Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės bei Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atsakovams V. I. ir P. L., atsakovės atstovams G. Venckutei ir E. Bischop, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Svirmantė“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus panaikinti Tarybos Nutarimą, kuriuo UAB „Svirmantė“ už LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 8 000 Lt bauda, UAB „Svirmantė“ pagrindė tuo, kad su ginčijamu Nutarimu nesutinka, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Svirmantė“ kaltę dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką, taip pat, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Nurodė, kad nuo UAB „Svirmantė“ pyragaičių Akmenės, Pasvalio ir Biržų rajonų gyventojai salmonelioze užsikrėsti negalėjo, nes, kaip teigiama Nutarime, gyventojai susirgo anksčiau (2006-03-26–2006-03-27) nei į rinką buvo pateikti (2006-03-28) UAB „Svirmantė“ pyragaičiai, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Šiaulių tarnyba) 2006-03-20 maisto tvarkymo subjekto tikrinimo akte Nr. 0004840 pateiktomis išvadomis dėl smulkių UAB „Svirmantė“ pažeidimų, nes byloje nėra duomenų, kad UAB „Svirmantė“ smulkūs pažeidimai kaip nors būtų įtakoję ligos protrūkius Akmenės, Pasvalio ir Biržų rajonuose. Absurdiška laiko Nutarime pateiktą išvadą, kad 2006-03-20 atlikto tyrimo metu UAB „Svirmantė“ nebuvo kiaušinių plovimo instrukcijos, todėl iš kiaušinių buvo išskirta salmonelė, kad ši išvada prieštarauja Akto išvadoms, kuriose nenurodyta, jog UAB „Svirmantė“ rasta salmoneliozė. Tarnyba nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB „Svirmantė“ kaltę, neteisingai išsiaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. UAB „Svirmantė“ pabrėžė, kad Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 257 straipsnio nuostatas, nes nevertino papildomų įrodymų byloje, kurie tvirtina, kad 2006 m. kovo mėnesio paskutinėmis dienomis tokias pačias bandeles UAB „Svirmantė“ pardavinėjo ir Šiaulių miesto įmonėms, tačiau Šiaulių mieste ligos protrūkio nenustatyta. Tarnyba, priimdama Nutarimą, nepagrįstai netaikė ir neaiškino LR sveikatos apsaugos ministro 2004-11-09 įsakymu Nr. V-772 patvirtintų Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamų ligų protrūkių tyrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimų. Nurodė, kad Šiaulių tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 13 p., privalėjo išsiaiškinti kiaušinių ir margarino „Baker“ gamintojus (tiekėjus), nes, kaip nurodyta Nacionalinės veterinarijos laboratorijos tyrimų protokole Nr. 542 M 1-6, ligos protrūkio priežastis yra žaliava: salmonelė aptikta kiaušinių viduje ir margarine. UAB ,,Svirmantė“ nežinojo, kad kiaušiniai ir margarinas buvo užkrėsti, todėl Tarnyba nepagrįstai netaikė 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ 11 priedo IX skyriaus 2 punkto nuostatos, kuri nurodo, kad gamintojas šiuo atveju neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką. Pabrėžė, kad ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM 2006-08-19 rašto Nr. S-1491 išvadose nėra įrodymų, kad dėl UAB „Svirmantė“ kaltės pavojingas produktas pateko į rinką.

UAB „Svirmantė“ pabrėžė, kad Tarnyba pažeidė ir LR ATPK 35 straipsnio nuostatą, paaiškindama, kad Tarnyba turėjo nutraukti administracinę bylą, nes administracinė nuobauda, vadovaujantis įstatymu, turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o šiuo atveju skiriant nuobaudą nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (2006-03-26) praėjo beveik 3 metai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Svirmantė“ atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis skunde išdėstytais motyvais. UAB „Svirmantė“ atstovai papildomai akcentavo, kad priimant Nutarimą buvo pažeista jo priėmimo procedūra, t.y. Nutarimas privalėjo būti pasirašytas posėdžio sekretoriaus ir pirmininko, o šiuo atveju jį pasirašė asmuo, kuris net nedalyvavo svarstyme.

