- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 1N-47/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo M. K. skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. K. privataus kaltinimo tvarka teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 ir 155 straipsnius. M. K. kaltina N. V. per internetinius portalus „Laisvas laikraštis“, „Respublika“, taip pat tų pačių pavadinimų laikraščiuose paskleidus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką ir įžeidžiančią informaciją, o būtent:
(Duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.laisvaslaikrastis.lt buvo išspausdintas autoriaus J. I. straipsnis pavadinimu: (duomenys neskelbtini), internetinė nuoroda (duomenys neskelbtini), taip pat šis straipsnis buvo išspausdintas laikraštyje „Laisvas laikraštis“. Straipsnio autorius šiame straipsnyje samprotaudamas, kodėl N. V. atsiriboja nuo M. K., pacituoja N. V. žinutę, kurią rado internetiniame portale „Karštas komentaras“, kuri skamba: (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.respublika.lt buvo išspausdintas žurnalisto S. A. straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini) internetinė nuoroda (duomenys neskelbtini). Šis straipsnis taip pat buvo spausdintas ir laikraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. Straipsnyje yra spausdinamas interviu su N. V. Atsakydama į vieną iš žurnalisto užduodamų klausimų (duomenys neskelbtini), N. V. mini M. K. vardą bei aiškiai ir nedviprasmiškai atsako: (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teisme 2012 m. kovo 15 d. buvo gautas M. K. privataus kaltinimo skundo patikslinimas, kuriame nurodoma, jog jis palaiko ankstesnį skundą ir jame nurodytas aplinkybes, tačiau atsisako N. V. kaltinti dėl įžeidimo, kadangi mano, kad N. V. veikloje yra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių. Patikslintu skundu M. K. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. V. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį; įpareigoti N. V. viešai pareiškėjo atsiprašyti; atlyginti patirtą neturtinę žalą bei priteisti iš N. V. 88 000 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslūs paskaičiavimai bus pateikti vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo M. K. skundą. Teismas padarė išvadą, kad N. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios žinutės forma ar atsakant į žurnalisto klausimą, paskleisti šmeižikiškos informacijos apie M. K. Nesant N. V. veiksmuose subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K., nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo teigimu, portale ir laikraštyje ,,Laisvas laikraštis“ išspausdinta žinutė buvo su N.V. žinia. N. V. apie straipsnį buvo pranešta iš anksto, atsiunčiant straipsnio kopiją į elektroninį paštą, tai patvirtina prie skundo pridėta gmail.com elektroninio pašto susirašinėjimo kopija. Išspausdintoje N. V. žinutėje yra šmeižiančio turinio informacija. N. V. žinutėje pateikė ne prielaidas ar nuomonę, o konkrečius faktus ir tokiu būdu paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį. N. V. tai darė sąmoningai, tyčia skleisdama melą ir šmeižtą, norėdama sumenkinti, apšmeižti pareiškėją visuomenės akyse, kadangi jis sužinojo apie galimai N. V. šeimos padarytas nusikalstamas veikas, apie jas kalbėjo viešai ir šiuo metu duoda parodymus įvairiuose ikiteisminiuose tyrimuose ne jos naudai.
Laikraštyje ir portale ,,Respublika“ išspausdintas N. V. sakinys taip pat yra akivaizdus tyčinis šmeižtas. Į žurnalisto klausimą (duomenys neskelbtini) duotas N. V. atsakymas (duomenys neskelbtini), yra konstatuojamojo pobūdžio ir vadinti jį nuomone negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, abiem atvejais N. V. veiksmai yra tyčiniai, tikslu jį apšmeižti ir sumenkinti, nes jis viešai pasisako apie jos visuomenei skleidžiamą melą ir duoda parodymus ne jos naudai. Mano, jog N. V., būdama (duomenys neskelbtini), savo viešus teiginius žiniasklaidoje sąmoningai pateikia taip, kad kiltų dvejonės dėl jų pobūdžio - ar tai tyčinis veiksmas ar tik nuomonė. Nustatyti tokių teiginių pobūdį galima tik teismo proceso metu. Jis jokių N. V. brolio drabužių neišsivežė. N. V. brolio geltoną megztuką jam davė N. V. (duomenys neskelbtini) R. M. Tai jis patvirtino įvairių ikiteisminių tyrimų metu. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu galėtų patvirtinti liudytojai A. K., V. K., R. R. Tačiau teismui atsisakius pradėti teisminį procesą, jis neturi jokių galimybių apsiginti nuo viešo N. V. šmeižto, kuris iššaukė didžiulį priešiškumą jo asmeniui, dėl ko atsirado daug internetinių komentarų, kuriuose jis kaltinamas pavogęs D. K. drabužius ir nebejojama N. V. teiginiais. Todėl tik pradėjus teisminį procesą jis galėtų tinkamai apsiginti nuo N.V. šmeižto.
