Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

1.2.14.10.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2018 m. birželio 7 d.

Panevėžys

nukentėjusiosioms L. V., S. G., mažametės nukentėjusios F. D. atstovei pagal įstatymą R. J., įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Kliunkai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo.

kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 264 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. T. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 m. vasaros iki 2017 m. balandžio mėn. pradžios, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, kurią miškelyje šalia (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios F. D., gim. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei bute esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip aštuonis kartus perdavė nepilnametei F. D. surūkyti, tokiu būdu lenkė nepilnametę vartoti narkotines medžiagas. Šie S. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 2 dalį.

S. T. 2017 m. balandžio 14 d. apie 2 val. 44 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą stūmė nukentėjusiąją F. D. iš lovos, dėl ko pastaroji griūdama užsigavo pakaušį. Po to jis paėmė F. D. už alkūnės ir stipriai pastūmė, dėl ko F. D. kairės kojos keliu atsitrenkė į stalą, tokiu būdu nukentėjusiajai F. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš F. D. valią, panaudodamas fizinį smurtą – smogdamas kumščiais į įvairias kūno vietas, smaugdamas, spardydamas, kąsdamas į veidą, neleisdamas išeiti iš buto, pargriaudamas ant grindų, padarė F. D. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, dešinėje krūtyje, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, kryžmens srityje, dešinio klubakaulio srityje, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimą su kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešinio klubakaulio srityje ir, bandydamas nuplėšti apatines kelnaites, pasikėsino išžaginti nepilnametę F. D., gim(duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji F. D. apsigynė.

Be to S. T. 2017 m. balandžio 17 d. apie 8.00 val., O. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), uždegė popierių, nuo kurio užsidegė baldai ir kiti namų apyvokos daiktai bei išdegė buto vidus, sudegė bute buvę nukentėjusiosios F. D. daiktai, buvo apgadintas nukentėjusiosios L. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiosios S. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tyčia, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - O. K. padarydamas 7000 eurų turtinę žalą, F. D. padarydamas 1010 eurų turtinę žalą, L. V. padarydamas 600 eurų turtinę žalą ir S. G. padarydamas 750 eurų turtinę žalą.

Liudytoja D. U. – K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vienu aukštu aukščiau nei gyvena kaltinamasis su mergina. Balandžio 14 dieną buvo girdėti, kad mergina lygtai verkia, aimanuoja, lygtai girdėjosi daiktų mėtymas, trankymas, bildesys, atskirų žodžių suprasti negalėjo. Atsidariusi langą pasiklausė, po to išėjo į laiptinę ir nustatė, kuriame bute tas triukšmas. Nusileidusi žemyn, girdėjo triukšmą, verkimą. Paskambino policijai. Atvyko pareigūnai, kurie patarė, kad geriau pačiai nesirodyti. Parodė jiems tą butą ir jie ten nuėjo. Pareigūnai nesiūlė rašyti pareiškimo. Nežino, kaip ten toliau viskas vyko. Po tos 14 dienos daugiau tame bute konfliktų negirdėjo.

Per Velykas vėlai grįžo namo ir tą naktį nieko negirdėjo. Tik ryte kaimynai pradėjo žadinti, sakydami kad degam. Per gaisrą nenukentėjo.

Atsakinėdama į klausimus patikslino, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad girdėjo T. pasakymą, kad ko norėjai, tą ir gavai. Tie parodymai teisingi nes buvo apklausiama tuojau po įvykio ir geriau prisiminė.