Tarnyba nesutinka su UAB „Svirmantė“ skundo teiginiu, kad ginčijamas Nutarimas pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis bei, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Svirmantė“ nustatyti pažeidimai būtų įtakoję protrūkius Akmenės, Pasvalio ir Biržų rajonuose. Nurodė, kad Šiaulių tarnybos vyriausioji specialistė, vykdydama 2006-03-29 pavedimą Nr. 0005746, patikrino UAB „Svirmantė“ produktų atitikimą 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 Dėl maisto produktų higienos (toliau – Reglamentas Nr. 852/2004) ir 2006-03-29 surašė Maisto tvarkymo subjekto tikrinimo aktą Nr. 0005746, kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė“ nevykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė, neužtikrinamas produktų atsekamumas, maisto produktai netinkamai ženklinami. Akte taip pat nurodyta, jog bendrovė tikrinta pagal informaciją, kad susirgo žmonės, kurie 2006-03-25 Pasvalio ir Biržų turgavietėse pirko bandeles su kremo ir riešutų įdaru. Pažymėjo, jog ištyrusi bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus, Tarnyba konstatavo, kad UAB „Svirmantė“, pažeisdama LR sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15.2005 „Maisto higiena“ 1, 2 ir 21 punktus, Reglamento II skyriaus 3 straipsnį, II priedo IX skyriaus 5 punktą, LR sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 677 patvirtintos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktą ir minėto teisės akto 2004-10-29 pakeitimo Nr. V-750 16 punktą, neužtikrino teikiamų maisto produktų saugos ir tuo pažeidė LR produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. Pažymėjo, jog faktą, kad salmoneliozės protrūkio priežastis yra UAB „Svirmantė“ produkcija, Tarnyba nustatė, vadovaudamasi teisės aktų įgaliotos institucijos surašytais oficialiais dokumentais, todėl abejoti Tarnybos išvadomis nėra pagrindo.

Dėl UAB „Svirmantė“ skundo teiginio, jog Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Šiaulių tarnybos 2006-03-20 Maisto tvarkymo subjekto tikrinimo akte Nr. 0004840 pateiktomis išvadomis dėl smulkių UAB „Svirmantė“ pažeidimų Tarnyba paaiškino, kad Tarnybos 2006-09-15 nutarime Nr. 11-205 „Dėl UAB „Svirmantė“ pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių – pateikimo į rinką“ nurodyti pažeidimai buvo vertinami kaip biologinės (mikrobiologinės) rizikos veiksniai gaminamo ir į rinką tiekiamo produkto saugumui.

Dėl UAB „Svirmantė“ skundo teiginio, kad ji negali atsakyti už pateiktų į rinką pyragaičių sukeltas pasekmes, kadangi ligos protrūkio priežastis buvo pyragaičiams pagaminti naudota žaliava (kiaušiniai ir margarinas), todėl turėjo būti nustatyti ir nubausti žaliavos gamintojai, Tarnyba paaiškino, kad atsakomybė už pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių su įdaru – pateikimą į rinką taikytina pareiškėjai UAB „Svirmantė“, nes ji yra galutinio produkto gamintoja, kuri į rinką pateikė ir savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodė save kaip gamintoją. Šį teiginį Tarnyba pagrindė Reglamento 2 straipsnio 1 dalies c punkto, II priedo IX skyriaus 2 punkto, LR civilinio kodekso 6.292 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.256 straipsnio 4 dalies bei LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Padarė išvadą, kad UAB „Svirmantė“ privalo atsakyti už savo pasirinktų trečiųjų asmenų, kurie jai teikė žaliavą maisto produktų gamybai, veiksmų neigiamas pasekmes. Šioje situacijoje UAB „Svirmantė“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi užtikrinant, kad į rinką nebūtų pateikti pavojingi maisto produktai.

