Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino ir atsisakė duoti parodymus, bet sutiko atsakyti į klausimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė kaltinamojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis T. J. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato. Kuo yra įtariamas, supranta. Atsimena, kas atsitiko 2025 m. vasario 25 d. prie (duomenys neskelbtini). Nori duoti parodymus, viską paaiškinti. D. H. Š. pažįsta. Jiedu yra buvę klasės draugai „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje. Buvo taip, kad jie nesutarė dėl įvairiausių priežasčių. Jis pats minėtoje mokykloje nesimoko nuo 2022 m. Nuo to laiko su D. H. visai nebendravo. 2025 m. vasario 25 d., apie 13.50 val., jis vienas atėjo prie (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Prie mokyklos susitiko su savo drauge A., kurios pavardės nežino, ji mokosi minėtoje mokykloje 11-toje klasėje. Tuo metu visiškai atsitiktinai iš mokyklos išėjo D. H.. Pastarąjį jis pakvietė nueiti į šalia mokyklos esančią (duomenys neskelbtini) gatvę pasikalbėti. D. H. pats sutiko, ir jie nuėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis H. priminė, kad prieš kurį laiką, gal prieš vieną mėnesį, tikrai tiksliau nežino, D. H. buvo jį apkalbėjęs internete. Tiksliau negali pasakyti, bet tai buvo pokalbiai kažkokiose svetainėse. Tiksliau kur vyko pokalbiai, nežino. Taigi, jis dėl to ant D. H. labai supyko, nesusivaldė ir jam tikrai du kartus stipriai rankomis sudavė į pilvą. Tikrai dar bandė suduoti, prirėmė ranka prie sienos. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis nuo D. H. atsitraukė. Pilnai prisipažįsta, kad D. H. sukėlė fizinį skausmą, jam sudavė smūgius. Dėl savo elgesio labai gailisi. Nesusivaldė (1 t., b. l. 89–92).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė kaltinamojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis T. J. papildomai parodė, kad kuo yra įtariamas žino. Pilnai prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą H. D. Š.. Papildyti nieko neturi, laikosi duotų parodymų. 500 Eur dydžio civilinio ieškinio atlyginti negali, nes šiuo metu niekur nedirba, neturi pinigų. Planuoja mokytis. Mano, kad 500 Eur yra per didelė suma (1 t., b. l. 100–101).

Teismui balsu perskaičius kaltinamojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis T. J. papildomai parodė, kad su nukentėjusiuoju prasidėjo nesutarimai, kai jis trylikametėms ir keturiolikmetėms pradėjo siuntinėti savo erotines nuotraukas, todėl su nukentėjusiuoju nebendravo ir iš nukentėjusiojo tyčiojosi. Taip pat nukentėjusysis pradėjo užkabinėti jo „paną“. Jis nukentėjusiojo nesitikėjo susitikti, o tiesiog ėjo susitikti su drauge. Nukentėjusysis pats atėjo pasisveikinti ir jie pašnekėjo. Po to jis sugalvojo nukentėjusiajam atkeršyti už tai, ką nukentėjusysis jam padarė ir kaire, ir dešine rankomis sudavė porą smūgių į pilvą. Jis buvo prirėmęs nukentėjusįjį prie sienos. Nukentėjusiajam įspirti į šonkaulius nebandė ir nespyrė, nes jeigu būtų norėjęs, būtų įspyręs. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam kažkiek skaudėjo. Su D. nuo 2022 m. nebendravo ir telefonu su grasinimais neskambino. Jis buvo nukentėjusįjį perspėjęs, kad jeigu „bazarins“, tai jį nuleis ant žemės. Dėl ko D. keitė mokyklą, nežino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 37, 83–84).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. H. Š. parodė, kad 2025 m. vasario mėnesio viduryje po pamokų išėjo į lauką ir sutiko T. J.. T. pasiūlė eiti pasikalbėti ir jie nuėjo pasikalbėti už mokyklos kampo, prie pastato. Tada T. jį ranka prirėmė prie kampo, kad jis „apsiramintų“, neplatintų savo nuotraukų ir nelystų prie T. draugės. T. kelias minutes jam buvo suėmęs už kaklo ir pradėjo smaugti. Tada abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius į pilvo apačią. Kai sudavė smūgius T. ranką atleido. T. jam nespyrė ir nebandė spirti, tik prirėmė. Jis juto skausmą, sunkiai kvėpavo. Viską matė mokyklos draugai, bandė atitraukti kaltinamąjį, bet nepavyko. Iki kol grįžo namo, visą laiką juto skausmą ir po to skaudėjo dar porą dienų. Buvo raudonumas, bet mėlynių nebuvo. Buvo pas medikus, bet nieko nenustatė, tik lengvą sumušimą. Kada buvo pas medikus, neprisimena. Prieš šį įvykį kaltinamasis negrasino, o po šio įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Galėjo atsisakyti kalbėti su T., bet bijojo, kad bus dar blogiau, kad persekios, nes buvo konfliktų, T. jį tąsydavo, skambinėdavo jam ir jo tėvams (2 t., b. l. 83).