Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1386-928/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-1386-928/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1386-928/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29421-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą – 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2015 m. gruodžio 3 d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neatlikus 6 (šešių) mėnesių 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės. 2016 m. gegužės 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. M., 2019 m. liepos 12 d. apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), prie namo durų, smurtaudamas kaimyno G. D. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, kai konflikto metu jis kumščiu trenkė ne mažiau 5 kartų į galvos sritį, apie 20 kartų kumščiais trenkė į nugarą, suėmęs už kaklo spaudė, taip padarydamas G. D. odos nubrozdinimus dešiniame priešausyje, nugaroje, kairio juosmens srityje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Įteikus pranešimus apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju paaiškino, kad kartu su motina bei broliu gyvena name, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini). Šiame name taip pat gyvena dar trys šeimos. Šalia jų gyvena kaimynas G. D.. 2019 m. liepos 12 d., apie 17.30 val., grįžo iš draugų bei lauke, t. y. ties įėjimu į daugiabutį, susitiko pro šalį einantį G. D.. Girdėjo kaip praeidamas G. kažką jam suburbėjo, tačiau ką tiksliai, nesuprato, todėl supykęs ėmė G. mušti. Tarp jų kilo muštynės, jie mušėsi abu. Jie abu mušėsi apie 5 minutes. Muštynių metu abu šaukė vienas ant kito. Nuo triukšmo pro langą pasižiūrėti kas vyksta, buvo išlindę kaltinamojo motina ir brolis. Motina ėmė jiems šaukti, kad nebesimuštų. Sutinka, jog muštynių metu G. sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais į galvą, 20 kartų sudavė į nugarą bei rankomis spaudė kaklą. Po muštynių G. D. nuėjo į namo laiptinę, kur išsikvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko pareigūnai ir išsivežė jį. Įvykio metu G. jam praskėlė lūpą, tačiau pretenzijų dėl to neturi, į medikus nesikreipė, pareiškimo nerašė. Su G. jis konfliktuoja apie metus laiko, konfliktai kyla žodiniai dėl to, jog G. D. jį kaltina vagiliaujant iš sodo daržoves, tačiau jie susimušė pirmą kartą (b. l. 129-132, 137-140).

Motyvuojamoji dalis

Be M. M. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir išsamaus aplinkybių paaiškinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.

Apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. D. parodė, jog 2019 m. liepos 12 d. apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), išeidamas iš namų, šalia namo durų pamatė stovintį neblaivų kaimyną M. M.. Kaimynas paklausė, ką jis prišnekėjo, bei vieną kartą sudavė į galvos sritį. Bijodamas, kad M. M. jo nepargriautų ant žemės, persisvėrė ir stipriai abiem rankom įsikibo į tvorą. M. M. liko jam už nugaros bei jam ne mažiau kaip 20 kartų rankomis sudavė į galvą bei kitas kūno vietas, pataikydamas į nugarą, abu šonus, abi rankas. Kadangi krūtine rėmėsi į tvorą, tuo metu krūtinę ir galėjo nusibrozdinti. Po suduotų smūgių M. M. ėmė jį viena ranka smaugti, t. y. stipriai spausti kaklą. Šiais M. M. veiksmais jam buvo apsunkintas kvėpavimas. Netrukus prie jų pribėgo D. M. ir Mantą nuo jo atitraukė. M. M. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Po įvykio su M. M. nesimatė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 23-25, 26-28, 29-32).

2019 m. liepos 12 d. protokole-pareiškime užfiksuota, jog G. D. pranešė, kad 2019 m. liepos 12 d., apie 17.45 val., prie namo durų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu jį sumušė kaimynas M. M., kuris kumščiu trenkė ne mažiau 5 kartų į galvos sritį, apie 20 kartų kumščiais trenkė į nugarą, suėmęs už kaklo spaudė. Tokiais veiksmais G. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl asmuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9-11, 12-14).

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į namą durimis. Apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta (b. l. 15-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. D. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame priešausyje, nugaroje, kairio juosmens srityje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 9 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Dėl nustatytų sužalojimų G. D. sveikata sutrikdyta nežymiai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 48).

2019 m. liepos 12 d. vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikyto asmens“ užfiksuota, kad 2019 m. liepos 12 d., apie 17.56 val., dirbant ekipaže „1816“, buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė kaimynas. Įvykio vietoje rastas pranešėjas G. D., kuriam buvo nustatytas 1,18 promilės girtumas. Pranešėjas paaiškino, kad neblaivus M. M. rankomis jam sudavė kelis smūgius į veidą, taip pat bandė smaugti. Ant G. D. veido matėsi nubrozdinimai, tačiau medikų asmuo nepageidavo. Kieme buvo M. M., kuris iš pažiūros atrodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. M. M. nurodė, jog kieme G. D. keletą kartų sudavė į veidą, o pastarasis gindamasis jam taip pat sudavė. M. M. buvo paaiškinta, kad jis sulaikomas įtariant nusikalstamos veikos padarymu. Asmuo muistėsi, atsisakė sėstis į tarnybinį policijos automobilį, todėl buvo panaudota fizinė jėga bei uždėti antrankiai. Vėliau M. M. elgėsi ramiai, buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 49).

Išdėstytų ir teismo aptartų šioje baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: kaltinamojo M. M. prisipažinimas bei duoti išsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo G. D. nuoseklūs ir neprieštaraujantys vienas kitam paaiškinimai, kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje dėl suduotų smūgių lokalizacijos bei panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį), taip pat įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas bei vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinis pranešimas, pilnai įrodo, kad M. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš G. D. (kumščiu trenkdamas ne mažiau 5 kartų į galvos sritį, apie 20 kartų kumščiais trenkdamas į nugarą, suėmęs už kaklo ir jį spausdamas), jam padarė odos nubrozdinimus dešiniame priešausyje, nugaroje, kairio juosmens srityje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam G. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kadangi G. D. kaltė nekelia jokių abejonių, ji įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl asmeniui pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

M. M. neprieštarauja ir sutinka, kad baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 144-146).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams.

Skiriant bausmę M. M., atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią, kitas svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Kaltinamasis M. M. įvykdė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Praeityje teistas 5 kartus, paskirtas bausmes yra įvykdęs, o teistumai išnykę (b. l. 53-59, 62-66, 67-69, 71-74, 75-78, 79-82). 5 metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 91-99). Niekur nedirba (b. l. 100) bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 101). Priklausomybės ligų ar psichiatrinio gydymo registruose įskaita neįrašytas (b. l. 87, 90). Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad M. M. nors ir teisiamas šeštą kartą, tačiau pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, savo dydžiu didesnę už bausmės vidurkį, kartu paskiriant įpareigojimą, draudimą bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys M. M. nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir M. M. savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 12 d., 18.51 val. iki 2019 m. liepos 14 d., 12.51 val. (b. l. 115-116, 118-119). Viena laikino sulaikymo para prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 141-143), palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 12 d., 18.51 val. iki 2019 m. liepos 14 d., 12.51 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms. Laikyti, kad M. M. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu įpareigoti M. M. per 6 (šešis) mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Odeta Gruodienė