Liudytoja J. Š. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Šioje byloje buvo apklausinėjama jos dukra. Žino, kad dukra A. L. draugavo su F. D.. Kai F. gyveno tame bendrabutyje, dukra lankydavosi pas ją. Dukra pasakojo, kad tą vakarą kai kilo gaisras, ji ten buvo iki vėlumos. Dukrai esant, konfliktų nebuvo. Dukra sakė, kad tą vakarą gražiai bendravo, nesuprato kodėl buvo iškviesta policija, kuri atvažiavo ir išvažiavo. Namo dukra grįžo neišgėrusi. Ji pakėlė 8 val., kai gavo telefonu žinutę iš S., kad dega. Taip pat žino, jog lygtai S. sudaužė F. telefoną. Tuomet dukra paskolino F. tokį prastą telefoną, kuris buvo išmetimui skirtas, jis to gaisro metu turbūt ir sudegė. Pretenzijų dėl telefono neturi. Iki šiol dukra draugauja su F.. Apie draugus vaikai nelabai pasakoja, bet tas F. ir S. gyvenimas nelabai geras buvo, pasibardavo, tačiau dukra labai daug nepasakojo, gal draugę užstojo. Yra F. dukrai sakiusi, kad jie barasi, ir mėlynių ji turėjo.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad 2017-04-17 ryte, tik atėjus į darbą, buvo gautas iškvietimas į gaisro vietą. Nuvykus prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), jautėsi kvapas, buvo jau atvažiavusi gaisrinė. Vyras ant rankų išnešė nekvėpuojantį jaunuolį, kuris buvo be sąmonės. Pradėjo jį gaivinti. Po keleto pūslės įpūtimų jaunuolis pradėjo kosčioti. Tada transportavo jį į ligoninę. Kai atsirado kvėpavimas, jaunuolis nebuvo pilnai sąmoningas, tik muistėsi, nekalbėjo. Per kaukę teikė jam deguonį ir vežė į ligoninę, kuri nuo įvykio vietos buvo labai netoli, apie 200 metrų. Ligoninėje jaunuolis kažko logiško nesakė.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad dirbo reagavimo skyriaus operatyvinės grupės vyresniąją. Nakties pirmoje pusėje kartu su patruliu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)name garsiai šūkauja mergina, trukdo ilsėtis pranešėjai, kuri negali užmigdyti savo vaiko. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja, kuri sakė, kad butas yra antrame aukšte, kad grasiai šūkauja mergina. Pranešėjos paprašė, kad ji eitų į savo butą, kad nematytų, kas kvietė policiją. Priėjus prie nurodyto buto, ten buvo tylu. Pasibeldus, atidarė duris pusiau nusirengęs vaikinas. Jis buvo su šortais ir marškinėliais. Nesimatė, kad jis būtų neblaivus. Įėjus į tą vieno kambario butą, mergina gulėjo lovoje nusisukusi. Paklausus kas įvyko, kodėl triukšmauja, vaikinas pasakė, kad šventė draugės gimtadienį, kad susipyko, jis ją pavadino negražiais žodžiais, o šiuo metu jie susitaikė, viskas yra gerai. Mergina nekreipė dėmesio. Gulėjo apsiklojusi, verkė. Paklausus jos kas atsitiko, sakė, kad susipyko su vaikinu, kad dabar jau viskas gerai. Sakė, kad šiandien pas draugą šventė gimtadienį, jai sukako 17-a metų, kad, dabar eina miegoti. Sakė, kad jos mama žino, kur ji, kad nieko nereikia, viskas jai gerai.

Tuomet iš to buto išvažiavo. Po pusvalandžio privažiavo prie to paties bendrabučio, lange buvo tamsu, daugiau pranešimų negavo.

Atsakinėdama į klausimus paaiškino, kad tą kartą užsirašė merginos ir vaikino duomenis. Vaikinas buvo mandagus, sakė, kad šventė gimtadienį, kad mergina liko pas jį nakvoti. Kad jie gyvena kartu, nekilo mintis, nes pirmą kartą juos matė. Jei būtų žinojusi, kad jie kartu gyvena, tai būtų smurtas artimoje aplinkoje, būtų giliau tyrus tą įvykį. Iš tėvų nebuvo gauta pranešimų, kad dukra naktį negrįžta namo. Jei būtų mergina sakiusi, kad jai kažkas negerai, būtų ją nuvežę į namus.

Liudytojas V. K. paaiškino, jog gavo iškvietimą dėl triukšmo bendrabutyje. Nuvykus, pasitiko moteris, su kuria bendravo ekipažo vyresnioji - J. B.. Priėjus prie durų, buvo tylu. Duris atidarė jaunuolis. Sakė, kad buvo su mergina apsipykę. Su ta mergina daugiau bendravo kolegė. Jokios pagalbos niekas neprašė, jos ir nereikėjo. Tas įvykis jokių įtarimų nesukėlė.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad F. D. yra jos dukra. Kai dukra susipažino su kaltinamuoju, jos elgesys pasikeitė, pradėjo šeimos narius terorizuoti, neklausyti, reikalauti vis daugiau pinigų. Matydavo ją kartais su mėlynėmis, tačiau ji nesakė iš kur jos. Ta draugystė prasidėjo 2016 m. vasarą. Kartą grįžusi rado namuose kaljaną, baisią smarvę, įtarė, kad buvo rūkyta. Dukrą ir S. barė, kaljaną norėjo išmesti, bet jie pradėjo rėkti, kad „tai ne tavo daiktas“. Sakė S., kad jis daugiau namuose nesilankytų. Gyvena aštuoniabutyje kuriame gerai girdisi triukšmas. Viršutinio aukšto kaimynas išgirdo, kad F. prašosi pagalbos, kad padėkite, jį išmeskite. Tai buvo gal 2016 m. lapkričio - gruodžio mėnesį. Tas kaimynas išvijo S.. F. toliau draugavo su S., kuris dukrą pastoviai terorizavo, kad jei ji jį paliks, tai jai ką nors padarys ir pasidarys sau.