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. Š. parodė, kad jos sūnus su T. mokėsi vienoje klasėje. Nežino dėl ko prasidėjo nesutarimai tarp jų, bet didžiausios problemos prasidėjo 8 klasėje, prieš 4 metus, kai T. susikūręs profilį merginos vardu paprašė jos sūnaus draugauti, nusirengti, ir parodyti lytinius organus. T. buvo pirminis vaizdo įrašo platintojas, ir po to paplito po mokyklą, po socialinius tinklus, ir tada jie kreipėsi į policiją, vaikų teises, bet byla buvo nutraukta, nes jie buvo nepilnamečiai, o tėvai buvo nubausti administracine bauda. Mokyklą jie keitė dėl patyčių ir kažkurį laiką buvo ramu, kol T. vėl nesužinojo kur mokosi jos sūnus ir prieš šį įvykį parašė žinutę, kad atvažiuos, kad D. bus blogai, ir kad nuleis ant žemės. Po to įvyko šis įvykis. Sūnus pasakojo, kad po pamokų išėjo į lauką važiuoti namo, žadėjo eiti į stotelę ir pamatė T.. T. jį pasikvietė pakalbėti, nors buvo aptarta kaip elgtis, neiti, nekalbėti. T. kaip ir norėjo pakalbėti, bet užpuolė D. Paėmė už kaklo, kad nejudėtų ir sudavė porą smūgių ranka į pilvo sritį ir į šonkaulius. Taip pat bandė įspirti D., ir tada juos išskyrė buvę kieme vaikai. Sūnui po valandos parvažiavus namo pakėlė jo marškinėlius ir matėsi raudonos žymės nuo kaklo iki apatinės srities, per patį pilvo centrą, labiau kairėje pusėje. Raudonis išnyko per parą. Po to atsirado žalsvos, nueinančios mėlynės, vidinio sumušimo nebuvo. Po įvykio į medikus jie nesikreipė, tik važiavo pas šeimos gydytojus daugiau dėl psichologinės būsenos. Po įvykio sūnus nenorėjo valgyti, pergyveno, buvo nervinis „tikas“, kuris yra likęs ir dabar. Šiuo metu sūnaus sveikatos būklė yra gera, tik išgyvena psichologiškai, ėjimas į mokyklą kelia nerimą. Šeimos draugų vaikai persiuntė, jog T. J. parašė „ar žino D.“, „jis prasileido“, „gavo pliauską“, „stumia ant manęs, kad mokėtų jam 500 eurų, bet nieko negaus“. Tai T. parašė socialiniuose tinkluose. Civilinį ieškinį sudaro vizitų pas psichologus apmokėjimai. 10 kartų apsilankymas pas psichologą buvo nemokamai, o lankėsi iki 20 kartų. Šiuo metu sūnus psichologo nelanko (2 t., b. l. 38–39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad T. J. apklausė kaip įtariamąjį dalyvaujant gynėjai advokatei ir T. mamai. T. J. buvo pranešta apie įtarimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir T. su pranešimu sutiko, papasakojo aplinkybes, kad 2025 m. vasario 25 d. prie mokyklos griebė už kaklo ir sudavė smūgį į pilvą, sukėlė skausmą. T. pilnai prisipažino, kad taip padarė. Kaltinamasis protokolą skaitė, pastabų neturėjo. Kiek pamena, mama jokių pastabų taip pat neturėjo. Nebuvo taip, kad gynėja būtų vertusi kaltinamąjį gailėtis (2 t., b. l. 84).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. J. parodė, kad T. nuo 17 metų gyvena su tėčiu. Apie Š. sumušimą ji sužinojo iš tyrėjo, T. jai nieko nepasakojo. T. tėtis apie šiuos įvykius žino daugiau. Su sūnumi ji paskutiniu metu nebendravo, kiek žino, sakė, kad eis lankyti mokyklą. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, balsu perskaitė liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytoja K. J. parodė, jog <...> T. pats jai papasakojo, kad 2025 m. vasario 25 d. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos sudavė rankomis buvusiam klasiokui D. H. Š.. Kiek ji žino, T. ant jo supyko dėl kažkokių kalbų, tačiau tiksliai ji nieko nežino (1 t., b. l. 74–76).