Tarnyba nesutiko su UAB „Svirmantė“ teiginiu, kad Tarnyba praleido terminą administracinei nuobaudai skirti, paaiškindama, kad UAB „Svirmantė“ nepagrįstai remiasi LR ATPK 35 straipsniu, nes juridiniams asmenims ekonominės sankcijos už pavojingų maisto produktų pateikimą į rinką taikomos pagal juridinių asmenų atsakomybę numatančius specialiuosiuos įstatymus – LR produktų saugos įstatymą ir LR maisto įstatymą. Nurodė, kad LR produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui, nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Pažymėjo, jog Panevėžio visuomenes sveikatos centro 2006-07-24 rašte Nr. S.l.19/454 nurodyta, kad 2006-03-26–2006-04-03 dienomis Panevėžio apskrityje Pasvalyje ir Biržuose užregistruotas salmoneliozės protrūkis, kurio metu dėl UAB „Svirmantė“ pateiktų į rinką bandelių su kreminiu ar aguonų įdarais sirgo 25 Pasvalio miesto ir rajono gyventojai ir 4 Biržų rajono gyventojai.

Liudytoja I. P., kuri yra gydytoja epidemiologė, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nepakanka įrodymų tvirtinti, kad būtent nuo UAB „Svirmantė“ turguje prekiautų bandelių susirgo žmonės. Akcentavo, kad nustatytas mikrobas turi būti identifikuotas, tačiau šiuo atveju žmonėms visi reikalingi tyrimai nebuvo atlikti, t.y. nebuvo atliktas 14 antibiotikų tyrimo spektras. Pabrėžė, kad konkretų mikrobo sukėlėją gali nustatyti tik Nacionalinis tyrimų centras, o ne veterinarijos tarnyba. Liudytoja I. P. paneigė įtarimus, kad užkratą galėjo išplatinti įmonės direktorė, paaiškindama, kad toks užkrėtimas nuo vieno žmogaus neįmanomas.

Byloje kilęs ginčas, ar Tarnybos 2008-12-18 nutarimas Nr. 12-81MS „Byloje Nr. 81 MS – dėl UAB „Svirmantė“ pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių su kremu – pateikimo į rinką“, kuriuo pareiškėjai UAB „Svirmantė“ už LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 8 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šiaulių tarnyba 2006-03-29 iš Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavo panešimą „Dėl ūmaus žmonių susirgimo rajone“ Nr. S-25 (1.6) (t. 1, b. l. 57), kuriame nurodyta, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centro Pasvalio filialo duomenimis, ūmiomis žarnyno ligomis susirgo 6 žmonės, kurie nurodė, kad 2006-03-25 Pasvalio ir Biržų turguose pirko bandeles su kremo ir riešutų įdaru. Rašte nurodoma, kad paimti bandelių mėginiai išvežti į Laboratorijos Šiaulių skyrių.

Šiaulių tarnyba, vadovaudamasi Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimu, 2006-03-29 pavedė Šiaulių tarnybos vyriausiajai specialistei atlikti neplaninį UAB „Svirmantė“ patikrinimą pagal gautą informaciją su tikslu patikrinti UAB „Svirmantė“ produktų atitikimą Reglamentui Nr. 852/2004 (t. 1, b. l. 58). Šiaulių Tarnyba 2006-03-29 surašė Maisto tvarkymo subjekto tikrinimo aktą Nr. 0005746 (t. 1, b. l. 59-62), kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė“ nevykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė, neužtikrinamas produktų atsekamumas, maisto produktai (pusgaminiai) ženklinami netinkamai ir padarė išvadą, kad UAB „Svirmantė” pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – plikytus pyragaičius su kremu, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir tuo pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15.2005 „Maisto higiena“ 1, 2 ir 21 punktus, Reglamento Nr. 852/2004 II skyriaus 3 straipsnį, II priedo IX skyriaus 5 punktą, LR sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 677 patvirtintos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktą ir minėto teisės akto 2004-10-29 pakeitimo Nr. V-750 16 punktą. Akte nustatyta, kad UAB „Svirmantė” 2006-03-25 iškepė 190 vnt. bandelių „Riešutėlis” ir 120 vnt. išvežė į Pasvalio turgavietę, o 70 vnt. – į Biržų turgavietę. Taip pat buvo iškepta 40 vnt. bandelių „Riešutėlis su karamele”, kurios buvo išvežtos į Pasvalio turgavietę.