Dukra tuo laiku buvo užsidariusi, ekstravagantiška. S. jai buvo kažkoks idealas. Kai pamatė, kad vyksta negeri dalykai, pasiūlė jai apsigalvoti, su kuo ji nori būti. Pagrindinis konfliktas su dukra buvo 2017 m. sausio 11-14 dienomis, kai paskambino vyro sūnus dėl pinigų paskolinimo jo draugui. Vyras nuėjo paimti tų pinigų, bet jų jau nebuvo. Namuose daugiau niekas nesilankė, joks daiktas niekada nėra dingęs. Tą kartą buvo dingę 2700 eurų. Vyras parašė policijai pareiškimą. Prieš tai pas F. buvo dingę buto raktai. F. po įvykių prisiminė, kad ji buvo pas S. S. g. bute, striukę pasikabino koridoriuje. Po to nuėjusi į mokyklą, ji raktų nerado. F. tada pasakė, kad galėjo tuos raktus paimti S.. Tikėjosi, kad raktai atsiras, todėl spynų nekeitė. Tačiau raktai taip ir neatsirado. Kilo mintis patikrinti aukso papuošalus. Patikrinusi, nerado 4 auksinių žiedų ir labai stambios auksinės grandinėlės su kryžiuku. Ieškojo po lombardus, tačiau nerado, bet F. sakė, kad S. tuo laiku kelis kartus važiavo į Vilnių ir neaišku, ką ten veikė.

Buvo dar dingę mažosios dukros 200 eurų, kurie buvo padėti stalčiuje, svetainėje. Kadangi anksčiau niekas nėra dingę, tai buvo šokas. Buvo sekmadienis, važiavo pas S. mamą. Tuo laiku F. buvo pas jį svečiuose. Prašė S. grąžinti likusius pinigus Jis „išdėjo į šuns dienas“, grasino susidorojimu, išvadino debilais ir bepročiais. Tuomet F. išsivežė namo. F. paskambino S, kuris atvažiavo su draugais, įsiveržė į butą, mušė vyrą, įkando jam į ranką. Teko kviesti policiją, bet pareiškimo nerašė. Prasidėjo S. tardymas dėl tų vagysčių. Tuomet prasidėjo dar didesnis jo teroras F. atžvilgiu. Ji pradėjo su šeima labai konfliktuoti. Vasario 28 d. posūnis grįžo iš Anglijos, visi kartu vakarieniavo. Paskambino S.. F. norėjo eiti pas S.. Neleido jai eiti, bet ji išėjo. Kai F. skambino S., posūnis paėmė telefono ragelį ir kalbėjo su S., kad jis turi grąžinti pinigus. S. labai supyko. Kai jis susitiko su F., kilo didžiulis konfliktas. Skambino F., bet ji neatsiliepė, suprato, kad jos telefonas sudaužytas, nes buvo įprasta, kad kai ji nori kam nors paskambinti, tai S. yra paprastesnis kelias - sudaužyti telefoną. Jau buvo vienas F. telefonas atiduotas remontui. Tą vakarą draugai matė, jog S. labai agresyvus, todėl F. išsivežė į kitą vietą.

Tuomet S parbėgo namo pas savo mamą, trankėsi, sudaužė klozetą. Išsigandusi jo mama išvijo jį ir paskambinusi nuogąstavo dėl F. kad S. nebūtų jos nužudęs, nes atlėkė su F. sudraskyta striuke. Tai buvo 2 ar 3 val. nakties, vasario mėnesį kai šalta. Paskambino į duris S.. Jis buvo trumpomis rankovėmis, basomis kojomis, su maikute. Jį įleido posūnis, kuris jo nebuvo anksčiau matęs. S. atsiklaupė ir posūnio atsiprašinėjo. Buvo neramu, klausė, kur F.. S. nežinojo kur F., todėl skambino policijai, prašydami ieškoti F. ir išvežti S.. Vyras su sūnumi irgi išvyko ieškoti F., bet nerado. Kitą dieną apie 9-10 val. ji grįžo sveika. Po kiek tai laiko S. vėl beldėsi į duris. Skambino policijai, kad jį išvežtų. Policija jį išvežė pas jo mamą. Mama skambino, kad S. prieš ją šoka su peiliais, ji bijo įsileisti S. į namus. Iki balandžio 1 d. vyko šeimos teroras. Mažoji dukra buvo išgąsdinta, per visus įvykius šeima buvo ant skyrybų ribos. Balandžio 1 d. gavo 2 žinutes, kuriose buvo įžeidinėjama ir grasinama. Tos žinutės buvo siųstos iš S. telefono. Nutarė pasiūlyti F. pasirinkit, arba būti šeimoje, arba išeiti. F. pasirinko išeiti pas S.. Tai buvo gal balandžio 3 d. Bendravo su dukra ir po jos išėjimo, nupirkdavo kai ką, pervesdavo pinigų į jos sąskaitą, kad turėtų iš ko gyventi. Mokyklą ji lankė, mokėsi gerai. Vyras ir pati kreipėsi į policiją pagalbos, nes jautė, kad bus blogai. Su F. skambinosi, nes turėjo būti jos gimtadienis. Ketvirtadienį ji sutiko susitikti, o penktadienį, 14 d., jau telefonas buvo išjungtas. Vyras sakė, kad skambino L. V., jog naktį buvo triukšmas, kad rėkė S. ant F., vadino ją „pacanke“, kad uždaužys, išmes per langą. Vakare pati susitiko su F., kuri buvo prislėgta. Buvo pakeistas jos telefonas. Suprato, kad ankstesnis sudaužytas, kad neturėtų ryšio su aplinka. Matė mėlynes ant jos kojų, rankų. Klausė, ar jos neskriaudė, bet atsakė, kad užsigavo pati. F. sakė, kad ji namo negrįš, nes ateis draugės ją pasveikinti. Kitą dieną buvo Velykos, paskambinusi F. sakė, kad ji dažo kiaušinius.

