vidų nėjo, stovėjo prie pravirų durų. G. aiškinant ir rodant abiem rankomis vamzdžio ilgį, dešinė ranka atsidūrė ties durų stakta. Tada M. R., šaukdama kad jai neįdomu, staiga bandė uždaryti duris, ko pasėkoje durų varčia G. privėrė dešinę plaštaką. Durys neužsidarė, kadangi atsitrenkė į G. ranką, dar kartą prasivėrė durys ir dar kartą trenkė duris, ko pasėkoje antrą kartą G. privėrė kairę ranką ties delnu. G. iš karto ištino rankos, bėgo kraujas. G. pradėjo jai sakyti pažiūrėk ką padarei, rodė jai rankas, o M. R. tik pasakė, kad jai nesvarbu, parodė vidurinį rankos pirštą, špygas, šaukė, dar pasakė, kad nori į tualetą, kad pokalbis baigtas (I t., b. l. 61 – 62, 65 – 66).

Specialisto išvadoje Nr. G 563/2021 (03) konstatuota, kad G. K. padaryti šie sužalojimai: abiejų plaštakų muštos žaizdos nugariniuose paviršiuose III delnakaulių projekcijose su dešinės plaštakos III delnakaulio skeveldriniu lūžiu. Dešinės plaštakos sužalojimas su III delnakaulio lūžiu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kairės plaštakos sužalojimas – nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 88 – 90).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. K. pagrindė savo parodymus (I t., b. l. 47 – 56).

Surinktų ir ištirtų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), leidžia daryti teismui pagrįstą išvadą, kad M. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-228/20221 (II t., b. l. 27 – 35) matyti, kad:

1. M. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu), dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų.

2. Šiuo metu M. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizoidinės eigos su progresuojančiu defektu), dėl kurio ji negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme.

3. M. R. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė L. Š. šią išvadą patvirtino. Nurodė, kad kaltinamoji yra visiškai nekritiška savo būsenai, gydytis nenori ir yra visiškai neprognozuojama, todėl yra būtinas gydymas stacionaro sąlygomis. Jos pavojingumas kyla iš jos sutrikusios būsenos, kurios ji negydo. Įvykio metu ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nesuprato savo veiksmų esmės. Kaltinamoji nepripažino padarytos nusikalstamos veikos, atsisakė duoti parodymus dėl tos priežasties, kad ji yra nekritiška savo elgesiui. Ji pripažino, kad tie žmonės buvo atėję, tačiau tai vertino kaip įsiveržimą į jos privačią teritoriją ir ją gynė. M. R. bet kokį elgesį suvokia per savąją prizmę, kurį sąlygota jos ligos.

Kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, jog M. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu), dėl ko negalėjo suvokti bei valdyti savo veiksmų, darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama dėl psichinės ligos, todėl netrauktina baudžiamojon atsakomybėn (BK 17 straipsnis).

Priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, ekspertų išvadas, į tai, kad M. R. nevartoja vaistų, daro išvadą, kad dėl psichikos sutrikimo reikia ją stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, nes negydoma ji gali būti pavojinga ir kelti grėsmę visuomenės saugumui. Kadangi pati vaistų atsisakė, jai reikalingas priverčiamasis gydymas. Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. rekomenduoja M. R. taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Tuo tarpu stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Kaip minėta, pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo.

Teisme apklaustos teismo psichiatrės ekspertės L. Š. nuomone, ambulatorinis gydymas negalimas, nes M. R. nevartoja vaistų, jos būsena yra pablogėjusi, todėl neįmanoma užtikrinti jos priežiūros ir gydymo ambulatorinėmis sąlygomis. Ekspertė nurodė, kad ji rekomenduoja stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, M. R. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 98 straipsnio 3 dalis), nenustatant jos taikymo laiko, t. y. kol asmuo pasveiks arba pagerės jo psichinė būklė bei išnyks jo pavojingumas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis).

Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 404 straipsniu,

nutaria:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusiai įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kurią ji padarė būdama nepakaltinama, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Iki nutartis įsiteisės, M. R. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.