Akmenės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-03-30 raštu Nr. S-26 (t. 1, b. l. 70) informavo Šiaulių tarnybą, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2006-03-27,28 ir 29 dienomis hospitalizuota 12 asmenų, iš kurių 8 teigia valgę bandeles su kremo įdaru, pirktas Naujosios Akmenės turguje 2006-03-26, kiti 4 ligoniai nenurodė maisto produktų, nuo kurių galėjo apsinuodyti.

Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-03-30 raštu Nr. 3D-39 (t. 1, b. l. 71) informavo Tarnybą, Panevėžio apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad patikrinimo metu UAB „Svirmantė” gaminiais nebuvo prekiaujama, bet tikrinimo metu paaiškėjo, kad viena iš turgavietės administracijos darbuotojų (D. K.) 2006-03-25 pirko 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš moters, prekiavusios UAB „Svirmantė” gaminiais bei, kad 5 pyragaičius moteris suvalgė kartu su vyru, 3 pyragaičiai liko. Rytą moteris ir vyras pasijuto blogai: skaudėjo skrandį, pilvą, pakilo temperatūra, viduriavo. Likę 3 pyragaičiai atrinkti laboratoriniam tyrimui.

Šiaulių tarnyba, 2006-03-30 gavusi Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą Nr. SD-39 (t. 1, b. l. 71), 2006-03-30 atliko pakartotinį UAB „Svirmantė“ produktų atitikimo Reglamentui patikrinimą ir Maisto tvarkymo subjekto tvirtinimo akte Nr. 0005860 (t. 1, b. l. 74-77) nurodė iš esmės identiškus kaip ir 2006-03-29 akte pažeidimus, papildomai konstatuodama, kad UAB „Svirmantė“ gaminiai, patiekalai pagaminti nesilaikant receptūrų ir technologinių aprašymų. Akte pateikta išvada, kad UAB „Svirmantė” pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15.2005 „Maisto higiena“ 1, 2 ir 21 punktus ir Reglamento Nr. 852/2004 II skyriaus 3 straipsnį bei II priedo IX skyriaus 5 punktą. Nustatyta ir akte nurodyta, kad į Biržų turgavietę buvo įvežta 50 vnt. plikytų pyragaičių.

Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006-04-04 surašytame Tyrimų protokole Nr. 540 M 1 (t. 1, b. l. 55) nurodyta, kad 2006-03-30 gautuose mėginiuose (plikyti pyragaičiai), o pagal Tyrimų protokolą Nr. 534 M 1 (t. 2, b. l. 59) 2006-03-30 gautuose mėginiuose (suvožtinis „Riešutėlis“), kurių savininkas UAB „Svirmantė”, rasta Salmonella spp. bakterijų. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006-04-05 surašytame Tyrimų protokole Nr. 542 M 1-6 (t. 1, b. l. 93) nurodyta, kad 2006-03-30 gautuose mėginiuose (margarine „Baker” ir kiaušiniuose), kurių savininkas UAB „Svirmantė”, taip pat rasta bakterijų Salmonella spp..

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2006-04-05 raštu Nr. S-1088(1.15) (t. 1, b. l. 56) informavo Šiaulių tarnybą, kad 2006-04-05 turimais duomenimis, Šiaulių visuomenės sveikatos centro mikrobiologinėje laboratorijoje išskirta Salmonella enteritis vienai UAB „Svirmantė” darbuotojai, tyrimai tęsiami.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, 2006-04-28 Šiaulių tarnyba surašė LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 2 (t. 1, b. l. 52-54), kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė” pateikė į rinką nesaugius produktus – fasuotus plikytus pyragaičius, kurių 25 g. produkto aptikta Salmonella spp. bakterija. Konstatuota, jog minėti produktai neatitiko Tarybos reglamento (EEB) 315/93 2 straipsnio 1 punkto, LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo buvo pažeista LR produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis bei 10 straipsnio 1 dalis. 2006-08-11 Šiaulių tarnyba surašė LR produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolo 2006-04-28 Nr. 2 patikslinimą (t. 1, b. l. 127-128), kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė” pažeidė LR produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ankstesnįjį protokolą papildė informacija, kad 2006-03-26–2006-04-03 Panevėžio apskrityje susirgo 25 Pasvalio miesto ir rajono gyventojai ir 4 Biržų rajono gyventojai, iš jų 27 buvo diagnozuota salmoneliozė ir 2 bakterinė žarnyno infekcija bei, kad 2006 m. kovo-balandžio mėn. Akmenės rajone buvo užregistruota 18 ūmia salmonelioze susirgusių asmenų, iš kurių 16 išskirtas Salmonela enteridis.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos komisija (nuo 2007-03-01 Tarnyba) 2006-09-15, vadovaudamasi LR produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, nutarimu Nr. 11-205 PS (t. 2, b. l. 106-116) už LR produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė UAB „Svirmantė” 8 000 litų baudą.