Pirmadienį, 17 dieną, apie 6.30 val. grįžo F.. Jos kairiojo skruostikaulio viršutinėje dalyje buvo didelė kraujosruva, buvo įkąsta. Kraujosruvos buvo ant viso kūno. F. buvo išsigandusi, verkė. Tada paskambino į policiją, kad ieškotų S., nes jautė, kad įvyko kažkas negero. Atvažiavo gaisrinė pagal melagingą iškvietimą. Kadangi niekas nedegė, gaisrinė išvažiavo. Po 5 minučių L. V. paskambino, kad dega, kad S. uždegė butą. Tuomet F. išvežė į ligoninę ir pati važiavo rašyti pareiškimo.

F. buvo paguldyta į ligoninę. Ji bijojo būti užmušta, sakė, kad S. ją metė per petį, ji krito ant grindų, užsigavo nugarą, stengėsi gintis, S. atstūmė nuo savęs, tada jis trenkė jai, sakė, kad uždusins, kad žino kaip tai padaryti, kad neliktų jo pirštų žymių, uždėjo antklodę ir ją dusino, įkando į skruostą, spardė, daužė, žnaibė. Kitą dieną nuvyko į policiją, prašė dukrą vežti į Panevėžį dėl ekspertizės sužeidimams nustatyti. Taip pat prašė atlikti narkotikų testą, nes kilo įtarimų, kad jų buvo vartota. Įtarimas pasitvirtino, buvo rasta narkotikų. Dukra prisipažino, kad rūkė su S. apie 10-11 kartų, kuris parūpindavo narkotikų.

Buvo sunku išgyventi traumą, todėl kreipėsi į psichologą. Dukra dabar pasikeitusi, bendrauja. Lanko mokyklą, gyvena kartu. Nakčiai nuo to laiko nebuvo išėjusi, neliko ir pakelto balso, gyvena ramybėje.

Iš dukros pasakojimo žino, kad kai dukra dėl smurto norėjo kviesti policiją, S. įspėjo, kad pasibaigs jai labai blogai. Jis nuolatos grasindavo užmušti, primušti. Balandžio 17 d. naktį S. siūlė eiti ir abiem nusižudyti. Dukra atsakė, kad jai labai gerai gyventi, kad jei jis to nori, tegul eina ir nusižudo. Tada S. dar labiau supyko, puolė, net peilį buvo paėmęs.

Nurodo, kad ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko.

F. pas S. buvo išsinešusi rūbus, daiktus, kurie sudeginti, sudaužyti telefonai. Turtinę žalą sudaro 1010 eurų. Tai minimali suma lyginant su tuo, kas padaryta. F. taip pat padaryta moralinė ir fizinė žala, sukeltas skausmas, didžiulė psichologinė trauma, potrauminio streso sindromas. Po apklausos jai buvo taip pat šokas. Dukrai padarytą žalą vertina 3000 eurų.

Pradžioje dukra savaitę krizių centre gulėjo, dabar ten lankosi.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 424/2017 (05) matyti, kad F. D. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairėje krūtyje, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, kryžmens srityje, dešinio klubakaulio srityje, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimas su kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinio klubakaulio srityje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 48 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2017-04-17. F. D. sužalojimų lytiniuose organuose nenustatyta. F. D. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. (I tomas, b.l. 86-77)

2017-04-18 15 val. 10 min. F. D. atliktas Mullti drug sckreen testas. Ištyrus šlapimą, rasta bendzodiazepimų ir marihuanos narkotinių medžiagų (I tomas, b.l. 102).

Iš teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-220/2017 matyti, kad F. D. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. F. D. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, trikdantis jos funkcionavimą ir adaptaciją ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 146 – 156).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti gaisro padariniai – sudegę baldai, daiktai, išdaužtas langas, apdegę daiktai išmesti į lauką. Taip pat apžiūrėtas butas 305 tame pačiame name (II tomas, b.l. 64 – 73).

Iš tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad gaisro vietoje – (duomenys neskelbtini)elektros trumpojo jungimo požymių nesimato. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika. Pagrindinė gaisro židinio zona spėjama buto kambaryje prie šiaurinės sienos. S. T. uždegus sukrautus popierius, nuo jų ugnis išplito į šalia stovėjusią lovą ir kitas kambaryje buvusias degias medžiagas (II tomas, b.l. 106 – 107).

