Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos esmė

A. D. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 22⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairavo triratį mopedą „(duomenys neskelbtini)“ (be identifikacinių numerių) neblaivus (kraujyje buvo nustatyta 3,35 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamojo (įtariamojo) A. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad kaltę pripažįsta. Įvykio dieną jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), su kaimyne E. Š. vartojo alkoholį. Gerti alkoholį pradėjo apie 18⁰⁰ val. ir baigė apie 21⁵⁰ val. Išgėrė 2 „fleškutes“ degtinės, iš viso apie 0,6 litro. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė su kieme stovėjusiu triračiu mopedu nuvažiuoti iki kito kaimyno Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiu tikslu vyko pas Z. Suprato, kad yra neblaivus ir nereikėtų vairuoti, bet nesijautė taip, kad būtų smarkiai neblaivus. Prisimena, kad, išsukęs iš kiemo į kelią, iš karto nuvirto ir prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik ligoninėje.

Anot kaltinamojo (įtariamojo), minėtą triratį mopedą gal prieš 3 m. jam padovanojo dukra S. Nežinojo, kad jo norint vairuoti triratį mopedą reikia turėti vairuotojo pažymėjimą ir registruoti transporto priemonę. Anksčiau turėjo vairuotojo pažymėjimą, prieš daug metų prarado teisę vairuoti. Neprisimena, kodėl prarado teisę vairuoti. Iš naujo teisės vairuoti transporto priemones neįgijo. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei būtų skirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, taip pat sutinka su triračio mopedo konfiskavimu.

Liudytojos R. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau buvo (2024 m.) rugpjūtis ir jau tamsus paros metas. Jos sutuoktinis grįžo iš laukų su kombainu ir ji turėjo jį parvežti atgal į laukus pasiimti traktoriaus. Abu nuvažiavo iki lauko, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug už 1 km nuo tos vietos, kur vėliau pastebėjo kelyje gulintį žmogų. Važiuodama į priekį ir veždama sutuoktinį į laukus, liudytoja R. M. neprasilenkė su automobiliu ar kita transporto priemone. Paleidusi laukuose sutuoktinį, ji apsisuko ir važiavo atgal namų link. Važiuodama ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo kažką ant kelio. Iš pradžių nesuprato, kas tai, bet, priartėjusi pastebėjo, kad tai kažkokia transporto priemonė, o prie jos be gyvybės ženklų guli žmogus. Transporto priemonė buvo kelio viduryje. Vyras gulėjo kelio dešinėje juostoje, važiuojant (duomenys neskelbtini) link. Ji prie vyro nėjo, nes buvo nejauku. Matė, kad žmogus guli ir nejuda, todėl skambino pagalbos numeriu. Laukdama pagalbos, stengėsi užtikrinti žmogaus saugumą, kad kitas pravažiuojantis automobilis jo nekliudytų. Po 15 min. atvyko greitoji ir policijos pareigūnai.

Liudytojos M. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame rašoma, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad su kolega K. J. iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir gatvėje gulintį vyrą. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja ir paaiškino, kad važiuodama keliu pamatė ant kelio važiuojamosios dalies gulinti žmogų. Šis vyras jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Dėl vyro būklės su juo pabendrauti nepavyko. Į įvykio vietą atvyko vyro, kuris buvo išvežtas į gydymo įstaigą, giminaičiai.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiosios patrulės M. V. 2024 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo ROIK 0124000507004 “, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 22¹⁷ val. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog kelyje (duomenys neskelbtini), moteris kelio viduryje pamatė nuvirtusį triratį motociklą, o šalia guli vyras be gyvybės ženklų. Pranešėja laukia šalia, kad nepervažiuotų gulinčio vyro. Pranešėja nematė, kas nutiko gulinčiam vyrui.

Policijos pareigūnai apie 22²⁶ val. atvyko nurodytu adresu. Pareigūnus pasitiko pranešėja R. M. ir teigė, kad važiavo keliu ir pamatė ant kelio gulintį vyrą, šalia jo buvo transporto priemonė, vyras nerodė gyvybės ženklų. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas išsivežė sužeistą asmenį. Su sužeistu vyru nebuvo galima bendrauti. Į įvykio vietą atvykęs sužeisto vyro sūnėnas E. L. nurodė, kad nuo transporto priemonės nukritęs vyras yra jo dėdė A. D.; kad jo dėdė gyvena labai netoli įvykio vietos, kad mėgsta vartoti alkoholį. Apžiūrėjus triratę transporto priemonę, buvo matyti apibraižymai, priemonė pažeista korozijos, išdaužtas kairės pusės veidrodėlis. Nebuvo įmanoma nustatyti transporto priemonės galios, maksimalaus važiavimo greičio. Ji be valstybinių numerių, taip pat nerastas identifikavimo numeris. Transporto priemonė nugabenta saugoti adresu (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyriausiojo tyrėjo T. K. 2024 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės ROIK 0124000507004“, kuriame rašoma, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 8⁰² val. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gautas slaugytojos K. pranešimas, jog 22⁵² val. atvežtas A. D.. Iš jo paimtas kraujas. Pacientas dėl dauginių paviršinių galvos sužalojimų, galvos smegenų sukrėtimo, raktikaulio lūžio išleistas gydytis ambulatoriškai. Virto važiuodamas triračiu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. T-A 4216/2024(01), iš kurios matyti, kad A. D. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 3,35 (promilės).

Taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2024 m. rugsėjo 12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir triratės elektrinės transporto priemonės be valstybinių numerių, apžiūra; BIRT ataskaitų žiūrykle; kitų objektų (liudytojos R. M. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo) apžiūros 2024 m. lapkričio 20 d. protokolu; kitų objektų (į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamera darytų vaizdo ir garso įrašų) apžiūros 2024 m. gruodžio 4 d. protokolu.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 45 parų areštą sumažinti 1/3 iki 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesius, įpareigojant A. D. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, terminą skaičiuojant teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – triračio mopedo „(duomenys neskelbtini)“ (be identifikacinių numerių) konfiskavimą. A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini)m.). Nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje. 2021-2024 m. 4 kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo dviratį arba paspirtuką neblaivus. Informacijos apie paskutinės baudos sumokėjimą nėra. Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, ypač neblaivumo lygį, biografinius duomenis apie kaltinamąjį (nėra duomenų apie pajamas), nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas mažesnį už vidurkį (BK 49 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir skirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo (pagal analogiją – arešto atlikimo), kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Kaltinamasis pirmą kartą teisiamas arešto bausme. Teismas parodo jam atsargų pasitikėjimą ir arešto bausmės vykdymą atideda su intensyvia priežiūra bei pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 ir 4 d., 5 d. 10 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas jam faktiškai priklausantį triratį mopedą „(duomenys neskelbtini)“ (be identifikacinių numerių). Ji konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, nes ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 1) skaitmeninis garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; 2) policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas – kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 45 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 30 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesius su intensyvia priežiūra, įpareigodamas A. D. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. būti Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmės priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn triratį mopedą „(duomenys neskelbtini)“ (be identifikacinių numerių).

A. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; jam įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 1) skaitmeninį garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; 2) policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą – palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti A. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.