UAB „Svirmantė”, nesutikdama su nutarimu, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006-01-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-284-17/2007 UAB „Svirmantė” skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tarnyba, vadovaudamasi LR maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, LR produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir 24 straipsnio 3 dalimi, už LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą 2008-12-18 nutarimu Nr. 12-81 MS (t. 2, b. l. 146-154) skyrė UAB „Svirmantė” 8 000 litų baudą.

Dėl įrodymų nepagrįstumo.

Pareiškėja UAB „Svirmantė” skunde iš esmės ginčija ir patį pažeidimo faktą, t.y. nesutinka su Nutarime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir tvirtina, kad Nutarimas paremtas tik prielaidomis ir spėlionėmis.

Pagal LR ATPK 256 str. 1 d. įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tokie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). Surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, vertina organas (pareigūnas) (LR ATPK 257 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad ginčijamame Nutarime konstatuota, jog „pagal 2006 m. kovo 30 d. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus tyrimų protokolo Nr. 540 M1 rezultatus, UAB „Svirmantė” 2006 m kovo 25-26 d. pagamintuose ir Naujosios Akmenės, Pasvalio, Biržų turgavietėse pateiktuose vartotojams plikytuose pyragaičiuose rasta Salmonella enteritidis” (Nutarimo 8 psl.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB „Svirmantė” skundo teiginys, kad Nutarimo prieštaringa išvada, jog žmonės susirgo 2006-03-26–2006-03-27 dienomis, o UAB „Svirmantė” fasuotus plikytus pyragaičius su kremu į rinką pateikė tik 2006-03-28, įrodo, kad nuo UAB „Svirmantė” pyragaičių Akmenės, Pasvalio ir Biržų gyventojai negalėjo užsikrėsti salmonelioze, nes gyventojai susirgo anksčiau nei į rinką buvo pateikti UAB „Svirmantė” pyragaičiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmestinas kaip nepagrįstas UAB „Svirmantė” skundo teiginys, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Šiaulių tarnybos 2006-03-20 maisto tvarkymo subjekto tikrinimo akte Nr. 0004840 išvadomis dėl, UAB „Svirmantė” teigimu, „smulkių UAB „Svirmantė” pažeidimų”. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą Nutarimą, rėmėsi Šiaulių tarnybos surinktais bei kitų institucijų pateiktais dokumentais ir juose pateiktais duomenimis bei išvadomis, tame tarpe ir Šiaulių tarnybos 2006-03-20 akto Nr. 0004840 išvadomis. Nustatyta, jog minėtame akte pateiktomis išvadomis apie „smulkius” UAB „Svirmantė” pažeidimus Tarnyba rėmėsi tiek, kiek tai buvo būtina ir kiek tai siejosi su UAB „Svirmantė” padarytu pažeidimu, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas Nutarimas. Tarnybai nagrinėjant bylą, Šiaulių tarnybos 2006-03-20 maisto tvarkymo subjekto tikrinimo akte Nr. 0004840 nurodyti UAB „Svirmantė” pažeidimai nebuvo laikomi pagrindu UAB „Svirmantė” atžvilgiu priimti Nutarimą.