Iš specialisto išvados Nr. 1281/2017(01) matyti, kad 2017-04-18 buvo paimtas S. T. kraujas tyrimui ir jį atlikus narkotinių bei psichotropinių medžiagų nerasta (IV tomas, b.l. 78).

Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, lankėsi Anykščių PSC pas vaikų ir paauglių psichiatrą, nustatyta diagnozė F-98.8 (kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai), pas suaugusiųjų psichiatrą nesilankė (4 t., b. l. 58).

Pagal 2017-05-17 specialisto išvadą Nr. 97TPK - 138/2017 S. T. teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (IV tomas, b.l. 62).

Dėl lenkimo nepilnametę vartoti narkotines medžiagas

S. T. pareikštas kaltinimas, kad jis ne mažiau kaip aštuonis kartus perdavė surūkyti narkotinę medžiagą nepilnametei F. D. ir taip lenkė ją vartoti narkotines medžiagas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje.

Šio nusikaltimo objektas yra visuomenės sveikata, o dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą sukeliant apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų ir tokių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik abu šiuos kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos BK 264 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku.

Šiuo atveju kaltinimas suformuluotas nurodant tik tai, kad S. T. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą ir ne mažiau kaip aštuonis kartus perdavė ją surūkyti F. D.. Kaltinime nenurodyta nei kokia tai medžiaga (koks jos poveikis), nei tos medžiagos pavadinimas. Todėl neįmanoma nustatyti ar ta medžiaga atitinka narkotinei medžiagai keliamus kriterijus, o tuo pačiu negalima nustatyti ar ji yra nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnyje, dalyku. Nenustačius šių faktinių aplinkybių, nėra įrodyta ir viena iš nusikalstamos veikos sudėtinių dalių – objektyvioji pusė.

Atlikus tyrimą F. D. organizme, rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tai yra objektyvus įrodymas, kad ji vartojo tokias medžiagas, tačiau to nepakanka išvadai, jog S. T. lenkė ją vartoti narkotines medžiagas.

Iš F. D. apklausos protokolo bei kaltinamojo S. T. paaiškinimų galima daryti prielaidą, jog kaltinamasis buvo įgijęs (ir pats vartojo) marichuaną. Taip pat galima daryti prielaidą, jog F. D. vartojo (rūkė) būtent tokią galimai narkotinę medžiagą. Tačiau, kaip minėta, prokuroras nei kaltinime, nei baigiamojoje kalboje narkotinės medžiagos neįvardijo. Kaltinamasis S. T., pripažindamas, jog turėjo įsigijęs marichuanos ir ją vartojo, neigia, jog rūkyti davė ir F. D. ar kitaip lenkė ją vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Jis teigia, jog žinojo, kad F. D. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau tvirtina, jog ji tų medžiagų gaudavo pati iš savo draugų. Toks kaltinamojo aiškinimas galėtų būti vertinamas kaip pasirinktas gynybos būdas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į objektyvius įrodymus, kurie paneigia nukentėjusios aiškinimą ir netiesiogiai patvirtina kaltinamojo parodymus.

Nukentėjusioji F. D. tvirtina, kad visus kartus, kada tik ji vartojo narkotines medžiagas, jų gavo iš S. T.. Visais atvejais tai buvo marichuana ir visuomet suktinę jie surūkydavo kartu (per puse). Jos teigimu taip buvo ir paskutinį kartą 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje. Iš bylos dokumentų matyti, kad mėginiai tyrimo atlikimui (S. T. kraujas ir F. D. šlapimas) buvo paimti tą pačią dieną, t.y. balandžio 18 dieną. Jei F. D. paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo kartu su S. T., tai ir patikrinimo rezultatai abiejų turėtų būti analogiški. Tačiau, kaip matyti iš specialistų išvadų, S. T. organizme narkotinių bei psichotropinių medžiagų nerasta, o F. D. organizme tokių medžiagų rasta. Be to F. D. apklausos metu teigė, jog su S. T. vartojo (rūkė) tik marichuaną. Tačiau jos organizme rasta ne tik marihuanos narkotinių medžiagų, bet ir bendzodiazepimų, t.y. psichotropinės medžiagos, kuri į organizmą patenka ne rūkymo, o kitokio vartojimo būdu. Visi šie prieštaravimai verčia abejoti F. D. parodymų teisingumu ir netiesiogiai patvirtina S. T. teiginius, jog F. D. narkotines medžiagas gavo savarankiškai ir ne iš jo, o iš kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, darytina išvada, jog nėra objektyvių įrodymų, jog S. T. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 2 dalyje, todėl jis iš šio kaltinimo išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl smurto 2017 m. balandžio 14 d.

Tai, kad balandžio 14 d. F. D. sudavė smūgius bei padarė sužalojimus, neneigia ir pats kaltinamasis. Jis tik negali nurodyti į kurias kūno vietas sudavė. Be to teigia, jog konfliktas buvo abipusis.