Teismui balsu perskaičius liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytoja K. J. patvirtino balsu perskaitytų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad T. sveikatos būklė normali, tik jam išėjus gyventi pas tėvą pasikeitė, nes tėtis viską leidžia, todėl T. daro ką nori, yra neprižiūrimas. T. buvo nustatyti specialūs ugdymo poreikiai, nes prasčiau sekėsi mokytis. T. yra uždaro būdo, nelabai bendraujantis, sunkiai geba užjausti kitus. Jie lankėsi pas psichologus, psichiatrus, bet T. nieko nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 84–85).

Iš 2025 m. kovo 20 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad M. Š. nurodė, jog jos sūnų D. H. jau eilę metų terorizuoja jo buvęs klasiokas T. J.. Viskas prasidėjo, kai jie abu mokėsi 8-toje klasėje, 2022 metais. Tada jiems dar buvo po 14 metų. T. J. tada paplatino nuogo jos sūnaus vaizdo įrašą, kurį jis buvo gavęs, kai per socialinį tinklą „Snapchat“, apsimetęs mergina, bendravo su jos sūnumi ir paprašė jo nusifilmuoti. Dėl šio įvyko ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes T. J. tuo metu nebuvo sulaukęs 16 metų. Tuomet jos sūnus pakeitė mokyklą. 2023 metais T. J. vėl paviešino jos sūnaus vaizdo įrašą ir nuotraukas, kad viską pamatytų jo nauji klasiokai. Po šio įvykio jie vėl kreipėsi į policiją, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau ilgą laiką buvo ramu, kadangi ji ir jos sūnus buvo užblokavę T. J. socialiniuose tinkluose, ir jie kartu nesimokė. Tačiau 2025 m. sausio 29 d. T. J., susikūręs kitą paskyrą „Snapchat“, ne savo vardu parašė jos sūnui, kad atvažiuos pas jį į mokyklą – (duomenys neskelbtini) – ir „nuleis ant žemės“ bei „padės tašką“. Jos sūnus T. J. tada užblokavo, tačiau pastarasis tą pačią dieną jai paskambino per „Messenger“ programėlę, jai atsiliepus, prisistatė ir pasakė, kad D. tegul jį atblokuoja, „jo negaidina“, jis vis tiek jį susiras. Taip pat sakė „jau reikėjo jį nuleisti ant žemės su tuom nutraukom“. Ji pabaigė pokalbį. 2025 m. vasario 25 d. iš savo sūnaus ji sužinojo, kad 2025 m. vasario 25 d., apie 13.50 val., T. J. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo mokyklos, kurioje mokosi jos sūnus, laukė lauke, kol sūnui baigsis pamokos. Jos sūnui išėjus į lauką, apgaule jį nuviliojo į prie mokyklos esančią nuošalesnę vietą ir, pasinaudojęs situacija, užpuolė, pradėjo smaugti, sudavė kelis smūgius į pilvą. Bauginimas ir grasinimas vyko viešoje vietoje. Jos sūnui sakė, kad jam vis tiek bus galas. Jos sūnus sužalojimų nepatyrė, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo išgąsdintas. Į medikus po šio įvykio jie nesikreipė, nes sužalojimų nesimatė (1 t., b. l. 7–10).