Teismo posėdyje M. K. prašė jo skundą patenkinti, dalyvavusi prokurorė prašė M. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. K. skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo M. K. skundo argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų.
Vilniaus apygardos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo M.K. skundą, padaręs išvadą, kad N. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios žinutės forma ar atsakant į žurnalisto klausimą paskleisti šmeižikiškos informacijos apie M. K., ir šią išvadą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). M. K. kaltina N. V. nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kad N. V. veika atitinka šio baudžiamojo įstatymo sudėtį.
Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.
Aptariamu atveju pareiškėjas M. K. kaip šmeižiančius jį įvardija internetiniame portale www.laisvaslaikrastis.lt ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ autoriaus J. I. straipsnyje (duomenys neskelbtini) pacituotą N. V. žinutę: (duomenys neskelbtini) ir internetiniame portale www.respublika.lt bei laikraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ žurnalisto S. A. straipsnyje (duomenys neskelbtini) esantį N. V. atsakymą į žurnalisto klausimą: (duomenys neskelbtini).
Iš J. I. straipsnyje pacituotos N. V. žinutės ir jos pateikto atsakymo į žurnalisto S. A. klausimą turinio matyti, jog abiem atvejais kalbama apie N. V. brolio D. K. drabužių dingimo iš jo namų aplinkybes. Tačiau N. V. pasisakymų šiuo klausimu prasmė ir forma rodo, kad ji pateikia ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją, o remdamasi realiais faktais, kad M. K. gyveno jos brolio bute, naudojosi jame buvusiais daiktais, dėvėjo brolio drabužius (pažymėtina, kad šių aplinkybių neneigia ir pats M. K.), dėsto savo požiūrį į paminėtus faktus ir įvykius. Todėl pareiškėjo minimuose straipsniuose nurodytos N. V. išsakytos mintys/atsakymai vertintini ne kaip informacija (žinia), neatitinkanti tikrovės ir galinti visuomenės akyse paniekinti, pažeminti M. K., o kaip N. V. nuomonė apie tam tikrus faktus ir įvykius. Kaip jau buvo minėta, už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybės pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nekyla.
Be to, N. V. nuomonė pareiškėjo minimuose straipsniuose viešai buvo paskelbta ne N. V. iniciatyva. Kaip jau buvo minėta, portale ir laikraštyje ,,Laisvas laikraštis“ buvo išspausdintas J. I. straipsnis (duomenys neskelbtini), kuriame pacituota N. V. žinutė rasta internetiniame portale ,,Karštas komentaras“, o internetiniame portale ir laikraštyje ,,Respublika“ bei ,,Vakaro žinios“ interviu su N. V. išspausdino žurnalistas S. A. Duomenų, kad N. V. kokiu nors būdu būtų susijusi su šių straipsnių autoryste ar jų paskelbimu viešoje erdvėje, nėra. M. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad N. V. apie straipsnį ,,Laisvame laikraštyje“ buvo pranešta iš anksto, atsiunčiant straipsnio kopiją į jos elektroninį paštą, neįrodo, kad N. V. turėjo kokios nors įtakos šio straipsnio turiniui. Šios aplinkybės neįrodo ir prie skundo pridėta gmail.com elektroninio pašto susirašinėjimo kopija (b. l. 4). Teismui nenustačius N. V. veiksmuose BK 154 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, neturi reikšmės M. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad geltonos spalvos megztuką jam patikėjo N. V. (duomenys neskelbtini) R. M. Taip pat atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais M. K. skundo teiginiai, kad N. V. savo viešus teiginius žiniasklaidoje sąmoningai pateikia taip, kad kiltų abejonės dėl jų vertinimo (tyčinis veiksmas ar nuomonė).
Nepagrįsti yra M. K. skundo argumentai, kad jis apsiginti nuo, jo manymu, prieš jį naudojamo šmeižto gali tik pradėjus teisminį procesą baudžiamojo proceso tvarka. Asmens garbė ir orumas gali būti ginami pasinaudojant ir kitomis priemonėmis (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).
Dėl to, kas išdėstyta aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. N. V. veikoje nėra visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl tenkinti M. K. skundą jame išdėstytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo ir dėl to šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo M. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.