Tai, kad balandžio 14 d. dukra galimai patyrė smurtą, patvirtina ir jos motina R. J., kuri sekančią dieną bendravo su dukra ir matė ant jos kojų kraujosruvas.

Dėl pasikėsinimo išžaginti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Apie tai, kad tarp S. T. ir F. D. buvo įvykęs konfliktas ir abu buvo labai įsiaudrinę, o F. D. prašėsi parvežama pas motiną, patvirtino ir policijos pareigūnai D. Š. ir N. V..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistas savo išvadoje Nr. G 424/2017 (05) nustatė, kad įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017-04-17 F. D. padaryti daugybiniai sužalojimai (nubrozdinimai, kraujosruvos), mažiausiai 48 trauminiais poveikiais. Specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka F. D. parodymus dėl jų padarymo aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti ir F. D. parodymais apie tai, kad S. T. pasikėsino ją išžaginti.

Kaip minėta, S. T. neigia pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją ir teigia, jog tiesiog buvo abipusis fizinis smurtas. Jei tai būtų tik abipusis smurtas, kaip jį apibūdina kaltinamasis (smūgių sudavimas vienas kitam), tai akivaizdu, jog tarp konfliktuojančiųjų būtų tam tikras atstumas bent jau tam, kad būtų įmanoma ir paranku suduoti tuos smūgius. Tačiau šiuo atveju F. D. nurodo, jog S. T. ją parbloškė ant lovos, užgulė ir smaugė su antklode. Tai, kad tokie nukentėjusios parodymai atitinka tikrovę, patvirtina liudytoja L. V., kuri girdėjo F. D. prašymus jos neliesti, prie jos nelįsti, palikti ramybėje. Tai rodo, jog buvo ne vien fizinis smurtas suduodant smūgius, bet ir kitokia fizinė prievarta. F. D. taip pat nurodo, kad S. T. įkando jai į dešinę krūtinę. Kad toks sužalojimas buvo padarytas, patvirtina teismo medicinos eksperto išvada. Toks veiksmas rodo, jog S. T. siekė fizinio artumo, esant nevaldomai aistrai. Todėl nėra pagrindo netikėti F. D. parodymais, jog S. T. ne tik žodžiais grasino ją išžaginti, bet ir atliko konkrečius veiksmus: bandė nuplėšti F. D. drabužius, apsinuogino pats. S. T. parodė, kad jis tiesiog mėgo erzinti F. D.. Iš nukentėjusios parodymų matyti, jog kaltinamasis pastoviai ir ypač įvykio naktį pabrėžė, kad ji niekam nereikalinga, nieko neverta, dėl visko kalta ir t.t. Įvertinus visa tai, neatmestina, kad S. T. siekė priversti F. D. su juo lytiškai santykiauti ne tiek dėl lytinės aistros patenkinimo, kiek siekdamas dar labiau ja pažeminti, sumenkinti savivertę, padaryti dar labiau ją priklausomą nuo savęs. Tačiau toks motyvas, jei jis toks buvo, reikšmės veikos - pasikėsinimo išžaginti kvalifikavimui neturi. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jis puikiai žinojo, kad F. D. yra tik 17 metų (prieš kelias dienas kartu šventė jos gimtadienį), t.y. kad ji nepilnametė. Tai reiškia, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, siekė lytiškai santykiauti su nepilnamete prieš jos valią. Įgyvendinti savo tikslų kaltinamajam nepavyko tik todėl, kad nukentėjusioji aktyviai priešinosi. Tokia veika vertintina kaip pasikėsinimas išžaginti nepilnametę ir ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį. Tas faktas, jog iki įvykio nukentėjusioji gyveno kartu su kaltinamuoju ir turėjo intymių santykių, nešalina kaltinamojo atsakomybės.

Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad F. D. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, trikdantis jos funkcionavimą ir adaptaciją ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Netikėti šia specialistų išvada nėra pagrindo, kadangi tai patvirtina tiek pati nukentėjusioji, apibūdindama savo būklę ir savijautą po nagrinėjamų įvykių, tiek jos mama, R. J.. Iš pačios nukentėjusios F. D. parodymų bei iš Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad didžiausią stresą, o tuo pačiu ir laikiną psichikos sutrikimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlė ne pasikėsinimas išžaginti, bet S. T. neprognozuojamas smurtinis elgesys, kuomet jis betarpiškai vartojo fizinį smurtą, grasino pakenkti F. D. artimiesiems, sudeginti jų namus ir t.t. Psichikos sutrikimą sukėlė baimė dėl savo bei artimųjų gyvybių. Teismui nekyla abejonių, kad tarp S. T. veiksmų – pavartoto fizinio smurto, panaudoto psichologinio smurto, išsakytų grasinimų ir kilusių pasekmių - psichikos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo, vertinamo kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Dėl turto sunaikinimo

Iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad 2017-04-17 gaisras kilo O. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno S. T.. Iš tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika. Kaltinamasis S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad būtent jis padegė butą, uždegdamas prie lovos sudėtus popierius. Jo teigimu, taip jis pasielgė norėdamas nusižudyti. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent kaltinamasis padegė butą.

