- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-453-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo A. K. prašymą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-526-535/2006 pagal ieškovės D. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-11-15 nutartimi uždraudė atsakovui A. K. susitikinėti, matytis, bendrauti su sūnumi D. R. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10-329-535/2007.
Atsakovas A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad atsakovas iki sprendimo įsiteisėjimo turi teisę matytis su sūnumi D. R. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. vakaro iki sekmadienio 20 val. vakaro.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-03-28 nutartimi netenkino atsakovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas sprendė, kad 2007-11-15 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus – 2007-09-13 išrašą iš medicininių dokumentų ir 2007-09-12 Lopšelio-darželio „Karuselė“ aiškinamąjį raštą. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė teismui pateiktų įrodymų, dėl ko išlieka tikimybė, jog atsakovo bendravimas su sūnumi galėtų būti žalingas vaiko psichinei sveikatai ir dėl to būtų pažeisti berniuko interesai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-03-28 nutartį ir nustatyti, kad atsakovas A. K. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo turi teisę matytis su sūnumi D. R. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. vakaro iki sekmadienio 20 val. vakaro. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas neigiamai veikia vaiko psichiką, draudžia bendrauti lietuvių kalba, paėmęs vaiką tinkamai jo neprižiūri, bei kad vaikas, matydamas nuolatinį tėvo smurtą, auga užsidaręs, nebendrauja su savo bendraamžiais, bijo atsakovo. Vadovaujanti LR CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti šias aplinkybes. Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo smurtavimo prieš ieškovę bei jų sūnų, sūnaus nepriežiūrą ir kad vaiko interesams yra kilusi reali grėsmė. Atsakovo atsakingumą ir pareigingumą įrodo 2007-12-03 Buities tyrimo aktas ir darbdavio UAB „Veikmės statyba“ charakteristika. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad būtent atsakovo kaltė lėmė vaiko elgesio pokytį, nevertino aplinkybių, kad vaikui neigiamą įtaką gali daryti pati ieškovė, jos dabartinis sutuoktinis ar pasikeitusi aplinka. Apelianto manymu, teismas nesiėmė šios kategorijos bylose jam tenkančio aktyvaus vaidmens, neobjektyviai vertino byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų. Teismas LR CK 3.164 str. 1 d. pagrindu turėjo išklausyti ir paties ginčo šalių sūnaus nuomonės dėl bendravimo su tėvu arba pavesti tai valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, atlikti psichologinę ekspertizę. Teismas neįvertino ieškovės neigiamo požiūrio į atsakovą ir jos piktnaudžiavimo teise auklėti vaiką. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliantas nurodo, kad jį su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, kuris, užsitęsus bylos nagrinėjimui, gali išblėsti, kas padarytų neigiamą poveikį vaiko interesui bendrauti su tėvu ateityje.
Atsiliepimas
D. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-03-28 nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – vaiko interesų apsauga, kol bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-11-15 nutartimi tenkino ieškovės D. R. prašymą ir uždraudė atsakovui A. K. susitikinėti, matytis, bendrauti su sūnumi D. R. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10329-535/2007. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-03-28 nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą atskiruoju skundu ginčija atsakovas A. K., netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. K. argumentus, kad teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pakankamai neištyręs ir neįvertinęs aplinkybių, susijusių su realiu ieškovės ginčo šalių nepilnamečio sūnaus interesų pažeidimu. Pažymėtina, kad bylose dėl tėvo valdžios apribojimo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismo įsitikinimas, jog, pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sąlygotų nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Šių priemonių taikymas nėra materialinių civilinių teisių gynimo būdas. Visos bylos aplinkybės, susijusios su ieškinio/priešieškinio reikalavimais, bus ištirtos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų ir įrodymų, kurie susiję su pareikšto ieškinio dėl tėvo valdžios apribojimo pagrindą sudarančių aplinkybių ginčijimu, o taip pat su priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimu. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo atsakovui A. K. susitikinėti, matytis, bendrauti su sūnumi D. R. – taikymo poreikis buvo nulemtas būtinybe apsaugoti nepilnamečio D. R. interesus, nes, pasitvirtinus byloje pateiktiems įrodymams, galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo A. K. bendravimas su D. R. galėtų būti žalingas sūnaus psichinei sveikatai. Grėsmės vaiko interesams realumą patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas – 2007-09-13 išrašas iš medicininių dokumentų ir 2007-09-12 Lopšelio-darželio „Karuselė“ aiškinamasis raštas. Atskirojo skundo argumentai ir atsakovo pateikti įrodymai neįrodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus – yra išnykęs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo A. K. prašymą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-03-28 nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.