Teismas atmeta UAB „Svirmantė” skundo argumentą, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi mikrobiologijos laboratorijų tyrimų rezultatais, nes tirtos bandelės buvo paimtos iš susirgusių asmenų namų, o tokie rezultatai nelaikytini įrodymais byloje, nes ligoniai galėjo užkrėsti bandeles patys. Teismas konstatuoja, jog neginčijamu UAB „Svirmantė” kaltės įrodymu byloje laikytinas Biržų rajono valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2006-03-30 raštas Nr. SD-39 (t. 1, b. l. 71), kuriame nurodyta, kad viena iš turgavietės administracijos darbuotojų 2006-03-25 pirko 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš UAB „Svirmantė” gaminiais prekiavusios moters. Nurodė, kad 5 vnt. pyragaičių suvalgė kartu su vyru, 3 pyragaičiai liko. Rytą (2006-03-26) moteris su vyru pasijuto blogai (skaudėjo skrandį, pilvą, pakilo temperatūra, viduriavo), todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Šiuo atveju konkrečiai nurodyta, kad tie trys likę pyragaičiai, iš kurių kiekvienas buvo sufasuotas į maistinę plėvelę ir suženklintas UAB „Svirmantė” etiketėmis, išsiųsti atlikti laboratorinius tyrimus. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006-04-04 Tyrimų protokolo Nr. 540 M 1 išvados patvirtina, kad konkrečiai Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Laboratorijai pateiktuose mėginiuose (plikytuose pyragaičiuose, gautuose iš turgavietės administracijos darbuotojos D. K. ), rasta Salmonella spp. bakterija. Teismas pažymi, kad laboratoriniams tyrimams paimtų pyragaičių, kurie buvo sufasuoti į maistinę plėvelę ir pažymėti UAB „Svirmantė” ženklinimo etiketėmis, pakuotės nebuvo pažeistos, nes pažeista pakuote fasuoti maisto produktai į Laboratoriją tyrimams nepriimami (LST 1615: 2000 „Maisto produktai ir maisto priedai. Mėginių ėmimas ir ruošimas mikrobiologiniams tyrimams 9.1.2 p.). UAB „Svirmantė” nenuginčijamą kaltę taip pat įrodo ir Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006-04-04 Tyrimų protokolas Nr. 534 M, kuriame nurodyta, kad salmonella spp. rasta ir iš Pasvalio turgavietės, konkrečiai iš pardavėjos N. B. paimtuose ir ištirtuose mėginiuose (suvožtinis „Riešutėlis”). Bandelės, ant kurių į pakavimo užklijuota etiketė su pavadinimu „Bandelė su karameliniu įdaru”, o važtaraštyje įvardintos kaip suvožtinis „Riešutėlis” laboratorijai pateiktos tirti 2006-03-28, iš Panevėžio VSC Pasvalio filialo gavus pranešimą, kad į VŠĮ Panevėžio infekcinę ligoninę paguldyti 6 ligoniai iš Pasvalio rajono su ūmiomis žarnyno ligomis. Ligoniai nurodė, kad 2006-03-25 Pasvalio ir Biržų turguose pirko bandeles su kremo ir riešutų įdaru. Ne mažiau svarbus UAB „Svirmantė” kaltės įrodymas yra Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006-04-05 Tyrimų protokolas Nr. 542 M 1-6, kuriame nurodyta, kad 2006-03-30 įmonės direktorės V. I. pateiktuose tirti mėginiuose, konkrečiai margarine „Baker” ir kiaušiniuose rasta salmonella spp. Svarbu tai, kad UAB „Svirmantė” direktorė sutiko su visais atliktų tyrimų protokolais (t. 2, b. l. 78), o tai reiškia, kad įmonės direktorė neneigia fakto, kad UAB „Svirmantė” pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – plikytus pyragaičius ir suvožtinius „Riešutėlis”.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių UAB „Svirmantė” kaltę, teisingai aiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba ginčijamą Nutarimą priėmė, vadovaudamasi surinktais įrodymais, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, t.y. nepažeisdama galiojančių teisės aktų nuostatų.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