Iš nukentėjusios O. K. parodymų bei pateiktų dokumentų matyti, kad dėl gaisro butas visiškai nebetinkamas gyventi. Gaisras sunaikino ne tik baldus, grindis, langus ir duris, bet ir elektros instaliaciją ir netgi tinką. Todėl jai padaryta 7 000 eurų žala. Per gaisrą sudegė bute buvę F. D. daiktai, kurių vertė 1010 eurų. Dėl paties gaisro ir jo gesinimo nukentėjusiai L. V. padaryta 600 eurų, o nukentėjusiai S. G. 750 eurų žala. Kadangi gaisrą sukėlė kaltinamasis, todėl tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – turto sugadinimo ir sunaikinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

S. T., sukeldamas gaisrą bendrabučio kambaryje, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, t.y., kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas, buto savininkei O. K. ir galbūt kitiems asmenims priklausantis turtas. Nors jis tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti už kilusius padarinius. S. T. gaisrą sukėlė daugiabučio namo bute, anksti ryte, kai nemaža dalis gyventojų dar miega. Toks nekontroliuojamas gaisras kėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl S. T. veika vertinama kaip turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu.

Remiantis išdėstytu, S. T. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Gaisro sukėlimo motyvas – noras nusižudyti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. T. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, viena apysunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis ankščiau neteistas (4 t., b. l. 28 – 49), devynis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus (4 t., b. l. 52 - 55). Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, lankėsi Anykščių PSC pas vaikų ir paauglių psichiatrą, nustatyta diagnozė F-98.8, pas suaugusiųjų psichiatrą nesilankė (4 t., b. l. 58). S. T. iki sulaikymo nedirbo ir darbo biržoje registruotas nebuvo. Mokymo įstaigos (mokėsi 2015 – 2016 metais) charakterizuojamas neigiamai, o Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracijos - patenkinamai (4 t., b. l. 65, 71). S. T. pilnai pripažino savo kaltę dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo F. D. bei dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, dėl šių veikų nuoširdžiai gailisi ir tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš paties kaltinamojo bei nukentėjusios F. D. parodymų matyti, kad 2017-04-17 S. T. vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Jo paties teigimu, po F. D. išvykimo (kai ją išsivežė policija), jis dar gėrė degtinės ir pripažįsta, jog būtent girtumas turėjo lemiamos įtakos buto padegimui. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, padarymui ir tai vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato alternatyvias bausmes: viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų. Įvertinus S. T. asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos šios bausmės rūšies, skirtinos už nusikaltimą, trukmės vidurkiui.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad dėl šios veikos nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jam skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos šios bausmės rūšies, skirtinos už nusikaltimą, trukmės vidurkiui.

Už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina. Bausmės trukmė įstatyme numatyta nuo 3 iki 10 metų. S. T. parenkant bausmės dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiama į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybė (veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui), veikos stadiją (pasikėsinimas), kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes jam skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Iš nukentėjusios F. D. bei paties S. T. parodymų matyti, kad jis nuolatos yra linkęs gadinti ar naikinti svetimą turtą. Jis ne kartą yra sudaužęs F. D. telefoną. S. T. yra baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu tyčia sudaužė bendro naudojimo patalpų durų stiklą. Teismo baudžiamuoju įsakymu jis yra baustas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti, nei administracine tvarka paskirta bauda, nei teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nesulaikė jo nuo analogiškų veikų darymo. S. T. veiksmai, kuriais gadinamas ir naikinamas svetimas turtas, sunkėjo, buvo padaroma vis didesnė žala. Tai rodo, kad ankstesnės nuobaudos ir bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė S. T. nuo tokių veikų darymo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad tik griežčiausios - laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad padarant šią veiką, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui), viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu atitinka sankcijoje numatytą vidurkį.

Už nesunkius nusikaltimus ir už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta už apysunkį nusikaltimą iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-03-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Kadangi S. T. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą ir už tai jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tai eliminuoja galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

S. T. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Šios kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę. Kadangi paskirta griežta reali laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, jis gali pasislėpti nuo bausmės atlikimo. Be to, įvertinus jo asmenybę, neprognozuojamą charakterį, yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis gali kelti pavojų tiek sau, tiek šioje byloje nukentėjusiais pripažintiems asmenims ar kitiems žmonės, bei gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintas veikas. Todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 1871,00 eurų už nukentėjusios F. D. gydymą (T. 2, b. l. 34 - 36). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusios sveikatai padaryta nusikalstamais S. T. veiksmais. Pats kaltinamasis sutinka atlyginti šią žalą. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.

Nukentėjusioji F. D. pareiškė civilinį ieškinį 1010,0 euro turtinei žalai ir 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 4, b. l. 175 – 176). Turtinę žalą sudaro gaisro metu sudegusių daiktų vertė. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl patirto fizinio smurto, patirto skausmo, dėl pasikėsinimo į seksualinio apsisprendimo laisvę.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės F. D. ieškinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas tuo, kad S. T. padegus butą, sudegė jame buvę nukentėjusios asmeniniai daiktai. Ieškinyje pateikiamas išsamus sudegusių (sugadintų) daiktų sąrašas ir jų vertė. Nei paties daiktų sąrašo, nei tų daiktų įvertinimo neginčija ir kaltinamasis. Teismui taip pat nėra pagrindo netikėti, kad nurodyti daiktai buvo bute ir tų daiktų verte. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas todėl tenkinamas visiškai.

Kaip jau minėta nukentėjusioji taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalę, kurią įvertino 3 000 eurų. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nusikalstamais veiksmais S. T. sukėlė F. D. fizinį skausmą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos eksperto įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs laikinu psichikos sutrikimu – potrauminiu stresu. Buvo pasikėsinta į jos seksualinio apsisprendimo laisvę. Dėl S. T. nusikalstamų veikų F. D. neabejotinai patyrė išgąstį, stresą, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir t.t. Atsižvelgus į tai kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra įvardinta tinkamai, neprieštarauja susiformavusiai praktikai, todėl ieškinys tenkinamas pilnai.

Nukentėjusioji O. K. pareiškė civilinį ieškinį 7 000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 2, b.l. 150).

Kaip jau minėta pasisakant dėl F. D. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Pačiame ieškinyje nėra detalizuojama kodėl neturtinė žala vertinama būtent tokia suma ir kas ją sudaro. Dėl tyčinių S. T. veiksmų buvo padegtas ir gaisro suniokotas O. K. priklausantis butas. Neabejotina, kad nukentėjusioji, sužinojusi apie tokį įvykį, buvo sukrėsta, patyrė stresą, turėjo kitų nemalonių išgyvenimų. Tačiau vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad pati nukentėjusioji tame bute negyvena (gyvena užsienyje). Tai reiškia, jog jai nebuvo streso dėl to kur toliau gyventi. Paties gaisro ji taip pat nematė ir tai irgi mažina streso lygį, lyginant su tais, kurie betarpiškai dalyvauja pačiame įvykyje. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 1 500 eurų.

Kaip jau minėta, O. K. pareiškė 7 000 eurų ieškinį ir turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys taip pat nėra motyvuotas. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog butą vertina 7 000 eurų ir nurodo, kad viduje viskas išdegę. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, b.l. 162-163) matyti, kad buto (duomenys neskelbtini)rinkos vidutinė vertė yra 6320 eurų. Be to iš šio dokumento matyti, kad tokia vertė yra kartu su rūsiu. Akivaizdu, jog rūsys šio gaisro metu nenukentėjo. Butas yra daugiabutyje, jis nėra sunaikintas nepataisomai (nėra nugriautas ar kitaip sunaikintas). Jokių duomenų buto atkūrimo sąnaudas nėra, nėra pateikta duomenų kokia buto vertės dalis sunaikinta. Iš to paties išrašo matyti, jog šis butas 2017-05-04 yra parduotas. Byloje nėra duomenų už kokią sumą jis parduotas, kas irgi turėtų įtakos žalos paskaičiavimui. Dėl išvardintų priežasčių, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir nesurinkus papildomų duomenų, tiksliai paskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio negalima. Šių klausimų tikslinimą sunkina ir tai, kad civilinė ieškovė gyvena užsienyje. Kaltinamasis jau ilgą laiką yra suimtas ir atidėti bylos išnagrinėjimą yra netikslinga. Todėl O. K. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą taip pat prašo priteisti 1000,00 eurų atstovavimo išlaidų. Iš pateiktos sąskaitos matyti, kad R. J. advokatui už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 1000,00 eurų. Įvertinus bendrą bylos sudėtingumą ir posėdžių skaičių, sumokėta suma nelaikytina per didele. Sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kalto asmens, t.y. S. T..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: F. D. drabužiai (kvitas Nr. 1001304) ir mobilaus ryšio telefonas Nokia (kvitas Nr. 1001434), laikomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

NUSPRENDĖ:

S. T. dėl kaltinimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštą keturiasdešimčiai parų;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – areštą penkiasdešimčiai parų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą ketveriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims dienoms.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaityti suėmime nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 7 d. išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš S. T. nukentėjusiajai F. D. priteisti 1010 (vieną tūkstantį dešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. T. nukentėjusiajai O. K. priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai O. K. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš S. T. nukentėjusiosios įstatyminei atstovei R. J. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: F. D. drabužius (kvitas Nr. 1001304) ir mobilaus ryšio telefoną Nokia (kvitas Nr. 1001434), laikomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti kaip beverčius.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.