Pareiškėja UAB „Svirmantė” skunde teigia, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pabrėždama, kad ligos protrūkio priežastis buvo žaliava (salmonelė aptikta kiaušinių viduje ir margarine „Baker”), todėl mano, kad teritorinės tarnybos, vadovaudamosi LR sveikatos apsaugos ministro 2004-11-09 įsakymu Nr. V-772 patvirtintų Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamų ligų protrūkių tyrimo taisyklių 13 punktu (toliau – Taisyklės), privalėjo išsiaiškinti kiaušinių ir margarino „Baker” gamintojus (tiekėjus). Kadangi apie tai, jog žaliavos užkrėstos, UAB „Svirmantė” nežinojo, ji neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką. Teigia, kad už pavojingos žaliavos pateikimą į rinką teritorinės tarnybos privalėjo surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolus margarino „Baker” ir kiaušinių gamintojams (tiekėjams).

Tarnybos Nutarime konstatuojama, kad UAB „Svirmantė” į rinką pateikė pavojingus maisto produktus – fasuotus plikytus pyragaičius su kremu ir tokiais savo veiksmais pažeidė LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 315/93 2 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Tarnybos komisija, vadovaudamasi LR maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, LR produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir 24 straipsnio 3 dalimi, nutarė už LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą UAB „Svirmantė” skirti 8 000 litų baudą.

Reglamentas Nr. 852/2004 nustato bendrąsias maisto produktų higienos taisykles maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į tokius principus kaip: pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui; maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose, pradedant nuo pirminės maisto gamybos stadijos (I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktai). Šis reglamentas taikomas visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepažeidžiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų (I skyrius 1 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 852/2004 II priede įtvirtinti bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams, t.y. maisto tvarkymo subjektams, neišskiriant nei gamintojų, nei prekiautojų, nei paslaugos teikėjų. Reglamento II priedo IX skyriaus 2 punkte įtvirtinta, kad verslo įmonėje sandėliuojamos žaliavos ir visi ingredientai turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis, kurios užkerta kelią kenksmingam jų gedimui ir saugo nuo užteršimo. Reglamento Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies c punktas pateikia verslo įmonės apibrėžimą ir nurodo, kad įmonė – tai bet kuris maisto verslo padalinys.

LR civilinio kodekso 6.292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris, pažymėdamas produktą savo vardu, prekės ženklu ar kitu žymeniu, nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją).

Tam tikras maisto tvarkymo subjektų pareigas reglamentuoja ir sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Higienos norma Nr. 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 1 skyriaus 1 punkte nustatyta, kad maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi šioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų. Higienos normos IV skyriuje įtvirtinti bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams: asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka prieš pradėdami dirbti maisto įmonėje ir nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai (10 punktas); maistas, skirtas tiesioginiam vartojimui, neturi susiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais (17 punktas); maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai. Maisto verslo operatoriai saugo su maisto sauga bei jos priežiūra susijusius dokumentus 2 metus, bet ne trumpiau kaip gaminamo maisto tinkamumo trukmė (21 punktas).

LR maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas reikalauja, kad paslaugos teikėjas teiktų vartotojui tik saugią paslaugą. LR maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad už LR maisto įstatymo reikalavimų pažeidimus gamintojams, pardavėjams ar paslaugų teikėjams taikoma LR Produktų saugos įstatyme nustatyta atsakomybė.

Pagal LR maisto įstatymo 2 str. 17 d. „pateikimas į rinką“ – kaip apibrėžta 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 str. 8 d. – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad pareiškėja UAB „Svirmantė“ buvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką ir jų kokybę, nepaisant to, kad pagamino maistą (fasuotus plikytus pyragaičius su kremu) iš trečiųjų asmenų gautos užkrėstos žaliavos. Konstatuotina, jog UAB „Svirmantė“, būdama gamintoja, privalėjo rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, be to, maisto saugos priežiūros veiksmus privalėjo registruoti taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Svirmantė“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (maisto gaminiai nebuvo tinkamai ženklinami, nebuvo užtikrinimas produktų atsekamumas, netinkamai vykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė). Dėl UAB „Svirmantė“ nerūpestingumo ir įstatymų nustatytų reikalavimų nesilaikymo į rinką pateko pavojingi žmonių sveikatai maisto produktai (plikyti pyragaičiai su kremu), ko pasekoje, susirgo žmonės, t.y. buvo padaryta žala žmogaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad UAB „Svirmantė“ teisėtai ir pagrįstai Nutarimu buvo nubausta už LR maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl pareiškėjos UAB „Svirmantė“ skundo teiginys, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl senaties termino praleidimo.

Pareiškėja UAB „Svirmantė“ skunde teigia, kad administracinė nuobauda jai negalėjo būti skiriama, nes nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2006-03-26–2006-03-27, praėjo beveik 3 metai, todėl praleistas nuobaudos skyrimo 6 mėnesių senaties terminas. Teigia, kad Tarnyba privalėjo nutraukti administracinę bylą UAB „Svirmantė“ atžvilgiu.

LR maisto įstatymo 7 str. 2 d. nurodyta, jog gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako LR produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, LR produktų saugos įstatymo 25 str. įtvirtinta, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Išskirta, jog ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų pareiškėjos UAB „Svirmantė“ veiksmų buvo užkrėsta ir salmonelioze susirgo žmonės, keletui asmenų nustatyti tikėtini salmoneliozės atvejai (t. 1, b. l. 136-137) (vienai tiesiogiai gamyboje nedalyvaujančiai UAB „Svirmantė“ darbuotojai išmatų pasėlyje nustatytas Salmonella enteritidis sukėlėjas) (t. 1, b. l. 136-137). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų už padarytą pažeidimą Nutarimu skyrė UAB „Svirmantė“ LR produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d. numatytą baudą.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo priimant Nutarimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Svirmantė“ atstovas papildomai akcentavo, kad priimant Nutarimą buvo pažeista jo priėmimo procedūra, t.y. Nutarimas privalėjo būti pasirašytas posėdžio sekretoriaus ir pirmininko, o šiuo atveju jį pasirašė asmuo, kuris net nedalyvavo svarstyme.

Tarnybos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-169 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 63 punkte nurodyta, kad LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti Tarnybos direktorius iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojų, departamentų direktorių ir skyrių vedėjų sudaro kolegialų organą – komisiją. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos pirmininkas – Tarnybos direktorius, o jo laikinai nesant Tarnybos direktoriaus įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. Esant būtinybei, Tarnybos direktorius komisijos pirmininku gali paskirti ir kitą komisijos narį, kuris komisijos priimtus nutarimus kartu su visa reikalinga medžiaga pateikia pasirašyti Tarnybos direktoriui.

Teismas, vadovaudamasis Tarnybos darbą reglamentuojančio Darbo reglamento nuostatomis, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Tarnybos Nutarimo teisėtumu dėl to, kad Nutarimas pasirašytas asmens, kuris nedalyvavo bylą nagrinėjant posėdyje, nes teisę nedalyvaujant bylą nagrinėjant posėdyje vėliau jį pasirašyti suteikia Darbo reglamento nuostatos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-12-18 nutarimas byloje „Dėl UAB „Svirmantė“ pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių su kremu – pateikimo į rinką“ Nr. 12 81MS yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjos UAB „Svirmantė“ skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Byloje yra gautas pareiškėjos UAB „Svirmantė“ atstovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR produktų saugos įstatymo 25 straipsnio nuostata dėl senaties termino netaikymo atitinka LR ATPK 35 straipsnio nuostatas dėl administracinių nuobaudų skyrimo terminų.

Pagal Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., Konstitucinis teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio teismo įstatymo 64 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į minėtų įstatymo nuostatų analizę, teismas daro išvadą, jog Konstitucinis teismas nėra įgaliotas spręsti, ar LR produktų saugos įstatymo nuostatos atitinka LR ATPK nuostatas, todėl pareiškėjos UAB „Svirmantė“ atstovo prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Svirmantė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Svirmantė“ prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.